Linas Balsys. Prasideda kova dėl plynųjų kirtimų saugomose teritorijose uždraudimo

Linas Balsys. Prasideda kova dėl plynųjų kirtimų saugomose teritorijose uždraudimo

Po dviejų metų valdančiųjų vilkinimas plynųjų kirtimų draudimo klausimas vėl grįžta į Seimo darbotvarkę. Tiek laiko buvo vilkinamos mano parengtos Miškų įstatymo pataisos, kuriomis siekiama uždrausti plynuosius kirtimus vertingiausiuose Lietuvos miškuose.   Atrodo, kad prieš rinkimus Seimo valdantieji „atsibudo“, tačiau vis dar laukia intensyvios ir rimtos diskusijos ne tik dėl plynųjų kirtimų saugomose teritorijose apribojimo, bet ir miškų strategijos, rezervatų plėtros. Saugomose teritorijose plynės turi išnykti Mes neturime tiek saugomų teritorijų, kurias galėtume pjauti skersai išilgai, naikinti jose esantį gamtinį paveldą. Lietuvos miškai užima 33 proc. šalies teritorijos, o saugomos teritorijos jos tesudaro apie 18 proc. Miškotvarka net ir nacionaliniuose parkuose suprantama kaip derliaus nuėmimas: subrendo - išpjaunam. Šiandien saugomos teritorijos yr ...

Aloyzas Sakalas. Ar nereikia antro atsiprašymo?

Aloyzas Sakalas. Ar nereikia antro atsiprašymo?

Nėra jokios priežasties, nėra jokių argumentų, nėra nieko, nieko šitame pasaulyje, kas galėtų pateisinti žydų tautos kaip ir bet kurios kitos šio pasaulio tautos genocidą. Todėl 1995 m. kovo 1 d. sakydamas tiesiogiai Izraelio radijo ir televizijos transliuotą kalbą Izraelio parlamente Knesete Lietuvos Respublikos Prezidentas Algirdas Brazauskas nulenkė galvą prieš Antrojo pasaulinio karo metais pražudytų Lietuvos žydų atminimą. Prezidentas lietuvių tautos vardu atsiprašė žydų tautos už lietuvius, kurie Holokausto metu žydus žudė, plėšė. Iš maždaug 208–210 tūkst. žydų iki Antrojo pasaulinio karo pabaigos buvo nužudyti 190–196 tūkst., didžioji dalis tarp 1941 m. birželio ir gruodžio mėn. Sovietinės okupacijos metu vien 1940–1941 metais buvo ištremti į Sibirą 17485 Lietuvos piliečiai. Iš kurių 26,5 proc. žuvo tremties ir kalinimo vietose, o beveik 40 proc. tremtinių ...

Ramūnas Lydis. Aplinkosauga – ekonomikos variklis ar stabdis?

Ramūnas Lydis. Aplinkosauga – ekonomikos variklis ar stabdis?

Pastaraisiais metais spaudoje plačiai aprašomi aplinkosauginiai įvykiai. Tai ir gaisras Alytuje, ir Grigeo skandalas, Punios šilo epas. Žiūrint į viešojoje erdvėje ir ypač socialiniuose tinkluose sklandančios informacijos gausą, gali susidaryti vaizdą, kad Lietuvos visuomenė pagaliau pribrendo norui gyventi švarioje, sveikoje aplinkoje, keičiasi požiūris į mus supančią aplinką, aplinkosauga tampa vienu iš valstybės prioritetų. Bet, ar tikrai taip yra? Ar tikrai ir mes patys esame pasiryžę aukoti dalį savo patogumo, savo materialinės gerovės vardan švaresnės ir sveikesnės aplinkos? Ar pati valstybė, valdžios institucijos yra pasiryžusios priimti ryžtingus sprendimus, gerinant mus visus supančios aplinkos būklę? Nemanau, kad šiuo metu aplinkosauga yra vienas iš valstybės prioritetų. Jei kalbėtume sporto terminais, tai aplinkosauga pinigams pralaimi 0:10. Būsiu sk ...

