Svetlana Grigorian. Kultūros privatizacija Šventojoje

Svetlana Grigorian. Kultūros privatizacija Šventojoje

Kadaise tarp prioritetinių Šventosios seniūnijos programos priemonių atsidūrusi Šventosios kultūros centro rekonstrukcija, panašu, jog taip ir neįvyks. Maža to, eilę metų už nosies vedžioti Šventosios gyventojai ne tik nesulauks kultūros centro „Eldija“ rekonstrukcijos, tačiau ir apskritai gali netekti vienintelės vietos bendruomenės kultūros renginiams. Šventosios kultūros centro „Eldija“ pastatas įtrauktas į viešame aukcione parduodamų pastatų sąrašą, o tai reiškia, kad naujieji savininkai galvos, kaip iš šios vietos gauti pelno, o ne užsiimti kultūrinių renginių organizavimu bendruomenei. Dar 2013 m. Šventosios bendruomenė pritarė planuotam Šventosios kultūros centro prijungimui prie Palangos kultūros centro, tačiau su sąlyga, jog Šventosios kultūros centras bus rekonstruojamas pagal 2004 m. parengtą projektą, Palangos miesto savivaldybei, beje, kainavusį d ...

Algirdas Sysas. Mobingas kaip nematoma mirtina liga

Algirdas Sysas. Mobingas kaip nematoma mirtina liga

Kai 2019 metų rudenį nusižudė jaunas Vilniaus Lazdynų ligoninės gydytojas traumatologas,  visuomenė buvo sukrėsta. Medikai viešai prakalbo apie šalies sveikatos priežiūros įstaigose vyraujančius psichologinę įtampą ir mobingą, o Sveikatos apsaugos ministerija (SAM) subūrė darbo grupę kovai su mobingu. Neilgai trukus netektis pasimiršo, darbo grupės veikla apmirė. Bet tik iki kitos netekties: 2021 metų pavasarį dėl mobingo nusižudė puiki jauna Šiaulių ligoninės gydytoja anesteziologė. Lietuvos visuomenė vėl buvo sukrėsta, medikai dar garsiau viešai prabilo apie paplitusį mobingą ligoninėse ir poliklinikose. Tuomet ir vėl imtasi veiklos: rudeniop jau konservatorių Vyriausybės Socialinės apsaugos ir darbo ministerija taip pat sudarė naują specialią darbo grupę, kuri parengė Darbo kodekso papildymus, apibrėžiančius smurtą ir priekabiavimą darbe bei numatančius mob ...

Vytenis Andriukaitis. Pagalba krauju aplaistytai Ukrainai

Vytenis Andriukaitis. Pagalba krauju aplaistytai Ukrainai

19 -oji karo Ukrainoje diena paženklinta tiksliu Šv. Tėvo Pranciškaus apibūdinimu. Šv. Tėvas, kalbėdamas apie Mariupolį, jį pavadino Kankinių miestu. Tai tiksliai nusako ir visas žmonių, patiriančių Rusijos agresiją Ukrainoje, kančias. Pasaulis sukrėstas šokiruojančių vaizdų iš Mariupolio gimdymo namų apie mirštančias nėščiąsias ir kūdikius. Visa tai ir vėl vyksta dabar Europoje. Šios barbariškos akcijos pridengiamos ciniškais Rusijos oficialios propagandos argumentais apie neva tai, kad tuose gimdymo namuose nebuvo gimdyvių, medicinos personalo, ten slėpėsi Ukrainos Azovo grupės kariai. Kraują stingdanti propaganda! Jau to negalima paslėpti net didžiojo melo juodosiomis technologijomis. Nuo karo pradžios Ukrainoje jau sugriautos 29 ligoninės, apgadinta daug greitosios medicinos pagalbos automobilių, sužeista arba žuvo daug medicinos personalo. Charkove, Sumuo ...

Modesta Petrauskaitė. Sveiki atvykę į Lietuvą. Ką galime padaryti daugiau?

Modesta Petrauskaitė. Sveiki atvykę į Lietuvą. Ką galime padaryti daugiau?

Chaosas, nežinomybė ir milžiniškos eilės tvarkantis migracijos dokumentus – nauja realybė, su kuria susiduria į mūsų šalį atvykstantys karo pabėgėliai iš Ukrainos. Biurokratinės dokumentų tvarkymo procedūros tokios ilgos, jog net susiformavo dokumentus norinčių susitvarkyti žmonių eilės. Tiesą pasakius, jos prie kai kurių šalies Migracijos departamento padalinių tokios didelės, kad nuo karo bėgantys žmonės turi savo eilės laukti net keletą dienų. Nors mūsų šalies piliečiai labai geranoriškai sureagavo į Ukrainą ištikusią nelaimę ir ištiesė nuo karo bėgantiems žmonėms pagalbos ranką aukodami įvairius daiktus, rinkdami aukas ar net užleisdami savo būstus, tačiau pabėgėliai neskuba rinktis mūsų šalies. Žinoma, jei turi tokį pasirinkimą. Daugelis pabėgėlius priimančių šalių jau senokai yra priėmusios būtiniausius sprendimus dėl migrantų priėmimo. Žmonėms valstybin ...

