Vilija Blinkevičiūtė. Turtas ir skurdas: auganti pajamų nelygybė aižo mus iš vidaus

Vilija Blinkevičiūtė. Turtas ir skurdas: auganti pajamų nelygybė aižo mus iš vidaus

Šios mano mintys skirtos Lietuvos valdantiesiems, ministrams ir jų šeimininkams, kurie drebančiais balsais skelbia Lietuvai, kad progresiniai mokesčiai yra blogis, sukursiantis chaosą ir sugriausiantis valstybę. Ir taip kalba sprendimų priėmėjai valstybės, kurią didžiąja dalimi išlaiko samdomą darbą dirbantys, vaikus auginantys žmonės? Taip viešai drįstama teigti žmonėms valstybėje, kurioje nelygybė ir skurdas tebėra vieni didžiausių Europos Sąjungoje? Teigiu priešingai: ir mūsų valstybę, ir Europos Sąjungą sugriaus vis didėjanti pajamų, turto ir galimybių nelygybė bei nusikalstamas pataikavimas nedidelę visuomenės dalį sudarantiems turtingiesiems. Nelygybė visuomenei – per brangi  LSDP 5 žingsnių pokyčio programa reiškia ir atvirą prisipažinimą, kad praeityje kartais būta per mažai socialdemokratijos, per mažai aiškių kairiosios politikos sprendimų. Dal ...

Arkadijus Vinokuras. Lietuvai susitepusių didvyrių nereikia

Arkadijus Vinokuras. Lietuvai susitepusių didvyrių nereikia

Mano pozicija vienareikšmė: didvyriškumas nepanaikina atsakomybės už dalyvavimą nusikaltime prieš žmoniškumą. Antraip – didvyrio statusas diskredituojamas. Šiuo atveju kalbu apie pokario partizaną Joną Noreiką. Keli šalutiniai klausimai, bet į temą: ar 1941 metais  birželio sukilimo metu Lietuvoje krikščionybė buvo panaikinta? Nebuvo. Todėl ir 10 Dievo įsakymų niekas neatšaukė. Ar valantys mundurus  dar pamena: „Nežudyk“, „Negeisk svetimo turto“, „Nevok“?  Matyt, ne.  Ar yra tiesioginių įrodymų, kad J. Noreika dalyvavo žydų žudyme? Ne. Bet, yra pasakojimai, kad dalyvavo. Tai kame problema? Problema tame, kad Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimų centrui kaip institucijai, regis,  svarbu tik atsakyti į vieną klausimą: ar J. Noreika  žudė, ar ne. Tačiau Lietuva yra pasirašiusi tarptautines konvencijas draudžiančias ir baudžiančias už genocidą, o LGGRTC ...

Tomas Bilevičius. Jaunimas ir socialinė atskirtis: vien pinigai čia nepadės

Tomas Bilevičius. Jaunimas ir socialinė atskirtis: vien pinigai čia nepadės

Gyvendami demokratinėje valstybėje iš esmės kiekvienu savo žingsniu mes prisidedame prie daugelio socialinių procesų vyksmo bei problemų ar jų sprendinių vystymo. Jaunų žmonių nedarbas, motyvacijos stoka, nusivylimas savimi, nepakankamos pragyvenimo pajamos – visa tai formuoja rimtą socialinės atskirties problemą jaunuolių tarpe. Kalbėdami apie regionus paliekančius jaunus žmones, rodos, kad specialiai pamirštame (nes kartojant problemas kasdien, jų tiesiog neįmanoma užmiršti) ne tik žmonių ekonominę, bet ir socialinę padėtį mūsų valstybėje, o ypatingai – regionuose. Socialinė atskirtis jaunų žmonių tarpe šiuo metu – itin gaji. Rodos, kad gyvename dviejose Lietuvose: vienoje iš jų jauni žmonės yra motyvuoti ir gebantys savarankiškai siekti savo tikslų, planuoti bei kurti gyvenimą, antroje – nemotyvuotas, neįsitraukiantis, socialinę atskirtį patiriantis jaunimas. A ...

