Eugenijus Sabutis. Būsima kova dėl Lietuvos pašto

Eugenijus Sabutis. Būsima kova dėl Lietuvos pašto

Taip, sutinku. Skambus pavadinimas. Tačiau būtent jis greičiausiai ir paskatino Jus šį komentarą įsijungti ir jį paskaityti, o galbūt ir perskaityti, o ne tik palydėti akimis, toliau naršant naujienų tinklapyje. Pats žodis „kova“ gal ir per stiprus, bet jis puikiai atspindi būsimas batalijas ką tik prasidėjusioje Seimo sesijoje. Natūralu, kad prieš būsimus darbus plenarinių posėdžių salėje visos valdžios šakos pateikia savo matymą ir į darbotvarkę siūlo įtraukti aktualiausius įstatymų projektus, atspindinčius šių dienų ekonomines ir socialines realijas. Prezidentas Seimui siūlys svarstyti įstatyminius pakeitimus socialinės, sveikatos, teisėsaugos ir kelių srityse. Vyriausybė pranešė, kad į sesijos darbų programą įrašys 89 teisės aktus. Seimo nariai ir atskiros frakcijos taip pat nelieka nuošalyje – priešpaskutinėje šios kadencijos Seimo sesijoje bus pateikti ar t ...

Vytenis Andriukaitis. Apie kelis Algirdo Saudargo kalbos netikslumus

Vytenis Andriukaitis. Apie kelis Algirdo Saudargo kalbos netikslumus

Kovo 11-osios salėje klausiausi savo kolegos signataro Algirdo Saudargo kalbos. Patiko kalbos akcentai apie tai, jog jau nauja karta atsakinga už valstybę. Labai patiko ir raginimas užsiimti ne pranašystėmis, bet sprendimais. Ir aplamai patiko kalbos konceptualumas. Pritariu ir tam, kad esame priklausomi nuo aplinkybių, visuomenės atsparumo ir vienybės. Ir ypač - nuo vienybės. Tik tos vienybės vardan Algirdas galėjo būti savo kalboje tikslesnis. Juk jis buvo Kovo 11-osios dokumentų rengimo darbo grupės narys, dalyvavęs rengiant visus šių penkių tame istoriniame posėdyje priimtų dokumentų projektus. Priminsiu, jog 1990 m. kovo 3 d. į pirmą posėdį susirinko Sąjūdžio deputatų klubo patvirtinta darbo grupė tiems dokumentams parengti: Vytautas Landsbergis, Romualdas Ozolas, Kęstutis Lapinskas, Česlovas Stankevičius, Algirdas Saudargas, Egidijus Klumbys, Valdemaras ...

Julius Sabatauskas. Nepasotinamas daugiabučių administratorių alkis

Julius Sabatauskas. Nepasotinamas daugiabučių administratorių alkis

Namų administratorių piktnaudžiavimas – vis labiau ryškėjanti problema, kuri ne tik erzina, tačiau ir reikšmingai kerta per gyventojų biudžetus. Šie administratoriai arba kalbant paprasčiau – įmonės, kurioms patikima namų priežiūra, ne tik piktnaudžiauja nustatydamos paslaugų įkainius, spręsdamos dėl darbų poreikio bei apimties, bet ir laiku bei tinkamai nevykdo tinkamos svarbiausių namo mazgų priežiūros. Toks galimai sąmoningas apsileidimas ne tik nuolat tuština gyventojų kišenes, bet ir gali virsti didžiulėmis avarijomis, už kurių likvidavimą ir įrenginių remontą didžiules sąskaitas turės apmokėti gyventojai. Štai didmiesčiuose, kuriuose yra daugybė nerenovuotų namų, jų gyventojai moka net kelis kartus. Pirmiausia, nerenovuojant namų bei tinkamai neprižiūrint, netobulinant šilumos mazgų ar nediegiant modernesnių sistemų, gyventojai už šildymą gauna gerokai didesn ...

Julius Sabatauskas: paliktas ir pamirštas transporto sektorius

Julius Sabatauskas: paliktas ir pamirštas transporto sektorius

Rusijai sukėlus karą Ukrainoje, buvo priimtas išmintingas sprendimas agresorių stabdyti ekonominėmis priemonėmis, kurios yra ne tik moralinė, bet ir ekonominė būtinybė, kadangi yra nukreiptas tiesiogiai į agresorės Rusijos ir ją remiančios Baltarusijos ekonominę, o tuo pačiu ir karinę galią. Visgi, svarbu pažymėti, kad valstybė privalo ne tik daryti politinius žingsnius, tačiau ir sukurti tinkamą scenarijų savo vidaus ekonominei raidai. Tenka apgailestauti, kad valstybė žengusi būtiną žingsnį neturėjo ir šiandien neturi tinkamo plano dėl jo poveikio amortizavimo. Panašu, kad valstybė, politikai ir ministerijos netrumpą laiką užmerkę akis prieš net valstybinių įmonių vykdomą sankcionuotų prekių vežimą, apie jokį planą, ką turėtų daryti verslas ir jame dirbantys žmonės, nepagalvojo ir paliko juos iš šios balos kapanotis patiems. Girdėjome daug ambicingų kalbų apie t ...

