Juozas Olekas. Miškų reforma kreivoj vagoj: direktoriui – per 6000, girininkui – 700 eurų

Juozas Olekas. Miškų reforma kreivoj vagoj: direktoriui – per 6000, girininkui – 700 eurų

Miškų reformos metu buvo pažadėta atkurti šio sektoriaus reputaciją. Pagarsinti tikslai – finansinis, socialinis ir ekologinis. Vis dėlto praėjus vos keliems mėnesiams po naujos Valstybinės įmonės Valstybinių miškų urėdija sukūrimo jos reputacija tapo labai abejotina visomis prasmėmis – ir dėl finansų naudojimo, ir dėl socialinės darbuotojų padėties, ir dėl miškų atsodinimo. Atrodė, kad perspektyva tikrai yra - pirmą šių metų ketvirtį vidutinės medienos kainos rinkoje paaugo daugiau negu 10 procentų lyginant su 2017 metais. Vis dėlto nuo šių metų pradžios įkurtos ir veikiančios Valstybinių miškų urėdijos pajamos padidėjo tik 3,7 proc. Vietoje objektyvumo ir pajamų augimo sulaukėme sąlyginio pajamų mažėjimo. Vietoje žadėto darbo užmokesčio didėjimo miške dirbantiems žmonėms – eiguliams, girininkams – grietinėlę nusigraibė naujai suformuota Valstybinių miškų urėdijos ...

Vilija Blinkevičiūtė. Savarankiškai dirbantį žmogų – išvaduoti iš socialinių spąstų

Vilija Blinkevičiūtė. Savarankiškai dirbantį žmogų – išvaduoti iš socialinių spąstų

Praėjusių metų pabaigoje „Sodra“ paskelbė, kad trims iš keturių savarankiškai dirbančių Lietuvos gyventojų neužteko pajamų sukaupti metų stažą pensijai. Taip pat „Sodros“ duomenimis, nesukaupę būtinojo stažo į pensiją išeina net 25 proc. dirbančiųjų. Tai reiškia ne tik skurdžią senatvę, bet ir labai nedideles socialines garantijas iki pensijos. Socialiniai spąstai laiko sukaustę vis dar labai didelę dalį gyventojų. Ne tik Lietuvoje, bet ir visoje Europos Sąjungoje vis daugiau žmonių darbo rinkoje neturi tinkamos socialinės apsaugos. Viena iš priežasčių – dėl naujos gyvensenos, verslo praktikos ir technologijų darbo pasaulis nuolat sparčiai kinta. Turi keistis ir socialinės apsaugos sistemos, kurtos darbuotojams, kuriuos saisto „standartiniai“ darbo santykiai – ilgalaikės darbo sutartys, darbas visą dieną. Kaip apsaugoti savarankiškai dirbančius arba „nestandartini ...

Darius Razmislevičius. Kodėl psichologinis smurtas Lietuvoje vis dar nelaikomas smurtu?

Lietuvoje vis netylant kalboms apie seksualinio priekabiavimo skandalus, ,,metoo”, smurto panaudojimą prieš moteris, kalbama apie viską, išskyrus apie tai, kaip apsaugoti nukentėjusias ir neleisti panašiems atvejams kartotis. Dauguma žmonių mano, kad smurtas šeimoje tik fizinis. Deja, bet daug dažniau pasitaikantys – psichologinio smurto atvejai, kai auka yra engiama, žeminama, diskriminuojama. Statistiškai Lietuvoje daugiau smurtaujama prieš moteris nei prieš vyrus. Bendrais duomenimis 2017 m. užfiksuoti 10 968 smurto artimoje aplinkoje atvejai. Po jo sukeltą nežymų sveikatos sutrikdymą patyrė net 3666 moterys. 421 moteriai buvo grasinama nužudymu arba ji buvo terorizuojama. Šie skaičiai, išties, gąsdina. Net baisu pagalvoti, kiek dar yra atvejų, kurie nebuvo užfiksuoti. Maža to, privalu paminėti, kad net penktadalis smurto – pasikartojantys smurto atvejai. V ...

Vilija Blinkevičiūtė. Ko nepasakė Emmanuelis Macronas?

Vilija Blinkevičiūtė. Ko nepasakė Emmanuelis Macronas?

