Vytenis Andriukaitis. Gegužės 1-ąją pasitinkant

Vytenis Andriukaitis. Gegužės 1-ąją pasitinkant

Pasaulinis Gegužės 1-osios ­– Tarptautinės Darbo dienos – minėjimas vyksta žiauraus karo Ukrainoje, Rusijos agresijos sukeltos pasaulinės kainų ir infliacijos augimo, maisto krizės ir bado daugelyje pasaulio vietų grėsmės fone. O kur dar vis išliekantys pandemijos suvaržymai, gilinantys ekonomines ir socialines nelaimes. Ir Lietuvoje žmonės su nerimu žvelgia ir į kainų šuolius, ir į grėsmes mūsų ūkiui tiek dėl karo Ukrainoje pasekmių, tiek ir dėl valdančiųjų klaidų ir nenoro aktyviai tartis su visais socialiniais partneriais dėl veiksmingesnių prieškrizinių priemonių taikymo. Profsąjungų balsas čia ypač reikalingas, ypač svarbus, ypač vertingas. Kaip niekad dabar yra svarbios ir mūsų esminės vertybės – Solidarumo ir Socialinio Teisingumo bei dirbančiųjų esminių teisių gynimo! Tad veikti su profesinėmis sąjungomis kartu – tik tokia yra veikli alternatyva! Ta ...

Tomas Bičiūnas. Mokyklų tinklo pertvarkos programą privalome stabdyti nedelsiant!

Tomas Bičiūnas. Mokyklų tinklo pertvarkos programą privalome stabdyti nedelsiant!

Švietimo, mokslo ir sporto ministrė džiaugiasi sėkmingu „Tūkstantmečio mokyklų“ programos startu ir sako, jog jis stipriai viršijo lūkesčius. Aš manau atvirkščiai. Tai, kad šioje programoje nepanoro dalyvauti visos šalies savivaldybės, yra aiškus dar didesnio atotrūkio ir ugdymo skirtumų tarp savivaldybių formavimas. Tikėtina, jog programoje atsisakiusių dalyvauti savivaldybių mokiniai ne tik patirs diskriminaciją, turės papildomai mokėti korepetitoriams, bet ir dėl prastesnių ugdymo rezultatų negalės studijuoti norimų dalykų. „Tūkstantmečio mokyklų“ programa apskritai yra iliustracija to, kas šiandien vyksta Lietuvos švietimo sistemoje. Švietimo, mokslo ir sporto ministerija negali atsakyti į elementarius klausimus dėl šios programos įtakos nutolusių regionų mokiniams ir apskritai dėl miesto ir kaimo atotrūkio formavimosi. Galiausiai, kaip jį reikėtų traktuoti ...

Diana Bučinskienė. Netolygiai tvarkomo Kauno skauduliai

Diana Bučinskienė. Netolygiai tvarkomo Kauno skauduliai

Kauniečiai ir miesto svečiai jau taip apsiprato su įžymiaisiais reklaminiais „Kaunas tvarkosi“ ženklais, kad dažnas net ir nebepastebi jų. Iš pradžių mero viešųjų ryšių komandos sugalvoti stendai tikrai traukė akį, tačiau bėgo metai iš metų, o „laikini nepatogumai“ tapo stabiliai erzinančiais trukdžiais, ypatingai erzinančiais nesibaigiančiose spūstyse dūstančius vairuotojus. Vis tik Kaune yra ir tokių vietų, kurių gyventojai iki šiol laukia nesulaukia, kada išvys geltonus ženklus, pranešančius apie ilgai lauktą gyvenamosios aplinkos tvarkymo darbų pradžią. Vienas tokių miesto tvarkdarių pamirštų mikrorajonų – Vilijampolė. Nors jau daugiau kaip šimtmetį Vilijampolė yra prijungta prie Kauno, tačiau tvarkymosi vajui kol kas sunkiai sekasi iš miesto centro persikelti per Nerį. Kauno miesto savivaldybė išleido nemažą kiekį mokesčių mokėtojų pinigų plačiai savigyr ...

Petras Eidukevičius. Teismui „MG Baltic“ byloje paplokime?

Petras Eidukevičius. Teismui „MG Baltic“ byloje paplokime?