Linas Jonauskas: „Kur Lietuvoje stovi aplinkosauga?“

Linas Jonauskas: „Kur Lietuvoje stovi aplinkosauga?“

Ne, šį kartą nekalbėsiu apie visas tas aplinkosaugos problemas, kurios nesprendžiamos ir atrodo kaupiasi į akyse augantį kalną. Noriu pakalbėti apie labai svarbią aplinkos apsaugos dedamąją – aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės pareigūnus, pastaruoju metu varomus vaikytis dūmijančių automobilių. Tai jų mes šaukiamės, kai pamatome brakonierių. Tai juos kviečiame, kai pamatome nelegalią tvorą paežerėje ar nelegalų šiukšlyną pamiškėje. Tai jų skubaus reagavimo tikimės, kai į ežerus ir upes teka nevalytos nuotekos, nelegaliai kertamas miškas ar žalojama miško paklotė. 3 valandos sureagavimui į bėgančius teršalus: daug ar mažai? Neseniai pats susidūriau su situacija, kai man buvo atsiųsta informacija apie tekančias nevalytas nuotekas į Nerį ties Jonava, o pareigūnų reikėjo laukti 3 valandas. Aplinkos apsaugos pareigūnas atvyko po trijų valandų iš Jurbarko. Kiek ...

Aurimas Rabačius. 20, o ne 15 proc. pelno mokestis – tai už ką aš pirksiu naują Bentley!?

Aurimas Rabačius. 20, o ne 15 proc. pelno mokestis – tai už ką aš pirksiu naują Bentley!?

Galvoja dažnas milijoninio verslo savininkas. Mokesčių teisės dėstytojas Jums pasakytų – bet koks progresinis mokestis yra regresinis. Prekių ir paslaugų teikėjai padidėjusiu kaštus tiesiog permes ant kainos ir turėsime dar didesnę infliaciją. Bet kategoriškai nesutinku, kad padidėjusius valstybės poreikius – krašto gynybą, mokytojus, slaugytojus reikia kompensuoti visuotiniu mokesčiu. Tas pats mokytojas, pensininkas būtų pirmieji, kurie sumokėtų padidėjusį PVM (pridėtinės vertės mokesčio) tarifą. Tai žmonės, kurie nepalyginti dažniau, nei stambaus verslo naudos gavėjai gyvena nuo algos iki algos. Tokias mintis viešai per respublikinę konferenciją vasario trečią dieną deklaravo Socialdemokratų partijos pirmininkė Vilija Blinkevičiūtė. Lenkijoje ir Estijoje pelno mokestis yra 20 proc., o Lietuvoje 15 proc. Pirmiausia mums reikia apmokestinti stambų verslą. Didelių v ...

Vytenis Andriukaitis. Vilniaus gėdų gėda nacionalinis stadionas Šeškinėje – jau sužlugęs ir bankrutavęs projektas

Vytenis Andriukaitis. Vilniaus gėdų gėda nacionalinis stadionas Šeškinėje – jau sužlugęs ir bankrutavęs projektas

Nacionalinis stadionas Vilniuje – viena didžiausių nesėkmių Vilniaus ir Lietuvos naujausioje istorijoje.  Sumanymas statyti modernų stadioną Vilniuje gimė paskutiniame Lietuvos tarybmečio dešimtmetyje. Taip, tuo metu Lietuvos futbolas buvo gana aukšto lygio ir, ko gero, išgyveno savo aukso amžių. 1987 m. Vilniaus „Žalgiris“ laimėjo bronzos medalius TSRS aukščiausiojoje lygoje, o atstovaudami TSRS rinktinę Universiadoje Zagrebe laimėjo aukso medalius. Narbekovas – ryški to meto futbolo žvaigždė, V. Jurkus ir kiti – legendos. Nebus užmirštos tarp futbolo aistruolių trenerių B. Zelkevičiaus ar A. Liubinsko pavardės. Lietuvoje veikė puikus futbolo mokyklų – internatų tinklas, stipri buvo ir respublikinė lyga. Štai tokiame kontekste ir gimė idėja statyti naują nacionalinį stadioną Šeškinėje. Taigi, 1987 m. pradėta stadiono statyba, kai dar Vilnius buvo kitoks, kai dar ...

Close