Rasa Budbergytė. Šeimų pajamos didėja ir moterų dėka

Rasa Budbergytė. Šeimų pajamos didėja ir moterų dėka

Moterų ir vyrų atlyginimų skirtumai atspindi ne tik ekonominę ir socialinę nelygybę tarp lyčių. Mažesnes moterų pajamas neretai lemia tai, kad jos dirba du darbus, vienas kurių dažniausiai visiškai neapmokamas. Moterys prižiūri vaikus, pasiligojusius tėvus ar neįgalius šeimos narius, todėl galimybė siekti karjeros ir didesnio uždarbio tampa teorine, realiai neįgyvendinama.  Mūsų senstančioje visuomenėje tai neturi būti vien moterų problema. Jau neužtenka tik suprasti, kad moteris dažnai slegia dvigubo užimtumo našta. Valstybė privalo įgyvendinti įstatymus ir imtis kitų priemonių, kad mūsų moterys galėtų dirbti gerai apmokamą darbą, daryti karjerą, užsidirbti pensijai, o ne būtų priverstos imtis atsakomybės už vaikų ir senelių priežiūrą, o pačios skursti, ypač senatvėje. Lietuvoje 25-34 metų amžiaus moterų darbo užmokestis yra 13,1 proc. mažesnis negu vyrų, o 35–44 ...

Dovilė Šakalienė. 3 klausimai ir 3 mitai apie naująjį vaiko teisių įstatymą

Dovilė Šakalienė. 3 klausimai ir 3 mitai apie naująjį vaiko teisių įstatymą

Per pusantrų metų Seime gavau apie 2000 pagalbos prašymų, pabendravau daugiau nei su 500 rinkėjų – ir vienas dažniausių žmonėms rūpimų klausimų yra smurtas prieš vaikus. Nuo prašymų padėti apsaugoti kenčiantį vaiką iki išgąsčio dėl galimo vaikų atėmimo, iki kurioziškų situacijų su vaikų auklėjimu. Kai prieš porą dienų eilinį kartą faktiškai atlikau Tėvų linijos konsultantės vaidmenį, supratau, kad, matyt, reikia surašyti apie ką YRA ir apie ką NĖRA naujasis Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymas ir Matuko reforma. (Beje, žiniai – nuo 2017 gruodžio mėn. veikia nemokama Tėvų linija 8 800 900 12, kur nuo pirmadienio iki penktadienio, nuo 17 iki 21 val., profesionalūs psichologai-psichoterapeutai konsultuoja vaikų auklėjimo klausimais. Ir jie tai daro tikrai geriau nei aš. Ką aš galiu padaryti – ir darau – tai dirbu su Socialinės apsaugos ir darbo ministerija, kad ji ...

Vilija Blinkevičiūtė. Pensijų reforma: ko nepasako „valstiečiai“?

Vilija Blinkevičiūtė. Pensijų reforma: ko nepasako „valstiečiai“?

Vyriausybės siekis, kad po pensijų ir mokesčių reformos, ateityje, pensija sudarytų mažiausiai 50 procentų buvusio darbo užmokesčio – pagirtinas. Ne pieno upės ir kisieliaus krantai, bet jau šis tas. Ar taip nutiks iš tiesų? Su ženklu plius Prie teigiamų pensijų reformos (kuri iš esmės yra jau pradėta) dalykų neabejotinai galima priskirti 3,7 milijardo eurų „Sodros“ skolos perkėlimą į valstybės biudžetą. Skola nedingo, bet nuo „Sodros“ kaklo nuimtas akmuo. Ir tai gera žinia ne tiek šiai įstaigai, bet visiems, besinaudojantiems valstybine socialinio draudimo sistema. Kitas svarbus žingsnis – siūlymas ir bazinę pensiją perkelti į valstybės biudžetą. Tai leistų finansuoti pensijas iš visų mokesčių. Visi, sulaukę pensinio amžiaus, nepriklausomai nuo sukaupto darbo stažo, gautų bazinę pensiją, kurios dydį lemtų valstybės finansinės galimybės ir politinė valia didinti ...

Dovilė Šakalienė. Už ką Lietuvoje baudžiamos moterys?

Dovilė Šakalienė. Už ką Lietuvoje baudžiamos moterys?

