Ramūnas Lydis. Vaikų teisių apsauga: ar neperlenkiama lazda?

Ramūnas Lydis. Vaikų teisių apsauga: ar neperlenkiama lazda?

Ar su vaiko teisių apsauga Lietuvoje viskas gerai? Ar atskirais atvejais neperlenkiama lazda? Kad atsakyti į tokius klausimus, visų pirma, trumpai apie tikrą, neišgalvotą situaciją. Kaip dažnai spaudoje rašoma, „redakcijai tikri vardai ir pavardės žinomi“. Įvykis buvo Plungės r. Vaikas iki 14 metų padarė Kelių eismo taisyklių pažeidimą, vairuodamas motorolerį vieno kaimo mažo intensyvumo gatvėje. Taip, iš tiesų, vaikas pasielgė itin neatsakingai ir jam tai bus pamoka ilgam. Tačiau tai, kas įvyko toliau, nelabai telpa į logikos, adekvatumo rėmus. Atsižvelgiant į tai, kad pažeidimą padarė vaikas, Administracinių nusižengimų protokolas buvo surašytas vienam iš tėvų, sakykim Jonui. Kas tai yra „tėvų valdžios nevykdymas“ teisės aktuose taip ir neradau. Tačiau Jonas nubaustas ne už Kelių eismo taisyklių pažeidimą, bet dėl „tėvų valdžios nevykdymo“. Kas tai yra „tėv ...

Vidmantas Kanopa, Linas Jonauskas. Misija Lietuvai: tūkst. hektarų naujų miškų

Vidmantas Kanopa, Linas Jonauskas. Misija Lietuvai: tūkst. hektarų naujų miškų

Lietuvoje kasmet mažėja apleistų žemių plotai. Atrodytų, kad tai yra teigiamas reiškinys. Jis nuosekliai buvo skatinamas politinių sprendimų priėmėjų. Apleistų žemių savininkams ir naudotojams taikomos sankcijos. Stebėseną atlieka Valstybės žemės fondas. Kontroliuoja Nacionalinė žemės tarnyba,  Nacionalinė mokėjimo agentūra. Tačiau atėjo laikas pripažinti, kad su požiūriu į apleistas žemes buvo perlenkta lazda ir keisti ligšiolinę praktiką! Prisiminkime, kaip atsirado apleistos žemės. Apskritai šis fenomenas būdingas ne tik Lietuvai. Pasak mokslininkų, tai lemia įvairios priežastys: demografinės, socialinės, ekonominės. Lietuvoje apleistų žemių plotai išsiplėtė dėl dešimtmečius užsitęsusio žemės grąžinimo proceso. Be to, dalis žemės ūkio paskirties žemės buvo suteikta miestų gyventojams, kurie neketino nei sėti, nei pjauti. Dirbami laukai, pirmiausia, apleidžia ...

Violeta Boreikienė. Švietimas – investicija į ateitį

Violeta Boreikienė. Švietimas – investicija į ateitį

Jau trisdešimt metų, kai Lietuva nepriklausoma ir kuria demokratinę valstybę. Visuomenės virsmo procese įvyko įvairiausių pokyčių. Ypač jie ryškūs švietimo srityje. 1773 m. Lietuvos Didžioji Kunigaikštystė ir Lenkijos karalystė (Abiejų Tautų Respublika) įkūrė Edukacinę komisiją, kuri realiai buvo pirmoji Švietimo ministerija Europoje, pradėjusi pasaulietiškai valdyti švietimą. Komisija paskelbė edukacinę misija: „Tegul vaikai pažįsta žemę, kuri juos peni ir nešioja, namus, kuriuose gyvena, duoną, kurią valgo“. Tai buvo laikmečio reikalavimas. Vyžočius reikėjo šiek tiek pamokyti, kad jie galėtų savarankiškai būti ir gelbėti iš tamsos, suteikti minimalias žinias reikalingas gyvenimui. Šis laikmetis kelia žmogui visiškai kitokius reikalavimus. Štai šių laikų edukacinė misija: „Užtikrinti kiekvienam žmogui atitinkančias jo amžių, interesus, gebėjimus tokias žinių vi ...

