Ramūnas Lydis. Kodėl Lietuvoje negali išnykti biurokratija?

Ramūnas Lydis. Kodėl Lietuvoje negali išnykti biurokratija?

Nemaža dalis partijų į rinkimus eina su vienu iš šūkių „Sumažinsime biurokratiją“. Tokie šūkiai, siekiai kartojasi kiekvienais rinkimais. Tačiau biurokratija kaip yra, taip yra. Vieniems atrodo, kad biurokratinė našta mažėja, kitiems, kad kaip tik auga. Bet kodėl dar niekam nepavyko biurokratijos panaikinti arba bent jau sumažinti? O ar tai iš viso yra įmanoma? Esu įsitikinęs, kad biurokratijos tiesiog neįmanoma panaikinti. Manau, kad tai yra demokratijos paradokso išdava. Kad visuomenė galėtų išgyventi, tiesiog yra būtinos tam tikros visuotinai sutartos taisyklės. Be šių taisyklių negali egzistuoti jokia išsivysčiusi visuomenė. Netgi bendruomeniškai gyvenančių gyvūnų pasaulyje egzistuoja tam tikros nerašytos, bet visai grupei aiškios taisyklės. Priešingu atveju tiesiog veiktų principas kas stipresnis, tas ir teisus. Bet ar nuo to būtų geriau? O ar įmanoma biuro ...

Jūratė Zailskienė. Kaunas – Prienai – Alytus

Jūratė Zailskienė. Kaunas – Prienai – Alytus

Dar 1992 m., Trečios Lietuvos Respublikos Vyriausybės valdymo metu, buvo paruoštas pirmasis kelio Nr. 130 Kaunas – Prienai – Alytus (toliau – KELIAS) rekonstrukcijos projektas. Ir nuėjo gandas per visą regioną – pagaliau sulauksime gero kelio, juostos 2+2! Nors 1992 m. ne kiekviena šeima turėjo automobilį, dar buvo patogus visuomeninis transportas, bet džiaugsmas tiems, kas tą žinojo, tryško per kraštus. Nors žinia judėjo dar lėtokai – mobiliųjų beveik nebuvo, socialinių tinklų juo labiau. Ir tada prasidėjo ilgoji šio KELIO epopėja. Nerašysiu apie tai, kiek per tuos metus biudžeto pinigų išleista studijoms, investiciniams ir techniniams projektams. Nerašysiu, nes reikės ilgai skaičiuoti, kad galėčiau ramiai apie tai rašyti... Nuo 1992 m. Lietuvai vadovavo 15 vyriausybių, buvo 12 susiekimo ministrų. Nuo 2007 m. Prienų, Alytaus, Kauno rajonų, Birštono, Alytaus ...

Robert Duchnevič. Viešasis saugumas – ne vaikų žaidimų aikštelė. Klaidas būtina taisyti

Robert Duchnevič. Viešasis saugumas – ne vaikų žaidimų aikštelė. Klaidas būtina taisyti

Turbūt visi sutiksime, kad vidaus tarnybos sistemos pareigūnai, tiek policininkai, tiek ugniagesiai gelbėtojai, tiek pasieniečiai, atlieka svarbų vaidmenį, užtikrinant Lietuvos gyventojų saugumą. Tačiau viešojo saugumo sritį politikai paskutiniu metu paliko nuošaly. Štai būtent dėl per mažo dėmesio buldozeriu prastumtai policijos sistemos reformai, šiandien atbulinę pavarą, matydama padarytas klaidas, bando įjungti Vidaus reikalų ministerija. Tačiau tuo pat metu Vyriausybės kabinetuose nuolat kalbama apie naują pertvarką priešgaisrinių gelbėjimo pajėgų sistemoje. Reformos rezultatas – nebėra kam dirbti Policijos sistemos reforma jau užbaigta. Nors buvusi policijos vadovybė, nepriimdama savo kolegų ir profsąjungų pastabų, ją aršiai gynė, šiandien matome, kad klaidų vis dėl to išvengti nepavyko. Dar premjero Sauliaus Skvernelio vadovavimo policijai laikais ...

Juozas Olekas. Ar žinote, kiek miškų buvo iškirsta šią valandą?

Juozas Olekas. Ar žinote, kiek miškų buvo iškirsta šią valandą?

