XX a. kairiosios idėjos klestėjo visame Vakarų pasaulyje: Jungtinėje Karalystėje „gerovės valstybė“ buvo sukurta 1906–1914 m., minimalus mėnesinis atlyginimas įtvirtintas 1909 m. Vokietijoje pensinė sistema, draudimas nuo nelaimingų atsitikimų buvo pristatyti dar XIX a. pabaigoje, o Prancūzijoje dabartinės socialinės apsaugos pagrindus padėjo Nacionalinė pasipriešinimo taryba Antrojo pasaulinio karo metu, nacių okupacijos įkarštyje. Tačiau dabar, XXI a., kairiosios partijos visoje Europoje susiduria su dideliais sunkumais ir yra nustelbiamos dešiniųjų. Kas atsitiko? Politinės kairės vertybės įpareigoja didžiausią dėmesį skirti tam, ko žmogui reikia labiausiai: silpnesniųjų apsauga, lygybė, adekvatūs mokesčiai pagal galimybes mokėti juos ir lygios galimybės. Po Didžiosios depresijos (1929–1933 m.) būtent keinsizmas buvo pasirinktas kaip gelbėtojas nuo per didelio ri ...

Pasiruošimas savivaldos rinkimams įgauna pagreitį. Rinkimai yra svarbus Vilniaus miesto gyvenimo momentas, jų metu pasirenkama tolesnė sostinės raidos vizija. Vilniaus socialdemokratai kuria rinkimų programą - dokumentą, kuriame pateiks ateities viziją, kurią įgyvendins laimėję rinkimus. Renė Jakubėnaitė,  Naujamiesčio poskyrio pirmininkė, įsitikinusi, kad programa turi būti sukurta iš  pilietiškų vilniečių pasiūlymų. Poskyrio pirmininkė mato sektinų pavyzdžių, kaip visuomeninių organizacijų lyderiai keičia  šalies gyvenimą. Renę Jakubėnaitę kalbino Aldona Jeleniauskienė.  - A.J. Kalbėjotės su Lietuvos pagyvenusių žmonių asociacijos prezidente, Pensininkų reikalų tarybos prie Socialinių reikalų ir darbo ministerijos aktyvia nare Grasilda Makarevičiene. Ko tikėjotės iš šio susitikimo ir ką išgirdote? -R. J. Asociaciją sudaro 59 klubai, kurie veikia visoje Lietuvoje ...

Ar pajutote, kad prasidėjo pats nuostabiausias laikas mūsų mieste? Kiek nedaug mūsų čia? Dauguma išvažiavo atostogų, nes ,,paskutinės minutės“ mėnuo, dabar miestas atviras ir mielas, kaip mažas šuniukas. Juo galima grožėtis bet kuriuo paros metu – keliaujant į darbą sutikti seniai matytus draugus, nes jų rudens ar pavasario skubančioj minioj tiesiog nematai. Pavakary pasėdėt lauko kavinėje, kuri dirba tau vienam, padavėjas tik paklausia – ,,kaip visada?“. Taip, – atsakai, – tik labai labai daug ledo. Sekmadienio rytą tingiai nueiti iki parduotuvės, kurioj tu irgi esi vienintelis pirkėjas. Kol renkiesi prekes, kalbiesi su kasininku per visą salę. Tu apeini tarsi koks statybų inspektorius remontuojamas Operos teatro prieigas, pasikalbi su darbininkais, jie parodo jau atvežtas naujas plokštes, papasakoja, kaip ir kur jos bus klojamos. Stovi su šuniu ir klausaisi, ka ...