Algis Vaičeliūnas. Rinkimai pandemijos apkasuose

Algis Vaičeliūnas. Rinkimai pandemijos apkasuose

Politinė kova niekada nebuvo nuosekli, lygi ir teisinga, ir tai yra normalu.  Ant pjedestalo pasilypėjusių valdančiųjų matomumas visais laikais buvo geresnis, na o visiems kitiems reikia ypatingai stengtis būti pamatytiems ir išgirstiems.  Tačiau dabar jau prasidėjęs priešrinkiminis laikotarpis yra ypatingas – pandemijos krizė visuomenės akyse valdančiuosius iškėlė į neregėtas matomumo aukštumas, tuo tarpu kitiems tenka veikti kone iš pandemijos apkasų.  Analitikai jau dabar spėlioja, kur gali nuvesti toks neįprastas rinkimų startas. Visi, keliantys su rudens rinkimais susijusius klausimus, pristatomi kone politikuojančiais niekadėjais.  Patogu.  Pandemijos ažiotažo šviesoje ir keliukų asfaltavimo, ir neaiškių firmelių finansavimo skandalai išsisklaido lyg tas aidas tyruose. Dabar valdantiesiems yra patogu kuo ilgiau visuomenės dėmesį laikyti nukreiptą nuo pasir ...

Jolanta Butkevičienė. Kol valdžia mus „saugo“ nuo viruso, kas mus apsaugos nuo valdžios

Jolanta Butkevičienė. Kol valdžia mus „saugo“ nuo viruso, kas mus apsaugos nuo valdžios

Klupo prie Vilniaus Katedros pagyvenęs žmogus su ištiesta ranka. Pro šalį eina du lyderiai – vienas tas, kur žalias valstietis, kitas tas, kur opozicijos. Pirmasis pažada 200 eurų. Ir nors nei vieno, nei antro kišenėje tų eurų nėra, abu, žadėdami  pinigus, pasirengę prieš vargšą žmogelį paskutinius marškinius nusiplėšti. Ir nusiplėšia. Eina abu toliau link Seimo Gedimino prospektu. O čia jau tokių priklaupusių gali dešimtim skaičiuoti – ir kavinaitės savininkas iš nevilties prašo ištiesti pagalbos ranką, ir iš grožio salono išpuolusi kosmetologė, už indivudualią veiklą iš 257 eurų turėsianti vaikus maitinti... Opozicijos lyderis nudelbia akis, žalias valstietis viltingai drebia – kažkur yra 5 milijardai. Jeigu virusas, skolos ar emigracija jūsų nenužudys, gausit. O jeigu nužudys ar emigruosit, tai kaip rinkėjai jūs nebeaktualūs, o iš tų milijardų saviems daugiau l ...

Linas Jonauskas. Krauju aptaškytos medžioklės taisyklės

Linas Jonauskas. Krauju aptaškytos medžioklės taisyklės

Prieš du metus saujelė nežalių „valstiečių“ su tuometiniu Aplinkos komiteto pirmininku  K. Mažeika priešakyje užregistravo Medžioklės įstatymo pataisas, kuriomis norėjo šalyje leisti medžiokliniais lankais galabyti gyvūnus. Seime medžioklės su lankais įteisinti nepavyko, tačiau K. Mažeikai tapus aplinkos ministru, medžioklė su lankais įteisinta ministro įsakymu, pakeitus Medžioklės taisykles. Ministras įteisino ne tik medžioklę su lankais, tačiau ir visą puokštę kitų sprendimų, kuriuos tiksliausiai apibūdintų terminas  „žiaurus elgesys su gyvūnais“. Medžioklė su lankais Archajiškas, pirmykštės visuomenės medžioklės įrankis lankas – labiau skirtas žudyti gyvūnus savo malonumui, nei užsiimti selekcine medžiokle. Kai kuriose valstybėse komerciniais tikslais tokios medžioklės vyksta, tačiau jų pagrindinis tikslas ne atrankinė medžioklė, kurios metu pirmiausi ...

Raminta Popovienė. Egzaminas, kurį laikydami susimovėme. Ar esame pasirengę perlaikyti?

Raminta Popovienė. Egzaminas, kurį laikydami susimovėme. Ar esame pasirengę perlaikyti?