Neseniai vykusios plenarinės sesijos metu, Europos Parlamentas priėmė nuomonę dėl ES veiksmų, kuriais siekiama apsaugoti ir atkurti pasaulinius miškus, stiprinimo. Už nuomonės parengimą atsakingas buvo Aplinkos, visuomenės sveikatos ir maisto saugos komitetas, tačiau į šį dokumentą taip pat buvo įtrauktos kitų komitetų nuomonės, o man teko būti Žemės ūkio ir kaimo plėtros komiteto nuomonės rengėju. Miškai užima apie 30 proc. žemės ploto, jie yra 80 proc. pasaulio biologinės įvairovės namai. Miškai turi didžiulę socialinę, kultūrinę ir dvasinę vertę bei atlieka daugybę funkcijų – nuo gamybinių iki aplinkos ir socialinių. Miškai reguliuoja vandens ciklą, gerina oro kokybę ir sugeria anglies dioksidą. Deja, miškų naikinimas ir dažnai netgi išnykimas yra didžiulė ir aktuali problema. Vien 1990–2016 m. dėl žmogaus veiklos pasaulyje buvo prarasta 1,3 mln. kvadratini ...

Linas Jonauskas. Aplinkosauga – sisteminės korupcijos gniaužtuose

Linas Jonauskas. Aplinkosauga – sisteminės korupcijos gniaužtuose

Akivaizdu, aplinkos apsaugos sistema kiekvienais metais darosi vis silpnesnė. Pirmuosius to ženklus buvo galima pastebėti dar 2016 m., įvykus nuotekų avarijai Vilniaus mieste, kai šimtai tonų nevalytų nuotekų nestabdomai liejosi į Neries upę, o naujai paskirtas aplinkos ministras tik vaikštinėjo avarijos vietoje ir kartojo, kad padėtis kontroliuojama, o jeigu reikės, bus imamasi ir griežtesnių priemonių. Iš dešimties didžiausių ekologinių nelaimių Lietuvoje nepriklausomybės laikotarpiu net keturios nutiko šalį valdant „valstiečiams“: 2016 m. nuotekų avarija Vilniuje, 2017 m. –  nuotekomis terštas Nemunas, 2019 m. – Alytaus padangų gaisras, 2020 m. – „Grigeo Klaipėda“ skandalas. Noriu atkreipti dėmesį į tai, kad „Grigeo“ atvejį į dienos šviesą ištraukė visuomenė. Klaipėdos žmonės jau seniai kalbėjo apie tai, kad teršiama gamta, apie nepakeliamą smarvę mieste, a ...

Vilija Blinkevičiūtė. Ylos – iš maišų: būtina sparčiau didinti pensijas

Vilija Blinkevičiūtė. Ylos – iš maišų: būtina sparčiau didinti pensijas

Mano mielieji, pensininkai. Skambūs žodžiai, pažadai, net valdžios pasigyrimai dažnai juk slepia klausimą. Skamba jis ne vieno iš jūsų galvoje kiekvieną mėnesį: kaip išgyvensiu iki kitos pensijos Pensijos lyg ir didėja, bet tų pinigėlių kaip trūksta, taip trūksta, ar ne? Sparčiau didinti pensijas – būtina, nes privalu užtikrinti saugią senatvę jums, senjorams. Be to, tai yra mūsų, jaunesniųjų, pareiga ir savo tėvams, ir seneliams. Tai padaryti įsipareigojome ir Europos Sąjungai (ES), pritardami Europos socialinių teisių ramsčiui. Jame teigiama, kad darbuotojai, išėję į pensiją, turi teisę gauti pensiją, proporcingą jų įmokoms ir užtikrinančią tinkamas pajamas, kurios sudarytų galimybę tenkinti savo poreikius. Ypač svarbu, kad didėtų moterų pensijos. Jos vis dar mažesnės nei vyrų. Šie įsipareigojimai Lietuvoje nevykdomi – tai buvo pažymėta ir Europos K ...

Julius Sabatauskas. Eksperimentų ministras iki rinkimų leido žmonėms pagyventi

Julius Sabatauskas. Eksperimentų ministras iki rinkimų leido žmonėms pagyventi

Ministras po daugelio blaivaus gyvenimo metų užsuko į barą ir užsisakė konjako. Barmenas jam atnešė taurę degtinės. Ministras: aš juk prašiau konjako. Padavėjas: Koks skirtumas! Veiklioji medžiaga juk ta pati, o pirmą kartą mūsų barą aplankiusiems klientams mes pateikiame pigiausią produktą. Tikrai nepretenduoju į šio anekdoto autorystę. Tai masiškai kone per vieną dieną socialiniais tinklais išplitęs šiuolaikinis liaudies folkloras, kurio pirminis autorius per tūkstančius pasidalijimų sunkiai beatsekamas. Tai taiklus žmonių atsakas į kartais sunkiai suvokiamus valdančiųjų sprendimus. Šis įrašas kaip nė joks politinis tekstas ar kritinis pasisakymas iš tribūnos, o įvardija dabartinę situaciją, kaip jaučiasi žmonės, kai „valstiečių“ sveikatos apsaugos ministras vieną po kito imasi eksperimentų su kompensuojamais vaistais. O realiai – eksperimentuoja su mūsų žmonė ...

Close