Vilija Blinkevičiūtė. Valdžios trupinių žmonėms laikai turi baigtis

Vilija Blinkevičiūtė. Valdžios trupinių žmonėms laikai turi baigtis

200 eurų prie pensijos turi būti pridėta kiekvieną mėnesį. Kiekvienam. Ne tik rugpjūtį. Už tokias – sąžiningas – pensijas jau būtų galima pagirti net valdžią. Tokios pensijos jau būtų arčiau teisybės ir pagyvenusių žmonių pagarbos. Tie eurai rugpjūtį žmonėms buvo didelė parama. Pritariu. Gerai. Bet kas toliau? Vėl teks laukti valdžios malonės? Ar kitų rinkimų? Kai girdžiu savimi besigėrinčius valdžios didvyrius, kad už tiek eurų negalima nupirkti rinkėjo balso, kad tai ne dovana rinkėjams prieš rinkimus, darosi gėda. Na, nebemaustykit žmonių, nes taip teigdami išsiduodate, kad tikrai nežinote, kaip gyvena paprasti žmonės. Būna dienų, kad daugumai jų ir 10 eurų – dideli pinigai. Ir anoks čia žygdarbis – pasiskolinti milijardus valstybės vardu ir išdalinti kaip valdžios dovanėles. Baisūs klausimai valdantiesiems Ar rugsėjį daugumos žmonių, tarp jų ir se ...

Modesta Petrauskaitė. Auksinės kaukės

Modesta Petrauskaitė. Auksinės kaukės

Prasidėjus COVID-19 pandemijai, prieš pat Velykas, Lietuvoje pirmą kartą įvestas privalomas apsauginių veido kaukių dėvėjimas. Toks sprendimas priimtas, nepaisant to, kad Pasaulio sveikatos organizacija tuomet laikėsi pozicijos, jog veido apsauginės kaukės neapsaugo žmonių nuo koronaviruso. Kaukių ir kitų apsauginių priemonių deficitas šalyje sukėlė tikrą ažiotažą. Perpardavimo verslo staiga ėmėsi visi kiek apsukresni, anksčiau net neprekiavę tokiomis priemonėmis. Į šių priemonių paieškas įsitraukė ir valstybinių institucijų atstovai, ir net aukščiausi šalies vadovai. Valstybinės institucijos ar dar kitaip, perkančiosios organizacijos, įsitraukė į tikrą konkurencinę kovą dėl tuo metu ne tik Lietuvoje, tačiau ir pasaulyje trūkstamų priemonių. Tokiu būdu visos viešuosiuose pirkimuose dalyvavusios įstaigos sukėlė vidinę konkurenciją tarp mūsų šalies institucijų, o ta ...

Rita Grigalienė. Kada pasirūpinsime žmonėmis su negalia?

Rita Grigalienė. Kada pasirūpinsime žmonėmis su negalia?

Kai rugpjūtį Lietuvoje lijo pinigais, ten, viršuje, jų niekas neprisiminė. Neišskyrė kaip grupės. Jie – lyg paskutiniai eilėje. Užmirštieji. Rugsėjį turėjo sprogti socialinė bomba, kai Valstybės kontrolė paskelbė audito ataskaitą apie neįgaliųjų gyvenimą. Iš 200 tūkstančių trečdalis gyvena skurde. Iš 158 tūkstančių darbingo amžiaus neįgaliųjų dirba mažiau nei trečdalis. Ir kasmet vis mažiau neįgaliųjų dirba laisvoje darbo rinkoje, vis mažiau kreipiasi į Užimtumo tarnybą. Turėjo sprogti, bet niekas nesprogo. Nepatogi žinia kažkur ištirpo, jos vietą vėl užėmė teatrališkai susirūpinusių kovotojų su koronavirusu veidai. Anokia čia problema – dešimtys, šimtai tūkstančių neįgaliųjų? Taip, valstybė remia socialines įmones (uždara darbo rinka), bet jose dirba triskart mažiau neįgalių, nei atviroje darbo rinkoje. Ir šioje vietoje turime problemų. Reikia naujos tvar ...

Arkadijus Vinokuras. A. Gumuliauskas ir  istorinis meilės Lietuvai planas

Arkadijus Vinokuras. A. Gumuliauskas ir istorinis meilės Lietuvai planas

Skaitau Seimo nario  prof. Arūno  Gumuliausko paskvilį, kurio pavadinimas turėtų būti „Kaip aš myliu priešų kankinamą Lietuvą“. Jį rašo lyg ir profesorius. Rašau „lyg“, nes kyla abejonės dėl paties teksto kokybės. Mat visą jo ilgiausią tekstą galima sudėlioti į vieną sakinį: „Visi kitaip manantys yra priešai ir Kremliaus agentai“. Sovietų laikais KP narys būtų rašęs taip: „Visi kitaip manantys yra priešai ir Vašingtono agentai“. Tekste dominuoja  apibendrinimas „visi“, tikriausiai kilęs iš  elementarios baimės  nurodyti konkrečių melagių ir agentų vardus. Nes visai gali pasirodyti, kad kai kurie neįvardinti kritikai nemeluoja. Ir nėra jokie agentai. Todėl teisme teksto autorių už šmeižtą nurengtų nuogai. Šį primityvų žargoną profesorius gerai įvaldė dar sovietų laikais, kai 1987 metais apgynė kandidatinę disertaciją "Lietuvos KP veikla vystant teatrinį meną respub ...

Close