Į tą pasaulį, kuriame gyvenome iki koronaviruso pandemijos, jau nesugrįšime. Visi turime suvokti, kad mus užklupęs virusas neišvyks kaip nemalonus svečias. Jis bus čia ir, laukdamas kito epideminio sezono, diktuos savo sąlygas, prie kurių reikės taikytis. Turėsime ginkluotis žiniomis ir daug aiškinti visuomenei, kaip stiprinti imunitetą, laikytis asmens higienos,  kokiais atvejais naudoti apsaugos priemones. Gydymo įstaigose teks keisti iki šiol galiojusias paslaugų pacientams teikimo tvarkas. Adaptuoti socialinės rūpybos sistemą naujai situacijai Lietuva nesugebėjo. Tačiau vienas pirmųjų prioritetinių žingsnių, kurį, esu įsitikinusi, neatidėliodami privalome žengti – tai pakitusiai situacijai pritaikyti socialinės apsaugos sistemą. Visame pasaulyje, taip pat ir Lietuvoje, labiausiai nuo koronaviruso infekcijos nukentėjo pažeidžiamiausios visuomenės grupės. Pa ...

Modesta Petrauskaitė. Kodėl Lietuvai nereikia dirbančių žmonių?

Modesta Petrauskaitė. Kodėl Lietuvai nereikia dirbančių žmonių?

Šalyje mažėjant užsikrėtimų COVID-19, pamažu lengvinamos karantino sąlygos: atidarytos parduotuvės, su tam tikrais ribojimais darbą pradėjo grožio paslaugų sektorius, leista atidaryti lauko kavines, o galiausiai, prabilta ir apie skrydžių iš ir į Lietuvą atnaujinimą. Jau anksčiau Vyriausybė buvo pranešusi, kad tarp pirmųjų galimų atnaujintų skrydžių bus kryptys į saugias šalis, kuriose nėra viruso židinių. Neatmetama, kad pirmieji skrydžiai jau gegužės viduryje bus atnaujinti į Lenkiją, Latviją, Vokietiją ir Norvegiją. Labai tikėtina, kad po skrydžių į minėtas šalis atnaujinimo, didžiosios dalies išvykti suplanavusių tautiečių nesustabdysime, tačiau turime unikalią galimybę ir mes. Tikėtina, kad tik sudarius galimybes išskristi iš Lietuvos, mūsų šalį paliks tūkstančiai darbingo amžiaus žmonių. Neabejoju, kad tarp populiariausių krypčių bus Norvegija ir Vokieti ...

Arūnas Dudėnas. Bendruomenė problemas sprendžia kartu

Arūnas Dudėnas. Bendruomenė problemas sprendžia kartu

Jau kuris laikas paskelbta koronaviruso (COVID-19) pandemija. Ji paralyžiuoja valstybių ir miestų gyvenimą. Ne išimtis ir Lietuva. Matant visuomenėje kilusį blaškymąsi ir net susipriešinimą, kyla klausimas, ar mes, kaip bendruomenė, esame pasirengę spręsti sudėtingas problemas? Situaciją suvaldyti ir sustabdyti viruso plitimą būtų daug paprasčiau, jei visi be pykčių ir barnių susitelktume bendram tikslui. Bendruomenės sąmoningumas Viruso plitimas didele dalimi priklauso nuo mūsų pačių: ar savo elgesiu prisidedame prie viruso sklaidos, ar užkertame tam kelią. Jau vasario mėn. buvo akivaizdu, kad koronavirusas Europoje įgauna pagreitį. Vieni atšaukė keliones į užsienį, kiti savo planų nekeitė. Valdžios institucijos ragino grįžusius iš rizikos zonų su niekuo nekontaktuoti ir nedelsiant izoliuotis savistebėsenai. Deja, į rizikos grupę patenkančių šalių sąrašas ėmė pl ...

J. Olekas. Kada bus ištaisytos Lietuvos stojimo į ES derybininkų klaidos?

J. Olekas. Kada bus ištaisytos Lietuvos stojimo į ES derybininkų klaidos?

Kas lėmė, kad Lietuva iki šiol yra tarp kelių mažiausias išmokas Europos Sąjungoje (ES) už žemės ūkį gaunančių valstybių? Kodėl Lietuvos ūkininkai šioje kovoje buvo palikti vieni? Kas trukdė buvusiems Lietuvos vadovams, žemės ūkio ministrams pakovoti už  savo krašto interesus?  Pradėjus dirbti Europos parlamente ir pasidomėjus, kodėl žemės ūkio šalies vardą turėjusi ir savo maisto produktais garsėjusi Lietuva, jau penkiolika metų pagal išmokas žemės ūkiui viena paskutiniųjų ES, ėmė aiškėti, kad ir buvusiems mūsų šalies derybininkams  dėl stojimo sutarties, ir buvusiems valstybės vadovams nepavyko išsikovoti palankesnių pozicijų. Gal žemės ūkį užgožė Ignalinos atominės elektrinės uždarymas bei tam būtino finansavimo reikalai, gal VIA Baltica ar kiti projektai, kuriuose Lietuva taip pat dalyvauja. Dabar ieškoti kaltų – bergždžias reikalas, bet, išanalizavus klaida ...

Close