Julius Sabatauskas. Nauja karo realybė reikalauja skubių valdančiųjų sprendimų

Julius Sabatauskas. Nauja karo realybė reikalauja skubių valdančiųjų sprendimų

Europoje, dar neatsigavusioje nuo COVID–19 pandemijos, siaučia karas. Rusijos išpuolis prieš Ukrainą dega žiauriausiomis liepsnomis, kuriose žūsta žmonės, atakuojami civiliai pastatai, ardoma miestų infrastruktūra. Pirmosios konflikto savaitės privertė apie 2 milijonus ukrainiečių bėgti iš šalies. Lietuva aiškiai stojo į ukrainiečių pusę ir siūlo jiems visokeriopą pagalbą. Pagalbos organizavime dalyvauja ir valstybinės institucijos. Karo grėsmė veidu pasisuko ir link Lietuvos. Mūsų šaliai reikia skubių sprendimų ir valdančiųjų apsisukimų daugeliu klausimų – ne vien krašto gynybos. Noriu priminti sulig karu Ukrainoje atsivėrusias spragas Lietuvoje. Sveikatos apsauga – sritis, reikalaujanti skubių strateginių sprendimų ir pritaikymo naujai realybei. Sveikatos apsaugos ministerijos tinklalapis dabar skelbia: „Išsiuntėme Ukrainos gynybai, gyventojų saugumui skirtų m ...

Vytenis Andriukaitis. Seimo sesija - karo Ukrainoje akivaizdoje

Vytenis Andriukaitis. Seimo sesija – karo Ukrainoje akivaizdoje

Prasideda Lietuvos Respublikos Seimo pavasario sesija, ji bus išskirtinė, nes vyks ypatingomis geopolitinio konflikto sąlygomis. Panaši į 1990 m. Lietuvos Respublikos Aukščiausios Tarybos sesiją, kai pradėjo byrėti stalininis sovietinis blokas, o Lietuva pasinaudojo istorine galimybe atkurti Nepriklausomybę ir įtvirtinti demokratinę Respubliką. Šiandien kare su Rusija Ukraina kovoja ne tik už savo Nepriklausomybę, bet ir už savo teisę įstoti į Europos Sąjungą bei NATO. Autoritarinio ir totalitarinio V. Putino valdymo gniaužtuose esanti Rusija kaunasi už savo kuriamą šovinistinį „Ruskij Mir” pasaulį, paremtą specifinėmis rusiškomis slavofilų vertybėmis ir imperinėmis ambicijomis. Šiame geopolitiniame kare susiduria net tik dvi valstybės, bet ir vertybės, valdymo formos bei ideologijos. V. Putino Rusija skelbia, kad jos vertybės paremtos pravoslaviška krikščioni ...

Aurimas Rabačius. Tuščios deklaracijos ir realūs darbai, kurių trūksta

Aurimas Rabačius. Tuščios deklaracijos ir realūs darbai, kurių trūksta

Nelaimės ir pergalės suvienija mus. Džiaugiasi širdis matant Lietuvos gyventojų neabejingumą ir pagalbą Ukrainos žmonėms karo metu.  Džiaugiasi ir tuomet, kai mūsų sportininkai olimpinėse varžybose iškovoja prizines vietas. Nors pastaruoju metu šių pergalių pasitaiko vis mažiau, tačiau apima neapsakomas jausmas, kuomet Lietuvą garsinantys sportininkai pasaulio akivaizdoje gieda tautišką giesmę. Paralimpinių žaidynių fone būtina pastebėti, kad šiose varžybose dalyvaujančių mūsų sportininkų ryžtas, atsidavimas ir į pasiruošimą žaidynėms įdėtas darbas bei pastangos niekuo nenusileidžia kitų sportininkų triūsui. Skiriasi tik požiūris į žmonės. Gerovės valstybės kūrimo fone, po 2021 metų Tokijo paralimpinių varžybų, visuomenėje imta ypač garsiai aptarinėti premijų skirtumus tarp olimpinėse ir paralimpinėse varžybose medalius iškovojusių sportininkų. Paralimpinėse žai ...

Close