Orinta Leiputė. Daugiau moterų politikoje

Orinta Leiputė. Daugiau moterų politikoje

Aukščiausio lygio vadovų vieši pasisakymai, neišprusimas ir politinės kultūros stoka stabdo valstybės demokratijos vystymąsi, didina socialinę neteisybę ir nelygybę. Modernėjančioje Lietuvoje atsiranda vis daugiau moterų, kurios nebijo siekti karjeros, kurti verslą, kovoti dėl vienodo atlygio, imtis aktyvios sprendimų priėmėjos vaidmens. Tik labai gaila, kad, jei jos „iššoka aukščiau bambos“, pasišaipymas, pasmerkimas tampa viešas ir labai „skanus“, o tai atbaido kitas moteris būti proaktyviomis. Labai dažnai tenka girdėti: moterų niekas nediskriminuoja, jos turi visas galimybes siekti karjeros, norimas pareigas gali užimti bet kuri, juk svarbiausia –kompetencija ir t.t. Kartais tenka net gerokai pavargti, kad įrodytum, jog ne taip jau viskas paprasta. Galbūt daliai vyrų sunku suprasti, kaip moteris veikia išankstinės visuomenės nuostatos, tam tikrų vaidmenų, dar ...

Aloyzas Sakalas. Kurį iš devynių pretendentų reikėtų išrinkti Lietuvos Respublikos prezidentu?

Aloyzas Sakalas. Kurį iš devynių pretendentų reikėtų išrinkti Lietuvos Respublikos prezidentu?

Tai, aišku, sunkus klausimas. Vieniems rinkėjams nereikia jokių esminių užsienio ir vidaus politikos pokyčių. Kitiems reikia prezidento, kuris pakeistų iš esmės vidaus ir užsienio politiką. Dar kiti norėtų laikyti Prezidentą savo įtakoje. Yra ir tokių, kurie norėtų „tvirtos rankos“. Prezidentas, kaip žinia, pats formuoja pagrindines užsienio politikos gaires, pritaria arba nepritaria ministro pirmininko teikiamoms ministrų kandidatūroms, tvarko teisėsaugą, vertina Seimo priimtus teisės aktus. Pradėkime nuo užsienio politikos. Kad dabartinė užsienio politika yra ne tik netikusi, bet ir pavojinga, įrodė Kovo 11-osios akto signataras Egidijus Bičkauskas savo pranešime Kovo 11-osios minėjime Seime. Šis pranešimas buvo publikuotas dienraščiuose ir žinių portaluose, todėl nėra jokio reikalo cituoti jo pagrindinių teiginių. Ne ką geresnė ir dabartinė (kaip ir buvu ...

Arkadijus Vinokuras. Kaip kultūringai skleisti neapykantą apsimetant auka

Arkadijus Vinokuras. Kaip kultūringai skleisti neapykantą apsimetant auka

Būtent taip suprantu nuomonės reiškėjos Reginos Statkuvienės paskvilį „Kodėl nepritariu „Baltic Pride“?“. Rašau „nuomonės reiškėja“, nes pavadinti ją žurnaliste neįmanoma dėl paskvilyje skleidžiamo melo apie homoseksualus. Dezinformacija ir fantazijos pateikiamos kaip įvykęs faktas. Pasakysiu tiesiai šviesiai: autorės nuomonė yra vos ne rasistinis manifestas, nukreiptas prieš žmogų ir žmonių grupę. Tačiau mano straipsnis nėra atsakymas vien pačiai autorei. Mat ji atstovauja daliai pakankamai išsilavinusių žmonių, homofobiją naudojančių asmeniniams ir politiniams interesams patenkinti. Vengdami kaltinimo rasizmu dešinieji demagogai skuba pabrėžti, jog gerbia homoseksualų teises ir laisves, nes žino, kad pastarieji nėra už įstatymo ribų. Bet kalbėdami apie homoseksualius asmenis, visada kultūringi jų nekentėjai kultūringai baigia žodeliu „bet...“. Negalėdami užp ...