Kokia ateitis laukia Europos Sąjungos? Iš tiesų tai klausimas, kaip ateityje gyvensime mes, mūsų vaikai ir anūkai Europoje. Kokius atsakymus į šį klausimą siūlo didžiosios Europos valstybės ir jų lyderiai? „Nenoriu Europos, kuri sunkiai funkcionuoja“ Politiniame didžiųjų galių duete Vokietija-Prancūzija būtent pastaroji vis dažniau imasi pirmojo lyderio vaidmens. Todėl šiandien labai svarbu girdėti, ką Europai teigia Prancūzija ir jos prezidentas Emmanuelis Macronas. Anksčiau ar vėliau Lietuvai, kaip ir kitoms ES valstybėms, teks apsispręsti, kokią mato savo ateitį Bendrijoje. Ką E. Macronas, vienos iš stipriausios Europos valstybės vadovas, antradienį pranešė Europos Parlamentui? Paryžiaus ir Berlyno ašies gyvybingumas aiškiai parodytas dar 2015-aisiais, kai Europos Parlamente Vokietijos kanclerė Angela Merkel ir tuometis Prancūzijos prezidentas François Holla ...

Gintautas Paluckas. Davė jums Vyriausybė ar atėmė?

Gintautas Paluckas. Davė jums Vyriausybė ar atėmė?

Tikiu, jog kartais pamirštate, bet turite dvi pinigines. Vieną kišenėje, kitą valstybės biudžete. Ta, kur kišenėje, žinoma, mielesnė, nes gali aiškiai suskaičiuoti jos turinį. Tačiau ta, kuri biudžete, kartais yra net svarbesnė. Iš pirmosios jūs perkate mašinas, pramogas, maistą, atostogas. Iš kitos – gerą mokyklą savo vaikui, dėmesingą ir besišypsantį gydytoją savo šeimai, saugų kelią ir namus sau ir kaimynams. Piniginės atskirtos, nes vienais atvejais jums patogiausia ir pigiausia pirkti pačiam, o kitais – „susimetus“. Didysis iššūkis yra apsispręsti – kokiems dalykams mes norime „susimesti“, o kuriuos pirksime individualiai. Čia labai svarbu yra sau nemeluoti, nes kitu atveju teks susidurti su per dideliais lūkesčiais ir per menkomis galimybėmis. Vyriausybė pristatydama struktūrinių reformų paketą meluoja. Pirmiausia, sau, bet tai dar būtų pusė bėdos. Sv ...

Arvydas Vyšniauskas. Sustabdykime Lietuvos energetikos nykimą

Arvydas Vyšniauskas. Sustabdykime Lietuvos energetikos nykimą

Valstybinė energetikos inspekcija prie Energetikos ministerijos (VEI) apžvelgė 2017 metų energetikos įrenginių darbą ir pateikė vertinimą: esame stichinių reiškinių spąstuose. Tik klausimas, ar tikrai pagrindinė energetikos įrenginių darbo trikdžių priežastis yra vien stichija? Kaip praneša VEI, „pernai nepertraukiamam elektros energijos tiekimui tikruoju išbandymu buvo gamtos šėlsmas – dėl gūsingo vėjo, sniego, žaibų iškrovų elektros įrenginiuose be elektros 2017 m. buvo likę per 264,5 tūkst. vartotojų. VEI viršininko įsakymu sudarytos komisijos per 2017 m. ištyrė 12 sutrikimų ir vieną energetikos įrenginių avariją, iš kurių keturi sutrikimai ir avarija įvyko dėl stichinių reiškinių“. Pranešime taip pat nurodoma, kad „elektros įrenginių darbo sutrikimai 2017 m. buvo dažnesni nei užpernai: 2016 m. įvyko devyni sutrikimai ir viena avarija elektros įrenginiuose, 2015 ...

Povilas Saulevičius. Kur link nuvedė PERMAINOS?!

Povilas Saulevičius. Kur link nuvedė PERMAINOS?!

Prieš trejus metus, po ištisos virtinės skandalų vaikų globos namuose, prezidentė Dalia Grybauskaitė paragino šalies institucijas imtis realios sistemos pertvarkos. 2015-ųjų kovą paskelbta, kad pradedama institucinės globos, tai yra vaikų globos namų, reforma. Iki 2020 m. Lietuvoje neturėtų likti (su išimtimis) institucinių globos namų, o juose gyvenę vaikai turėtų sugrįžti atgal į šeimas arba persikelti gyventi į bendruomeninius vaikų globos namus, kuriuose galėtų gyventi iki 10 vaikų ir tokie namai nebūtų sukoncentruoti vienoje teritorijoje. Prieš keletą mėnesių Socialinės apsaugos ir darbo ministras Linas Kukuraitis viešai pasidžiaugė, kad Lietuvos savivaldybės suskubo įgyvendinti institucinių vaikų globos namų pertvarką. Tokią, mano nuomone, skubotą iniciatyvą parodė ir Varėnos rajono savivaldybė, kai 2017 metų rugsėjo pradžioje Registrų centre įregistravo Varė ...

Close