Dovilė Šakalienė. Esė apie laisvę, byrančią tarp pirštų it smėlis

Dovilė Šakalienė. Esė apie laisvę, byrančią tarp pirštų it smėlis

Pirmadienį abiturientai rašė lietuvių kalbos rašinį. Tarkim, ir aš jį rašau. Pirmadienį Seime buvo 11 žmonių, kuriems neatrodė normalu įstatymu įtvirtinti draudimą šypsotis, juoktis ar žaisti Lukiškių aikštėje. Mažiau nei 10 proc. Seimo. Paklausiau po balsavimo, kaip likę 90 proc.+ kolegų praktiškai įgyvendins to memorialinio įstatymo 4str., kur sakoma, kad aikštės naudojimas privalo užtikrinti rimtį. Nesakė, ar statys ženklus „Draudžiama juoktis“, ar tinklais sems vaikus iš fontano. Kaip pamatuos, ar laikomasi „geros moralės“, irgi nesakė. Bičiulė rašytoja pasiūlė kitų metų lietuvių kalbos egzamino temą „Moralės policija: kaip ji iš manęs augina patriotą“. Užtat vos pradėjus kolegai Mantui Adomėnui iš tribūnos vardyti komunistinės Kinijos Vyriausybės vykdomus nusikaltimus žmoniškumui – prievartinę uigūrų mažumos moterų sterilizaciją bei milijonus darbo stovyklo ...

Arūnas Dudėnas. Ar tapsime didžiausiu Europos „šrotu“?

Arūnas Dudėnas. Ar tapsime didžiausiu Europos „šrotu“?

Sunku patikėti, tačiau 2020 m. gegužės 1 d. „Regitros” duomenimis, Lietuvoje buvo registruoti tik 1673 grynieji lengvieji elektromobiliai. Benzininių lengvųjų automobilių Lietuvoje registruota per 354 tūkst., o populiariausių, dyzelinių, automobilių šalyje – daugiau nei 1 milijonas. Europos Sąjunga neslepia ambicijų tapti pasaulio lydere pagal elektromobilių skaičių, tačiau, panašu, kad Lietuva prie šių ambicingų planų neprisidės ir tik blogins bendrąją ES statistiką. Jau keli metai iš eilės Lietuvoje kasmet registruojama tik po tris šimtus, dažniausiai kitose šalyse eksploatuotų elektromobilių. Kol Europa kelia ambicingus tikslus atsisakyti taršių automobilių, mes žengiame priešinga kryptimi. Darome viską, kad taršių automobilių tik daugėtų ir, panašu, kad gali nutikti taip, jog artimiausiu metu tapsime Europoje atsikratomų taršiamobilių šiukšlynu. Europos ...

Raminta Jakelaitienė. Žemės ūkį modernizuosime ar Karbauskis mus grąžins prie žagrės?

Raminta Jakelaitienė. Žemės ūkį modernizuosime ar Karbauskis mus grąžins prie žagrės?

Orientacija į stambų ūkį, nesibaigianti ministrų kaita, agrokomisijų cirkas, ministerijos kraustynės į Kauną – tokie „valstiečių“ Vyriausybės pasiekimai žemės ūkio srityje. Ironiška, kad „valstiečiais“ pasivadinusios politinės jėgos lyderio žemės ūkio ir kaimo politikos suvokimas paviršutiniškas ir trumparegiškas. „Valstiečių“ lyderis Ramūnas Karbauskis ironizavo dėl socialdemokratų pasiūlymų užtikrinti, kad Lietuva gebėtų pasigaminti vietinę žemės ūkio ir maisto produkciją šalyje, tai įtraukiant į Nacionalinio saugumo strategiją kaip prioritetą. Tarsi Bendroji žemės ūkio politika Europos Sąjungoje (ES) savaime išsprendžia šalies gebėjimą apsirūpinti šiomis gėrybėmis. Kita vertus, toks atsainus požiūris puikiai atspindi nevykusią šios Vyriausybės žemės ūkio politiką. Šioje srityje valdantieji patyrė tikrą nesėkmių seriją. Žemės ūkio ministerijos kraustynės ...

Linas Jonauskas. Lydekomis – už rinkėjų balsus?

Linas Jonauskas. Lydekomis – už rinkėjų balsus?

