Linas Jonauskas. Automobilių taršos mokestis be kitų sprendimų taršos nesumažins

Linas Jonauskas. Automobilių taršos mokestis be kitų sprendimų taršos nesumažins

Panašu, kad naujasis Aplinkos ministerijos automobilių mokestis yra labiau skirtas užlopyti biudžeto skylėms nei rimtai mažinti transporto taršą. Siūlymas didinti automobilių registracijos mokestį ir naujas mokestis, kurį gyventojai mokėtų kasmet, niekaip neprisidės prie taršos mažinimo, jei nebus į šią problemą žvelgiama kompleksiškai, jei bausmės (mokesčių) nepakeis paskata (lengvatos, patogesnės keliavimo alternatyvos, netaršiam transportui pritaikyta infrastruktūra). Niekas neabejoja, kad mažinti oro taršą, kaltą dėl didėjančio žmonių mirtingumo, būtina. Ir tai reikia daryti ne tik dėl to, kad turėsime Europos Sąjungai mokėti baudas už neįvykdytus įsipareigojimus. Sprendimai reikalingi dėl miestų gyventojų gyvenimo kokybės ir sveikatos. Visgi, jei tikimasi, kad automobilių ir jų naudojimo apmokestinimas turės greitą efektą, jo tikrai nesulauksime. Dabar ...

Ruslanas Baranovas. Sudie, niuansai!

Ruslanas Baranovas. Sudie, niuansai!

Mūsų gyvenimuose įsigalėjus socialiniams tinklams, o žiniasklaidai tapus verslu, paspaudimų kiekis tapo informacijos naudingumo matu. Kuo daugiau paspaudimų, tuo daugiau pinigų. Tokia padėtis lėmė tai, kad niuansuotam, abejojančiam ir išlygas darančiam mąstymui tapo sunku sulaukti daug visuomenės dėmesio. Bet po daug metų paruošiamojo darbo, Lietuvoje įsiplieskus kultūriniams karams, su niuansais ir abejonėmis viešoje erdvėje buvo apskritai atsisveikinta. Tau neramu dėl potencialių žmogaus teisių suvaržymų, kuriuos atneša galimybių pasas, bet suprasdamas, kad jis skatina vakcinaciją ir yra būdas pandemijos sąlygomis grįžti prie normalesnio gyvenimo, palaikai galimybių paso įvedimą. Bet tu manai, kad jis negali apriboti būtiniausių paslaugų, pavyzdžiui, negalima uždrausti be jo važiuoti autobusais. Jei esate žinomas žmogus ir jūsų nuomonė yra panaši į čia aprašytą ...

Eugenijus Sabutis: ES valstybės jau ieško būdų mažinti energijos kainas, kodėl Vyriausybė nieko nedaro?

Eugenijus Sabutis: ES valstybės jau ieško būdų mažinti energijos kainas, kodėl Vyriausybė nieko nedaro?

Elektros ir dujų kainoms pasiekus rekordinį lygį, Europa išgyvena energijos kainų šuolį. Kylančios kainos skatina infliaciją ir grasina didelėmis sąskaitomis už komunalines paslaugas galutiniams vartotojams, o tuo pačiu metu brangsta viskas, pradedant maistu ir baigiant transportu. Panašūs sunkumai juntami visoje Europoje, kur dujos naudojamos elektros energijos gamybai, maisto ruošimui ir namų šildymui. Ne išimtis ir Lietuva. Nors mūsų šalis yra viena tarp lyderių Europos Sąjungoje pagal biokuro dalį šilumos gamyboje, nes apie 70 proc. centralizuotai tiekiamos šilumos pagaminama iš biokuro ir atrodo, kad toks staigus gamtinių dujų kainų kilimas Europoje neturėtų suduoti smūgio Lietuvos gyventojams šildymo sezono metu, bet toks scenarijus mūsų šalyje nenusimato. Kyla ne tik dujų, bet ir biokuro kaina. Šilumos tiekėjų asociacija neseniai paskelbė, kad biokuro r ...

Lukas Tamulynas. Kodėl Remigijus Šimašius valosi kojas į darbuotojų teises?

Lukas Tamulynas. Kodėl Remigijus Šimašius valosi kojas į darbuotojų teises?

Nedaug žmonių (bent jau kol kas) pastebėjo, kad Vilniuje piketuoja miesto viešojo transporto darbuotojų profesinės sąjungos. Ne viena, ne dvi, o visos penkios. Tiek jų ir yra „Vilniaus viešojo transporto“ (VVT) įmonėje, nors vis dar Vilniaus meras Remigijus Šimašius bandė suklaidinti visuomenę ir teigė, kad piketuoja tik viena profesinė sąjunga, tik keli suklaidinti žmonės. Na taip, žmones, matyt, suklaidino faktas, kad jų algalapiuose atlyginimas sumažėjo apie 150 eurų, vietoje penkių darbo ir dviejų poilsio dienų atsirado šešios darbo dienos, o pietūs tapo prabanga, kurios tiesiog nebeliko. Neranda Vilniaus meras laiko ir susitikti su savo miesto žmonėmis, nors jie piketuoja ir dieną, ir naktį, lauke esant 4 laipsnių temperatūrai. Piketuoja, jei galima taip sakyti, jo kieme – savivaldybės prieangyje, Europos aikštėje. Neranda laiko, nors kelis kartus pats skub ...