Vilija Blinkevičiūtė. Atviras laiškas Rokui Masiuliui

Vilija Blinkevičiūtė. Atviras laiškas Rokui Masiuliui

Viešai pasipiktinote, kad pirmadienį Europos Parlamente, balsuojant dėl Mobilumo paketo įtraukimo į darbotvarkę, pasigedote Lietuvos europarlamentarų. Mobilumo paketo projektas, numatantis transporto įmonių veiklą ir darbuotojų socialines garantijas ES, buvo įtrauktas į Parlamento darbotvarkę. Jūs apkaltinote dėl to Lietuvos atstovus. O dabar – stop, ministre. Nebemuškit kartoninių būgnelių, o nuoširdžiai atstovaukit visiems Lietuvos žmonėms, ne tik stambiajam verslui. Ministre, pamenate, kai buvome susitikę Briuselyje? Tikrai pamenate. Pateikiau Jums tris klausimus dėl Mobilumo paketo, į kuriuos neišgirdau atsakymo. Pirmas. Kokie atlyginimai mokami vilkikų vairuotojams, dirbantiems Lietuvos įmonėse? Lietuviškas minimalus atlyginimas plius komandiruotpinigiai, dienpinigiai, gal net kokie kiti priedai, nuo kurių mokesčiai nei „Sodrai“, nei biudžetui neskaiči ...

Darius Razmislevičius. Investicijų dilema: žmogus ar statistika

Darius Razmislevičius. Investicijų dilema: žmogus ar statistika

Užlopei duobes gatvėje – visi mato. Parke įrengei sūpynes ir laipynes – mamos geru žodžiu mini. Dar suoliukus gražius pastatei, sėdi močiutės ir pritariamai linguoja galvas. Prieš rinkimus galėsi spausdint plakatus su „prieš“ ir „po“ nuotraukomis. Tačiau, ar lankstinuką papuoštų patogesnės lovos globos namuose, didesnės išlaidos slaugytojoms ir socialiniams darbuotojams ar didesnės išmokos sergantiems, negalią turintiems ir šiaip mažiau likimo pateptiems? Tikriausiai ne, nes jeigu puoštų, tai miestų ir rajonų savivaldybių biudžetuose tam būtų skirta daug daugiau lėšų nei dabar. Klausiate kiek? Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos duomenimis, vidutiniškai apie 3 proc. bendrame biudžeto pyrage. Kai kuriose ir mažiau. Pavyzdžiui, Druskininkai socialinėms reikmėms skiria vos 1,3 proc. biudžeto, Palangos savivaldybė – 1,5 proc. Galbūt poreikio nėra? Tačiau tame ...

Raminta Popovienė. Kaip sveikatos ministras skiepų bijojo

Raminta Popovienė. Kaip sveikatos ministras skiepų bijojo

Žinau, kad negaliu pasakyti nieko graudesnio ir juokingesnio už patį sveikatos ministrą Aurelijų Verygą, atsakinėjusį į žurnalisto Edmundo Jakilaičio klausimus DELFI studijoje. Šitas interviu įkvėpė praleisti progą patylėti, nes tapo labai akivaizdu, kokiose rankose dabar atsidūrė mūsų visų sveikatos reikalai. Ir čia jau nebetinka žodis „neramu“, tai yra tiesiog baisu. Lietuvoje nestabdomai plinta tymai – dešimtimis ir jau šimtais skaičiuojami užsikrėtusieji. Pasaulio sveikatos organizacija jau prieš ketverius metus įspėjo apie galimus užkrečiamųjų ligų protrūkius ten, kur dalis žmonių lieka neskiepyti. Dabartinis eurokomisaras Vytenis Andriukaitis prieš penkerius metus būdamas sveikatos ministru ėmėsi iniciatyvos ir Lietuvoje jau buvo pritaikęs praktiką – kontroliuoti, kaip skiepijami vaikai valstybės kompensuojamais skiepais. Tuomet teismas pasisakė, kad tok ...

Margarita Jankauskaitė. Kas bijo moterų lyderystės?

Margarita Jankauskaitė. Kas bijo moterų lyderystės?

Moterų lyderystės klausimas tebėra opiausiųjų sąraše. Per 2005–2015 metus Lietuvos lyčių lygybės indekso rodikliai galios srityje smuko nuo 37,3 iš 100 galimų iki 36,6 taško. Perteklinis vyrų atstovavimas priimant sprendimus politikos, ekonomikos ir socialinėje srityse bado akis: ministrų kabinete nėra nė vienos moters; nacionalinių olimpinių sporto organizacijų aukščiausio lygio sprendimų priėmimo organuose, didžiųjų bendrovių valdybose, stebėtojų tarybose ar direktorių valdybose ir Lietuvos banko valdyboje vyrų yra 5–9 kartus daugiau (atitinkamai 89,6 proc., 85,2 proc. ir 80 proc.); Seime, savivaldybių tarybose ir valstybinio transliuotojo valdyboje – tris kartus daugiau (atitinkamai 76,2 proc., 75,4 proc., 72,2 proc.), o moksliniams tyrimams finansavimą skirstančių organizacijų valdybose – dvigubai daugiau nei moterų (67,9 proc.). Tokia disproporcija pažeidžia ...

Close