Linas Jonauskas, Linas Balsys. Girulių miško kirtimui – NE

Linas Jonauskas, Linas Balsys. Girulių miško kirtimui – NE

Susisiekimo ministerijos atstovai Klaipėdos miesto gyventojams pristatė transeuropinio IX B transporto koridoriaus ruožo – Klaipėdos geležinkelio mazgo susisiekimo komunikacijų inžinerinės infrastruktūros vystymo planus. Šiais planais, kuriuos tvirtins LR Vyriausybė, numatoma iš Klaipėdos miesto centro iškraustyti manevrinę geležinkelio stotį. Manevrinės geležinkelio stoties iškėlimas iš miesto centro ir dalies teritorijos perdavimas miesto reikmėms – sveikintinas žingsnis. Ilgus metus taršą kenčiantys klaipėdiečiai gyvens nors kiek švaresnėje aplinkoje. Krovos darbų ir logistikos sukeliama tarša, kartu su manevrine stotimi, iškeliaus iš centrinės miesto dalies. Tačiau džiaugsmą dėl manevrinės stoties iškėlimo keičia didelis nerimas ir susirūpinimas dėl naujos vietos, kurioje suplanuota naujoji stotis. Vyriausybės nutarimu, naujoji manevrinės geležinkelio stoties ...

Antanas Valionis. Partijų kariuomenės rikiuojasi mūšiui

Antanas Valionis. Partijų kariuomenės rikiuojasi mūšiui

Rinkimai įsibėgėja, nežiūrint pandemijos. Rinkimų retorika stiprėja. Jau šį savaitgalį po ilgesnės pertraukos turėtų pasirodyti naujausi visuomenės nuomonės tyrimų centro „Vilmorus“ tyrimai apie partijų ir politikų populiarumą. Jie apibrėš ir partinių kariuomenių pozicijas prieš lemiamą mūšį. Rinkimai šį kartą bus kitokie. Sunkiau bus prieiti prie buto durų ir tiesiogiai pasikalbėti su rinkėjais. Tam trukdys jau dabar pandemijos išugdytas „karantino sindromas“ ar net galinti pakilti antroji viruso banga. Tad išaugs nuotolinio poveikio priemonių reikšmė. Jau dabar matosi, kad  bus svarbus anksčiau sukauptas žinomumo kapitalas – mažiau žinomiems per trumpą laiką ir ribotų galimybių sąlygomis bus sunkiau įtikinti rinkėjus. Svarbesni bus ir socialiniai tinklai. Didėja ir valdančiųjų administracinio resurso reikšmė: jie kasdien matomi ekranuose ir pritraukia žiūrovų d ...

Aloyzas Sakalas. Pamąstymai rinkimų tema

Aloyzas Sakalas. Pamąstymai rinkimų tema

Socialdemokratų partijoje savo idėjomis konkuruoja LSDP senbuviai (aš vienas iš jų) ir energingas bei perspektyvus jaunimas. Senbuvių turtas – tai patyrimas ir visko matęs protas. Jaunimas gi pasižymi radikalumu, veiklumu ir jam būtina energija. Ir vieni, ir kiti savo strategiją grindžia šiomis Europos socialdemokratų pamatinėmis vertybėmis. Tai laisvė, solidarumas ir socialinis teisingumas. Tačiau jų įgyvendinimui reikalinga valdžia. O ją gavus ir turint partijos strategiją, senbuviai ir jaunimas galėtų sutarti ir dėl partijos taktikos. Geriausias variantas būtų tada, jei šios abi grupės surastų kompromisinį sprendimą, nes tik suvienytos pastangos duoda geriausius rezultatus. Deja, LSDP praeityje neišvengė ir klaidų. Vien istorija su progresiniais mokesčiais yra girnapusė ant LSDP kaklo. O kur dar neoliberalizmas, kuris po susijungimo su LDDP tapo LSDP ideolo ...

Linas Jonauskas. Valstybės įmonė nuodija gamtą

Linas Jonauskas. Valstybės įmonė nuodija gamtą

Pesticidai – medžiagos žudančios įvairius organizmus. Didžioji dalis pesticidų yra itin toksiški ir pavojingi žmonėms bei aplinkai. Pagal paskirtį jie skirstomi į keletą grupių ir skirti konkrečioms organizmų grupėms. Pavyzdžiui, insekticidai skirti naikinti vabzdžius, fungicidai naikina grybus ir grybelį, herbicidai – augalus. Didžiausiais kiekiais Lietuvoje naudojami pesticidai-herbicidai. Dažniausiai jie naudojami žemės ūkyje ir yra skirti naikinti piktžolėms, tačiau priklausomai nuo veikliųjų medžiagų ir sudėties gali naikinti visą augaliją. Profesionaliam naudojimui didesni pesticidų kiekiai parduodami tik asmenims ar įmonėms, turinčioms licenciją, kuri turi garantuoti, kad pavojingos medžiagos bus naudojamos pagal paskirtį ir gamtai bus padaryta minimali žala. Bet koks pesticidų poveikis yra žalingas ir gali sukelti įvairias rizikas aplinkai. Įvertinu ...