Teismo „MG Baltic“ byloje verdiktą žiniasklaida vadina „sensacija“. Liberalai džiaugiasi, kaip korupcijos kaltės kuprą nusimetę. Vienam iš žymiausių opozicijos atstovų: “Tai yra visiškas anekdotas”. Paprastam piliečiui taip pat ne liūdna: na, pagaliau “teisybė” triumfuoja – aiškėja, kas yra kas. Tik Prezidentūra tyli. Lyg amą praradusi? Atsikvošėkime. Čia jokios sensacijos, jokio anekdoto. Čia viskas dėsninga ir net labai nuoseklu. Tiesa, yra vienas kliuvinys, trikdantis visus: ir kuprą nusimetusius, ir anekdotą įžvelgiančius, ir amą praradusius. Kodėl tiek – šešis metus teismas tempė gumą su išteisinimu, kai yra toks kaltinamų veiksmų pateisinimas – komercinis paskolos sandoris? Mūsų Seimo Pirmininkė, matom, pozicijos vardu ploja atsistojusi. Toks nekasdieninis momentas. Neva nusimesta korupcijos kaltės kupra, kamavusi net šešis metus. Na, su anekdotine ...

Lukas Tamulynas. Koloradinė Vilniaus koalicija

Lukas Tamulynas. Koloradinė Vilniaus koalicija

2014-ieji, po metų į Vilniaus miesto mero kėdę sės Remigijus Šimašius. Tuo tarpu tuometinis Seimo narys Zbignev Jedinskij ištaria frazę: „NATO turėtų bombarduoti Kijevą“. R. Šimašiui laimėjus mero rinkimus sudaroma plati 5 partijų koalicija, jungianti 35 tarybos narius. Šioje daugumoje dar nėra Lietuvos lenkų rinkimų akcijos (LLRA), ji prisijungs po dviejų metų, kai koalicija jau bus patyrusi įvairių perturbacijų ir turbulencijų – Liberalų sąjūdžio korupcijos skandalas, Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų pasitraukimas iš valdančiosios daugumos ir pastarosios griūtis. LLRA tąkart gelbėjo R. Šimašiaus koaliciją suteikdama jai balsus, kurių Vilniaus valdantiesiems labai trūko, o 2017 metais įvykęs LLRA įtraukimas į daugumą turėjo aiškų pragmatinį tikslą – išlaikyti koaliciją po konservatorių pasitraukimo ir į politinį miesto gyvenimą įnešti stabilumo. J ...

Rita Grigalienė. Pagalba į Lietuvą atvykstantiems ukrainiečiams – mūsų garbės reikalas

Rita Grigalienė. Pagalba į Lietuvą atvykstantiems ukrainiečiams – mūsų garbės reikalas

Karas Ukrainoje iš namų privertė bėgti milijonus žmonių. Daugiausia – tai savo namus paskubomis palikusios moterys ir vaikai. Jau artimiausiu metu nuo karo bėgančių ir prieglobsčio Lietuvoje ieškančių žmonių skaičius sieks 45 tūkstančius ir panašu, jog tai tikrai ne riba. Visos Europos šalys solidarizuojasi su Ukraina ir kiek tik gali padeda socialinėmis bei humanitarinėmis priemonėmis. Renkami būtiniausi daiktai, maistas ir medikamentai, reikalingi karo siaubiamoje Ukrainoje likusiems ir savo namų jau nebegalintiems palikti žmonėms, intensyviai ieškoma naujų namų į svečią šalį atvykstantiems. Lietuvos gyventojai per įvairias organizacijas jau pasiūlė beveik 10 tūkstančių apgyvendinimo vietų, kuriose bėgantys nuo karo žmonės galėtų rasti ramybę, šilumą ir žmoniškas gyvenimo sąlygas, kas padėtų jiems kabintis į gyvenimą ir nepalūžti. Lietuvoje neliko nei vienos s ...

Robert Duchnevič. Kaip civilinės saugos reforma sunaikino slėptuves

Robert Duchnevič. Kaip civilinės saugos reforma sunaikino slėptuves

Karo ir Astravo atominės elektrinės keliamos grėsmės akivaizdoje matome valdančiųjų rūpestį ir bandymus raminti visuomenę. Girdime tiek vidaus reikalų ministrės Agnės Bilotaitės, tiek premjerės Ingridos Šimonytės prašymus nekelti panikos dėl slėptuvių ir išlikti ramiems. Vidaus reikalų ministerija (VRM) stebėtinai uoliai ėmėsi iniciatyvos inventorizuoti kolektyvinės apsaugos priemonių ir slėptuvių galimybes. Iš kur toks VRM darbštumas? Gyventojai ir visuomenė pagrįstai pradėjo klausti, kur ir kaip reikės slėptis bei saugotis nelaimės atveju. Konkrečios informacijos, kaip visada, mažai, tuo tarpu ministerijos ir Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimų departamento (PAGD) atsakomybėje esanti civilinė sauga rekomenduoja klausytis radijo ir turėti pagalbos krepšius, užtikrinančius minimalų apsirūpinimą 72 valandoms. O po to? Laukti pranešimo ir kažkokių stebuklingų atsa ...

Close