Alfonsas Brazas, Juozas Olekas. Kokio švietimo siekiame – elitinio išrinktiesiems ar kokybiško visiems?

Alfonsas Brazas, Juozas Olekas. Kokio švietimo siekiame – elitinio išrinktiesiems ar kokybiško visiems?

Mums, socialdemokratams, lygios galimybės ir lygiavertės sąlygos kiekvienam vaikui siekti kokybiško išsilavinimo nėra tik gražus lozungas, nes tai yra esminis dalykas, užtikrinant lygias galimybes ir perspektyvas visiems. Per šią prizmę mes vertiname ir nacionalinį susitarimą dėl Lietuvos švietimo politikos 2021-2030 m. Susitarime yra tikrai daug gerų dalykų, surašyti, atrodo, teisingi siekiai ir tikslai. Tačiau jame trūksta aiškumo, kaip tie tikslai bus pasiekti. Todėl socialdemokratai ir pateikė savo konkrečias pastabas susitarimui, kuriomis siekiama didesnio aiškumo užtikrinant lygias galimybes ir lygiavertes sąlygas kiekvieno vaiko ugdymui bei konkretumo mažinant išsilavinimo nelygybę, kurią nulemia socialinė atskirtis. Išsilavinimo nelygybė yra viena iš ryškiausių Lietuvos švietimo problemų, kuri, savo ruožtu, gilina socialinę atskirtį. Socialinės-ekonomi ...

Dovilė Šakalienė. Kas valdo Europą: žmonių kontrabandininkai ar įstatymai?

Dovilė Šakalienė. Kas valdo Europą: žmonių kontrabandininkai ar įstatymai?

Neteisėtos migracijos valdymas šiuo metu yra it nesibaigiančių gaisrų gesinimas – desperatiškas ir mažai efektyvus mėginimas įtikinti save ir pasaulį, kad konvencijos ir įstatymai vis dar tinka apsaugoti mūsų piliečius, žmones, bėgančius nuo mirties ir ieškančius geresnio gyvenimo. Vienintelė laiminti pusė šiuo metu yra žmonių kontrabandininkai ir jų daugiamilijardinis verslas. Visi kiti tik nukenčia. Pirmiausia nukenčia į spąstus pakliuvę neteisėti ekonominiai migrantai. Nuo 2014 metų kone 20 tūkst. migrantų nuskendo Viduržemio jūroje, kone milijonas prieglobsčio prašymų buvo atmesta, daugybė žmonių tapo smurto ir prekybos žmonėmis aukomis. Pakliuvę ant žmonių kontrabandininkų kabliuko, jie parduoda savo namus, atiduoda savo santaupas, o neteisėtai kirtę sieną – tampa pažeidėjais, kurie neatitinka Pabėgėlių konvencijos kriterijų ir iš esmės tampa benamiais, neb ...

Ruslanas Baranovas, Robert Duchnevič. Chaosas Vilniaus rajono viešame transporte

Ruslanas Baranovas, Robert Duchnevič. Chaosas Vilniaus rajono viešame transporte

Atėjus rugsėjui žmonės sugrįžo iš atostogų, o mokiniai sugužėjo į klases. Keliuose vėl išaugo kamščiai, stipriai išaugo ir apkrova viešajam transportui. Žinoma, visai tai vyksta kiekvienais metais, yra nuspėjama ir tam galima pasiruošti. Bet Vilniaus rajone žmonės autobusų stotelėse laukia gerokai vėluojančių autobusų, stebisi iš vakaro skelbiamais tvarkaraščių pakeitimais, žiūri į per karantiną praretėjusius autobusų grafikus bei tamsiomis šalikelėmis mina namo, nes į jų miestelį autobusas neatvažiuoja. Vilniaus rajono viešajame transporte – liūdnas ruduo. Štai, pavyzdžiui, UAB „Kautra“ iš Vilniaus rajono autobusų parko (VRAP) perėmus dalį maršrutų, Nemenčinės ir apylinkių gyventojai skundžiasi, kad nuo pirmų dienų stringa susisiekimo paslaugos. Žmonės autobusų numatytu laiku tiesiog nesulaukia. Kadangi Vilniaus rajono savivaldybėje viskas, išskyrus valdančiųjų ...

Close