Tadas Vinokuras. Black Lives Matter: ko bijo Lietuvos dešinieji?

Tadas Vinokuras. Black Lives Matter: ko bijo Lietuvos dešinieji?

JAV Alternatyvios dešinės judėjimo (alt-right) lyderiai dažnai reikalauja „leftistų“ atsižvelgti į faktus, nustoti verkšlenti ir susitaikyti su tikrove tokia, kokia ji yra. Anot jų, JAV kovotojai  už socialinį teisingumą reikalauja lygių teisių pamiršdami atsižvelgti į „natūralius“ ekonominius ar biologinius skirtumus. JAV žinomo alternatyvios dešinės komentatoriaus  Ben Shapiro šūkis „faktams nerūpi tavo jausmai“ jau yra tapęs populiariu lozungu, kurį dešinieji išdidžiai keverzoja ant savo marškinėlių. Mane, studijavusiam JAV penkerius metus (žiūr. prisistatymą komentaro pabaigoje), dalyvavusiam Bernie Sanders rinkimų kompanijoje, apima nemalonus  jausmas,  kai apžvalgininkas Vidas Rachlevičius akivaizdžiai sąmoningai  nekreipia dėmesio  į  faktus. Komentare „Raudonas gaivalas sugrįžo“  jis, drabstydamasis  emocijomis, desperatiškai gina baltojo krikščionio identi ...

Dovilė Šakalienė. Sveikata – didžiausias turtas. Jūs rimtai?

Dovilė Šakalienė. Sveikata – didžiausias turtas. Jūs rimtai?

Ką gero padarė COVID-19 pandemija – tai tiksliu skalpelio pjūviu parodė, kad (a) mūsų medikų apsauga buvo pačių skęstančiųjų reikalas, nes mes patys, pacientai, skubiai susimobilizavę, pirkom, siuvom, konstravom medikų apsaugos priemones (nuo iniciatyvos „Laikykitės medikai“ iki Roberto Kalinkino 400 000 kaukių siuvimo, nuo Robotikos mokyklos 60 000 apsauginių skydelių iki tūkstančių atskirų žmonių paaukotų po kelias ar kelis šimtus kaukių, pirštinių, antbačių ir t. t.), nes geriau nei tie, kurie privalėjo tuo pasirūpinti laiku, suvokėm, kad (b), iškritus medikams, valstybė tampa tokia pažeidžiama, kad visa kita (įskaitant populiarias kalbas apie pinigus) nebetenka prasmės. Tad dabar, išgyvenant pirmosios koronaviruso bangos pabaigą ir ruošiantis ateinančiai bangai ar bangoms, turime naują rimtą prioritetą – fiziškai apsaugoti medikus nuo biologinių grėsmių, kad ...

Violeta Boreikienė. Laikas grįžti prie visuotinio įdarbinimo idėjos

Violeta Boreikienė. Laikas grįžti prie visuotinio įdarbinimo idėjos

Ar kas nors skaičiavo, kur geriau valstybei investuoti – į nedarbo išmokas ar darbingo amžiaus žmonių persikvalifikavimą, mokymąsi visą gyvenimą, švietimo sistemos pertvarką ir praktinių darbo įgūdžių jaunimui įgijimo programas, taip didinant užimtumą, mažinant nedarbo lygį? Išaugęs nedarbas kelia daugybę problemų, pradedant pajamų nelygybe, didėjančiu skurdu, žmogaus socialine izoliacija, prastėjančiu klimatu šeimose, dėl savivertės praradimo prastėjančia sveikata ir baigiant milžiniškomis valstybės išlaidomis. Nedarbas skatina ne tik  socialinę atskirtį, psichologines problemas, bet ir neprisideda prie Gerovės valstybės kūrimo proceso. Manau, kad atėjo laikas pereiti prie aktyvios ir integruotos darbo rinkos politikos, kurią įgyvendinus, tik išsilavinę, tam tikrą kvalifikaciją įgiję, kūrybingi ir ateitimi pasitikintys žmonės galės kurti produktyvios ir inovatyvi ...

Close