Svetlana Grigorian, Orinta Leiputė. Lietuvos moterys

Svetlana Grigorian, Orinta Leiputė. Lietuvos moterys

Nei garsūs šūkiai, nei ,,profesionalai“ Vyriausybėje nepadėjo svarbiausių valstybės klausimų išjudinti iš mirties taško. Dar labiau, susidūrus su COVID-19, išryškėjo silpniausios švietimo, sveikatos, socialinės apsaugos spragos. Smulkaus verslo ir turizmo sektoriai pergyvena sunkiausią etapą istorijoje, nedarbas valstybėje kyla į rekordines aukštumas, skurde iki šiol gyvena šimtai tūkstančių gyventojų, o moterų ir vyrų lygybės klausimai, apskritai, liko valdančiosios daugumos darbotvarkės užribyje. Bendras vyrų ir moterų darbo užmokesčio skirtumas Lietuvoje yra aukštesnis nei 15 proc. ir tai reiškia, kad moterys Lietuvoje per valandą uždirba vidutiniškai 15 proc. mažiau nei vyrai. Nors, Europos Sąjunga deda dideles pastangas šalyse narėse šį skirtumą mažinti ar net visai panaikinti, panašu, jog be valstybių narių aktyvesnio įsitraukimo to padaryti bus neįmanoma. ...

Vilija Blinkevičiūtė. Ylos – iš maišų: būtina sparčiau didinti pensijas

Vilija Blinkevičiūtė. Ylos – iš maišų: būtina sparčiau didinti pensijas

Mano mielieji, pensininkai. Skambūs žodžiai, pažadai, net valdžios pasigyrimai dažnai juk slepia klausimą. Skamba jis ne vieno iš jūsų galvoje kiekvieną mėnesį: kaip išgyvensiu iki kitos pensijos Pensijos lyg ir didėja, bet tų pinigėlių kaip trūksta, taip trūksta, ar ne? Sparčiau didinti pensijas – būtina, nes privalu užtikrinti saugią senatvę jums, senjorams. Be to, tai yra mūsų, jaunesniųjų, pareiga ir savo tėvams, ir seneliams. Tai padaryti įsipareigojome ir Europos Sąjungai (ES), pritardami Europos socialinių teisių ramsčiui. Jame teigiama, kad darbuotojai, išėję į pensiją, turi teisę gauti pensiją, proporcingą jų įmokoms ir užtikrinančią tinkamas pajamas, kurios sudarytų galimybę tenkinti savo poreikius. Ypač svarbu, kad didėtų moterų pensijos. Jos vis dar mažesnės nei vyrų. Šie įsipareigojimai Lietuvoje nevykdomi – tai buvo pažymėta ir Europos K ...

Matas Skamarakas. Palikti „antriems“ metams

Matas Skamarakas. Palikti „antriems“ metams

Prisipažinsiu, taip neramu dar nebuvo nei vienų mokslo metų pradžioje. COVID-19 grėsmė kaip niekada didelė, o matant pastarųjų savaičių tendencijas, labai panašu, jog kaukės ilgainiui bus privalomos ne tik didžiuosiuose prekybos centruose ar renginių metu, tačiau ir mokyklose. Galiausiai, tik laiko klausimas, kada mokykloms teks grįžti prie nuotolinio mokymo. Ar esame tam pasiruošę? Daugelis šalies mokyklų naujuosius mokslo metus pradėjo nespėjusios pasirengti pagal Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos parengtas rekomendacijas. Tiesą pasakius, ir pati ministerija šią rugsėjo pirmąją pasitiko, nepadariusi privalomų namų darbų. Pedagogams, kurie turės užtikrinti pilnavertį mokymosi procesą, trūksta elementarių priemonių: iki šiol ne visi mokytojai yra aprūpinti darbiniais kompiuteriais ir dirba su savais, kuriems, kaip jau parodė pirmoji koronaviruso sukelta pand ...

Arūnas Dudėnas. Dar negrąžintos atimtos išmokos, o valstybės skola drastiškai didinama

Arūnas Dudėnas. Dar negrąžintos atimtos išmokos, o valstybės skola drastiškai didinama

Per krizę panaikintos specialiosios išmokos, t. y. nukentėjusių asmenų, netekusių maitintojo, už kenksmingas darbo sąlygas ir kitos, kurios žmonėms teisėtai priklauso, negrąžintos iki šiol. O štai valdantieji lengva ranka dalina vienkartines išmokas bene visoms visuomenės grupėms iš skolintų pinigų, kuriuos turės grąžinti mūsų vaikai arba vėl tos pačios visuomenės grupės, kurioms jau buvo neteisėtai nurėžti jų uždirbti pinigai. Dėl 2008 m. ekonominės krizės nukentėjo ne tik pensininkai, bet ir daug kitų pažeidžiamų visuomenės grupių, kuriems skirtos specialiosios išmokos buvo karpomos Tėvynės sąjungos – Lietuvos krikščionių demokratų vadovaujamos vyriausybės (finansų ministrė tuo metu buvo I. Šimonytė), neva gelbstint šalies ekonomiką. Gėda. Šitiek metų negavo nuolatinių išmokų, o gaus vienkartinę kompensaciją, visiškai neatitinkančią netektų pinigų. Tik dabar ...

Close