Svetlana Grigorian. Lengviausia atimti – iš vaikų

Svetlana Grigorian. Lengviausia atimti – iš vaikų

Seimo rinkimus laimėjusios dešiniosios partijos baigia derinti programines nuostatas ir jau artimiausiu metu paaiškės, kokiu keliu Lietuva žengs per ketverius naujos Vyriausybės metus. Dažniausiai rinkimus laimėjusios partijos išgyvena porinkiminės euforijos etapą, per kurį visi džiaugiasi naujais išrinktaisiais bei liaupsina partijų lyderius. Lėtai, tačiau užtikrintai kyla laimėjusių partijų reitingai. Panašu, jog šį kartą gali būti visiškai kitaip: pirmas akibrokštas įvyko jau pirmąją dieną po antrojo Seimo rinkimų turo, kuomet diskusijos dėl būsimos valdančiosios daugumos pradėtos ne nuo programinių siūlymų ir nuostatų derinimo, o postų dalybų. Kai kurie politikai taip skubėjo užsikalti kuoliukus dėl norimų postų, kad pamiršo visas politinės etikos subtilybes. Pirmiausia, iš laimėjusių partijų rinkėjai tikisi sulaukti aiškių darbų gairių ir Vyriausybės progra ...

Mindaugas Sinkevičius. 2021 metų savivaldos biudžetas: geriausias laikas judėti į priekį – dabar

Mindaugas Sinkevičius. 2021 metų savivaldos biudžetas: geriausias laikas judėti į priekį – dabar

Nepaisant pandemijos sukeltų sunkumų, kitų metų biudžeto derinimo savivalda laukė viltingai. Šiemet kaip niekada įrodėme, kad galime tvarkytis ir savarankiškai, ir dirbti komandoje su nacionaline valdžia. Reagavome greitai, vykdėme neretai sunkiai įgyvendinamus nacionalinius sprendimus ir pasitelkę visus savo vidinius resursus ieškojome būtų suteikti kuo daugiau saugumo vietos gyventojams. Tą pripažino ir aukščiausieji šalies vadovai. Todėl kada jei ne dabar atėjo laikas pradėti įgyvendinti bent dalį viešai deklaruoto siekio – stiprinti savivaldos savarankiškumą? Jo svarba buvo akcentuojama šios Vyriausybės programoje. Tai buvo pagrindinė tema rugsėjį šalies Prezidento inicijuotame Regionų forume, kuriame visų parlamentinių šalies partijų vadovai bei merai pasirašydami memorandumą įsipareigojo stiprinti Lietuvos savivaldos savarankiškumą ir atsakomybę. Konteks ...

Dovilė Šakalienė. Jurbarko byla: teisingumas ar „teisingumas“?

Dovilė Šakalienė. Jurbarko byla: teisingumas ar „teisingumas“?

Teismo nuosprendis Jurbarko smurtautojo byloje kelia daug emocijų. Kodėl daugelis moterų atvirai vadina visą šią bylą spjūviu į veidą? Dviejose vietose lūžęs žandikaulis, sutraiškyta trachėja, išmušti dantys, pasikėsinimas išprievartauti. Po sudėtingo gydymo nukentėjusioji vis dar patiria sunkius panikos priepuolius. Nežinau, ar esate patyrę tą jausmą, kai Jūsų veidas yra kruvina košė, į gerklę pilasi kraujas ir desperatiškai mėginate įkvėpti oro – tačiau tik dūstate ir blaškotės. Po autoavarijos aš tai patyriau ir niekada nepamiršiu. Nors mano sužalojimai buvo lengvesni. Ir netyčiniai. Tuo tarpu čia smurtautojas išvengė laisvės atėmimo, atsipirko bauda, lankys elgesio keitimo kursus. Taip, jaunas, neteistas vaikinas – tačiau jo pirmasis nusikaltimas buvo žiaurus fizinis ir seksualinis smurtas prieš nepilnametę merginą. Smurtas lyties pagrindu, palikęs ne tik fi ...

Svetlana Grigorian. Nelaukiant 2025

Svetlana Grigorian. Nelaukiant 2025

2018 m. Europos Sąjungoje priimtos atliekų tvarkymo taisyklės, kuriomis valstybės narės įpareigojamos didinti komunalinių atliekų antrinį panaudojimą ir perdirbimą. Šios taisyklės įpareigoja ES šalis iki 2025 m. įsirengti atskiras tekstilės atliekų surinkimo sistemas, o paprasčiau kalbant, visose šalyse turės atsirasti atskiri, vien tik tekstilės atliekoms skirti konteineriai. Susidarančios tekstilės atliekos iki šių reikalavimų atsiradimo keliaudavo į sąvartynus arba būdavo deginamos. Priėmus šias taisykles tikimasi, kad nemaža jų dalis bus perdirbama ir įvairių naujų produktų pagalba bus naudojama toliau, o kita dalis tinkamų naudoti batų ir rūbų tiesiog suras naujus savo šeimininkus. Oficialiai skelbiama, kad Lietuvoje per metus surenkama apie 11 tūkst. tonų tekstilės atliekų, tačiau realybėje šie skaičiai gali būti kur kas didesni. Gerėjant ekonominei ...