Lietuvoje – smurto prieš moteris epidemija. Per metus – 68 000 pranešimų apie smurtą artimoje aplinkoje: 82% aukų yra moterys. Kas trečia moteris ar mergaitė vyresnė nei 15 metų yra patyrusi kurios nors formos smurtą – fizinį, seksualinį, psichologinį, ekonominį. 35% Lietuvos moterų patyrė seksualinį priekabiavimą. O du trečdaliai Lietuvos visuomenės smerkia priekabiavimo aukas ir nelaiko priekabiavimo problema. Maža to, Lietuvos gyventojai, palyginus su kitų Europos Sąjungos valstybių gyventojais, labiausiai linkę pateisinti seksualinį ir psichologinį smurtą prieš moteris. O Lietuva per metus patiria socialinių ir ekonominių nuostolių dėl smurto artimoje aplinkoje už 650 mln. eurų. Moterys du kartus dažniau prižiūri ligonius, neįgaliuosius, vaikus, senukus negu vyrai, pustrečio karto dažniau nei vyrai užsiima namų ūkiu ir buitimi – kalbu apie tūkstančius neapmoka ...

Rasa Budbergytė. Dar viena strategija, o dėl ko iš tikrųjų grįžtų emigrantas

Rasa Budbergytė. Dar viena strategija, o dėl ko iš tikrųjų grįžtų emigrantas

Lietuvos gyventojai didžiausia mūsų grėsme įvardija migraciją. 9 iš 10 apklaustų žmonių supranta, kad mažėjantis gyventojų skaičius kelia grėsmę jų pensijai. Visi savaip pajuto šios skausmingos problemos pasekmes ir  grėsmes. Valdžia taip pat. Vyriausybė  Seimui neseniai pateikė svarstyti seniai žadėtą dokumentą - Demografijos, migracijos ir integracijos politikos 2018-2030 m. strategiją. Joje užsibrėžta, kad gyventojų skaičius  iki 2030 metų Lietuvoje imtų didėti. Tam reikia įgyvendinti daug sisteminių sprendimų, kurie didintų gimstamumą, mažintų emigraciją ir skatintų emigrantų sugrįžimą, taip pat ilgintų mūsų gyventojų gyvenimo trukmę, mažintų mirtingumą ir gerintų žmonių gyvenimo kokybę. Iš viso,  strategija numato nei daug nei mažai-12 uždavinių. Kitaip tariant - atliktas titaniškas biurokratinis darbas, su jau įprastu priemonių planu (planuojama net 70 prie ...

Juozas Olekas. Miškų reforma kreivoj vagoj: direktoriui – per 6000, girininkui – 700 eurų

Juozas Olekas. Miškų reforma kreivoj vagoj: direktoriui – per 6000, girininkui – 700 eurų

Miškų reformos metu buvo pažadėta atkurti šio sektoriaus reputaciją. Pagarsinti tikslai – finansinis, socialinis ir ekologinis. Vis dėlto praėjus vos keliems mėnesiams po naujos Valstybinės įmonės Valstybinių miškų urėdija sukūrimo jos reputacija tapo labai abejotina visomis prasmėmis – ir dėl finansų naudojimo, ir dėl socialinės darbuotojų padėties, ir dėl miškų atsodinimo. Atrodė, kad perspektyva tikrai yra - pirmą šių metų ketvirtį vidutinės medienos kainos rinkoje paaugo daugiau negu 10 procentų lyginant su 2017 metais. Vis dėlto nuo šių metų pradžios įkurtos ir veikiančios Valstybinių miškų urėdijos pajamos padidėjo tik 3,7 proc. Vietoje objektyvumo ir pajamų augimo sulaukėme sąlyginio pajamų mažėjimo. Vietoje žadėto darbo užmokesčio didėjimo miške dirbantiems žmonėms – eiguliams, girininkams – grietinėlę nusigraibė naujai suformuota Valstybinių miškų urėdijos ...

Vilija Blinkevičiūtė. Savarankiškai dirbantį žmogų – išvaduoti iš socialinių spąstų

Vilija Blinkevičiūtė. Savarankiškai dirbantį žmogų – išvaduoti iš socialinių spąstų

Praėjusių metų pabaigoje „Sodra“ paskelbė, kad trims iš keturių savarankiškai dirbančių Lietuvos gyventojų neužteko pajamų sukaupti metų stažą pensijai. Taip pat „Sodros“ duomenimis, nesukaupę būtinojo stažo į pensiją išeina net 25 proc. dirbančiųjų. Tai reiškia ne tik skurdžią senatvę, bet ir labai nedideles socialines garantijas iki pensijos. Socialiniai spąstai laiko sukaustę vis dar labai didelę dalį gyventojų. Ne tik Lietuvoje, bet ir visoje Europos Sąjungoje vis daugiau žmonių darbo rinkoje neturi tinkamos socialinės apsaugos. Viena iš priežasčių – dėl naujos gyvensenos, verslo praktikos ir technologijų darbo pasaulis nuolat sparčiai kinta. Turi keistis ir socialinės apsaugos sistemos, kurtos darbuotojams, kuriuos saisto „standartiniai“ darbo santykiai – ilgalaikės darbo sutartys, darbas visą dieną. Kaip apsaugoti savarankiškai dirbančius arba „nestandartini ...

Close