Aplinkos ministras ir toliau demonstruoja meilę gamtai bei savo aplinkosaugines vertybes: išgarsėjęs savo penktadieniniais medžioklės taisyklių pakeitimais, kuriais buvo bandoma tyliai įteisinti medžioklę su lankais, barbarišką naktinę medžioklę su prožektoriais ir šunimis, dabar ministras ėmėsi žvejybos. Vyriausybės nutarimu buvo bandoma įteisinti galimybę visų aplinkinių Žuvinto biosferos rezervato kaimų gyventojams žvejoti rezervato teritorijoje esančiame Žuvinto ežere. Žuvinto biosferos rezervatas – valstybės saugoma teritorija, kuri yra įtraukta į Pasaulinį UNESCO programos biosferos rezervatų tinklą ir yra vienintelė Lietuvos vietovė, esanti Pasauliniame UNESCO biosferos rezervatų tinkle. Žuvinto biosferos rezervato dalis saugoma kaip Ramsaro konvencijos teritorija. Gamtinis rezervatas saugo didžiausią Lietuvoje pelkinį kompleksą – aukštapelkę, tarpines pelk ...

Julius Sabatauskas. Veryga žaidžia žmonių gyvybėmis: ligoninėse tįsta pacientų eilės, medikai net bijo prabilti

Julius Sabatauskas. Veryga žaidžia žmonių gyvybėmis: ligoninėse tįsta pacientų eilės, medikai net bijo prabilti

Visi lengviau atsikvėpėme galėdami nusiimti kaukes saugančias nuo viruso. Deja, ne vien korona atakuoja mūsų organizmus. Daugybė žmonių laukė karantino pabaigos, kad pagaliau nueitų pas gydytojus dėl vieno ar kito negalavimo, ligos, įtarimų, pagaliau ir profilaktinius tyrimus pasidaryti. Ir tuomet paaiškėjo, kad gydymo įstaigos taip ir negrįžo į įprastą darbo režimą. Daugeliu atvejų gydytojai vis dar konsultuoja telefonu arba eilės patekti pas specialistą tenka laukti iki kelių mėnesių. Žmonės sirgti staiga nenustojo – laukiančiųjų eilės kaupėsi per visą karantino laikotarpį, dabar jos nemažėja. Patys medikai pasakoja apie naujas darbo sąlygas – dabar jie laikydamiesi apsaugos nuo viruso reikalavimų išgali priimti dukart mažiau pacientų. Reikia daryti pertraukas tarp pacientų priėmimų, vėdinti patalpas, dezinfekuoti. Atrodytų, gerai – saugo mus visus nuo naujo ...

 Orinta Leiputė. „Valstiečių“ valdymo pasekmės – pareigūnai be kelnių ir batų

 Orinta Leiputė. „Valstiečių“ valdymo pasekmės – pareigūnai be kelnių ir batų

Nuolatinis uniformų ir batų trūkumas. Tas pats apavas – ir žiemai, ir vasarai. Pigios liemenės, su kuriomis tenka nuo ryto iki vakaro prakaituoti. Striukės, kurios per trumpos. Marškiniai, kurių neišlyginsi. Ir, žinoma, baimės atmosfera. Prabilsi apie tai garsiai – sulauksi griežto atsako. Surinkti pareigūnų liudijimai rodo viena: situacija vidaus reikalų sistemoje – anaiptol ne tokia giedra, kaip bando vaizduoti valdžia. Viena realybė popieriuje, o ant žemės – kitaip. Pasiklausykite. Liudijimas Nr. 1: Kaunas Pasikalbėjusi su Kauno policijoje dirbančiais pareigūnais išgirdau, kad visi apsaugines liemenes dėvi, nes supranta, kad kur kas svarbiau gyvybė, o ne patogumas. Tačiau policininkai taip pat teigia: „Niekam neįdomu, kaip mes jaučiamės, niekas tokių klausimų net neužduoda. Ar kas nors yra matęs mūsų „plastmasinius“ marškinius, kurie net prakaito n ...

Vaidas Navickas. Astravas – paminklas Lietuvos užsienio politikos nekompetencijai

Vaidas Navickas. Astravas – paminklas Lietuvos užsienio politikos nekompetencijai

Artėjant Astravo atomazgai — branduolinio kuro pakrovimui ir reaktoriaus paleidimui, — Lietuvos užsienio politikos karaliai ir Briuselio postų troškusios karalienės atrodo nuogi it Vilniaus pašonėje styrantys Astravo aušinimo bokštai. Po dešimtmečio badymosi pirštais, kaltinimų Tėvynės išdavyste ir politinių taškų rinkimo, mūsų užsienio politikos elito nekompetencija baigia virsti radioaktyviu kūnu. Jei Astravas iš tiesų buvo svarbiausias jų prioritetas, pasiektas rezultatas yra katastrofiškas. Sudalyvaukime paskutiniame lietuviško Astravo politinio teatro veiksme, sėkmės palinkėdami „Sąjūdžiui prieš Astravo AE“. Šis sąjūdis yra analogiškas sąjūdžiui prieš Titaniko nuskendimą, suorganizuotam laivui atsitrenkus į aisbergą. Jo kryptis aiški: dugnas. „Sąjūdis prieš Astravo AE“ yra analogiškas sąjūdžiui prieš Titaniko nuskendimą, suorganizuotam laivui atsitrenkus į ...

Close