V. Baranovė,  R. Duchnevič, L. Gudžinskas, L. Šedvydis. Rytoj mūsų bus daugiau!

V. Baranovė, R. Duchnevič, L. Gudžinskas, L. Šedvydis. Rytoj mūsų bus daugiau!

Mes, progresyvūs jaunosios kartos LSDP kandidatai: Vaida Baranovė, Robert Duchnevič, Liutauras Gudžinskas, Laurynas Šedvydis pristatome savo oficialią poziciją DĖL RINKIMŲ REZULTATŲ IR PARTIJOS ATEITIES Šių Seimo rinkimų rezultatai Lietuvos socialdemokratų partijai (LSDP) signalizuoja, kad atsinaujinimas nėra pasibaigęs, ir jį būtina tęsti. Po 2017 metų LSDP pajudėjo gera kryptimi keliais aspektais. Partija šiuo metu turi gerą rinkiminę programą, kuri pirmiausia yra sąžininga skaitančiojo atžvilgiu. Prie partijos atsinaujinimo prisidėjo daug jaunų žmonių, kurie 2020 metais rinkimuose dalyvavo pirmąjį kartą, ir pritraukė rinkėjų paramą iš grupių, kurios paprastai rinkimuose socialdemokratų neremia. Rinkimų matematika taip pat parodė, jog vienintelis būdas laimėti Lietuvoje yra laimint didmiesčius ir vidutinio dydžio miestus. Esminė žinia yra ta, kad progresyvūs, ...

Dovilė Šakalienė. Juodasis ketvirtadienis, arba inkvizicijos sugrįžimas

Dovilė Šakalienė. Juodasis ketvirtadienis, arba inkvizicijos sugrįžimas

Lenkijos Konstitucinis Tribunolas šiandien nuvylė ne tik Lenkijos moteris. Prisidengiant neva žmogaus gyvybės apsauga paneigtos pagrindinės žmogaus teisės ir laisvės bei padaryta didžiulė žala moterų teisių apsaugai. Versti moterį nešioti vaisių, mirsiantį dar įsčiose ar netrukus po gimdymo dėl su gyvybe nesuderinamos sveikatos būklės, yra kankinimo ir nežmoniško elgesio draudimo pažeidimas. Deklaracijos apie siekį apsaugoti gyvybes yra atviras melas, nes abortų draudimas duoda priešingą efektą, nei deklaruoja draudimų šalininkai. Europos Tarybos Parlamentinė asamblėja rezoliucijoje Nr. 1607 (2008) pažymėjo, kad „abortų draudimas nenulemia, kad jų bus mažiau, o tiesiog veda prie nelegalių abortų, kurie kur kas labiau traumuoja ir padidina besilaukiančių [moterų] mirties riziką ir/ar veda prie abortų „turizmo“. Taip pat Jungtinių Tautų Moterų diskriminacijos pana ...

Raminta Popovienė. Šiandienos paradoksas - gyvenimą lengvinančios technologijos mus pasmerkia neraštingumui

Raminta Popovienė. Šiandienos paradoksas – gyvenimą lengvinančios technologijos mus pasmerkia neraštingumui

Jau neįsivaizduojame daugybės dalykų – bendravimo, informacijos gavimo ir perdavimo, daugelio veiklos, profesinių sričių be skaitmeninių technologijų. Jeigu bandome įsivaizduoti, tai viskas keliskart sulėtėja. Neįtikėtina, kaip technologijos per gana trumpą laiką pakeitė mūsų gyvenimą. Betgi ne visur į gerąją pusę. „Su telefonais“ rankose gimusios ir augančios kartos beraštystė daug kam krenta į akis. Nemoralizuosiu. Tai šiandienos mokslininkų, galbūt edukologų analizių ir išvadų sritis. Kalbėsiu apie ypač jautrią neįgaliųjų socialinę grupę - neregius. Jų gyvenimą technologijos ypač paveikė. Tie, kas naudojasi kompiuteriais, specialiomis programomis, dabar tikrai gauna daug įvairesnės informacijos, taip pat ir galimybių mokytis, bendrauti, užsiimti įvairiomis veiklomis. Bet čia dar labiau išryškėja kaip ir bendrai visuomenėje atsirandanti tendencija – likti pa ...

Close