Raminta Popovienė. Negalią turinčios moterys – atskirtos ir atstumtos

Raminta Popovienė. Negalią turinčios moterys – atskirtos ir atstumtos

Kalbant apie moterų padėtį Lietuvoje, viena pažeidžiamiausių grupių – negalią turinčios moterys. Dažnai pasidžiaugiame ir didžiuojamės, kai tokios moterys tampa čempionėmis, jos geba pasiekti, atrodytų, neįmanomų aukštumų sporto, meno, verslo srityse. Tačiau aišku viena: joms siekti profesinės ir asmeninės laimės yra ypač sunku ir sudėtinga. Neįgalios moterys – viena labiausiai diskriminuojamų grupių Lietuvoje. Jolanta Beresnevičienė – nuostabi moteris, vadovaujanti Kauno krašto neįgaliųjų draugijai, patraukusi ir sužavėjusi savo regiono žmones taip, kad net pateko tarp šešių nominančių Metų kaunietės rinkimuose. Vis dėlto, finalinio apdovanojimų renginio scena buvo visiškai nepritaikyta dalyvei, turinčiai judėjimo negalią, nors organizatoriai apie Jolantos negalią žinojo iš anksto. Renginio metu nuspręsta Jolantą ant scenos užnešti. Moteris nesutiko, jai toks eksp ...

Vytautas Plečkaitis. D. Trumpas pažemino ne tik save, bet ir savo valstybę

Vytautas Plečkaitis. D. Trumpas pažemino ne tik save, bet ir savo valstybę

Donaldas Trumpas yra ypatingas JAV prezidentas, neseniai save įvardijęs „stabiliu genijumi“. Tačiau ne todėl jis ypatingas ir ne todėl, kad jo ankstūs rytmetiniai twiterio pareiškimai dažnai prieštarauja JAV vykdomai politikai. Žinoma, ir ne todėl, kad jis užsipuolė savo sąjungininkus NATO bloke, grasindamas išstoti iš NATO aljanso. Ir ne todėl, kad jis Europos Sąjungą išvadino JAV priešininke, o nuvykęs į Jungtinę Karalystę pažemino premjerę Theresą May, sakydamas, kad buvęs užsienio reikalų ministras Borisas Johnsonas būtų geresnis už ją Didžiosios Britanijos vadovas. Ir, žinoma, ne todėl, kad susitikime su Anglijos karaliene jis pats pasijuto karaliumi, pas kurį į svečius atvyko mažesnės šalies karalienė. Žinomos JAV žurnalistės Anne Applebaum žodžiais, D.Trumpo vizitas ir jo arogantiškas elgesys turės ilgalaikes pasekmes, skatins antiamerikietiškas nuotaikas ...

Juozas Olekas. Kaip išeiti iš Verygos džiunglių?

Sveikatos apsaugos sistema išgyvena ne pačius geriausius laikus. Medicininiais terminais kalbant – patiria komplikacijas dėl uždelsto negydymo ir  netinkamos „valstiečių“ chirurginės intervencijos. Pacientai vis dažniau skundžiasi teikiamų medicinos paslaugų kokybe, o medikai pagrįstai kyla į protesto akcijas, nes nėra patenkinti darbo sąlygomis ir atlygiu. Ką šioje situacijoje reikėtų daryti ir ką daro Sveikatos apsaugos ministerija? Ministras Aurelijus Veryga šiuo atveju taiko jam įprastą – ribojimų ir botago – metodą. Draudimų ir ribojimų jo politikoje daugėja. Pirmas užmojis – atimti galimybę iš savivaldybių įtakoti sveikatos paslaugų teikimo procesus ir viską centralizuoti ministerijoje. Be to, A. Veryga ėmėsi drausti teikti antrinio lygio, t. y. specialistų paslaugas, daugelyje privačių ir gerą vardą turinčių sveikatos priežiūros įstaigų. Tokie ministro ...

Arūnas Dudėnas. Kas sieja bitkoiną, „Naisių vasarą“ ir VRK

Arūnas Dudėnas. Kas sieja bitkoiną, „Naisių vasarą“ ir VRK

Susidaro įspūdis, kad  Vyriausiosios rinkimų komisijos (VRK) atliekamas tyrimas dėl paslėptos reklamos seriale ,,Naisių vasara‘‘ yra taip pat vertas režisieriaus dėmesio. Nenustebčiau, kad po dvejus metus trukusio tyrimo, jo peripetijų ir išvadų paskelbimo, bus susuktas trumpas populiarus lietuviškas filmas. Lygiai taip pat neabejoju, kad komunikacijos specialistai ir dėstytojai ,,Naisių vasaros‘‘ atvėjį minės studentams kaip pavyzdinę ilgalaikės komunikacijos sėkmės istoriją. Kai tik 2009 m. pasirodė „Naisių vasaros“ serialas, žiūrėjau jį. Patiko, buvo daug pozityvo: kaime gyvenančių žmonių rūpesčiai, vargai, džiaugsmai. Trumpiau tariant, realus gyvenimas. Tačiau rinkimai seriale sudaro galimybę formuoti visuomenės nuomonę per simbolius, frazes, keliamas idėjas. Kadangi galutinės išvados dar neaiškios, apie jas rimčiau šnekėti negalime, bet apie vykstantį procesą, ...

Close