Nuomonės Archives - Page 14 of 155

Eugenijus Sabutis. Ministras Kreivys turi pasitraukti pats, nelaukdamas interpeliacijos

Viskas turi ribas, taip pat ir kantrybė. Daugiau nei metus nesibaigiantys bandymai įtikinti energetikos ministrą Dainių Kreivį imtis ne tik butaforinių, bet ir realių veiksmų bei keisti požiūri į Lietuvos gyventojus ir mūsų šalies verslus, nepasiekė tikslo, todėl buvo nuspręsta inicijuoti vieną iš svarbiausių opozicijai priskirtų demokratinių įrankių – pradėti interpeliacijos procesą. Teksto derinimas jau pasiekė galutinę stadiją, o artimiausiu metu bus pradėti rinkti ir parašai. Žinoma, Seimo daugumos atstovai pasakys, kad interpeliacija yra beprasmis įrankis, nes nė viena valdančioji dauguma neleis iš posto išversti savo ministro, nes tai rodytų Vyriausybės silpnumą ir galimai galėtų sukelti domino efektą ministrų kabinete. Reikia prisiminti, kad interpeliacijos šešėlis kabo ne tik virš D. Kreivio, bet ir virš TS-LKD pirmininko, užsienio reikalų ministro Gabrie ...

Alfonsas Brazas, Juozas Olekas. Ar ES šalys ras kompromisą elektros kainų klausimu?

Rusijos karas prieš Ukrainą ir Rusijos viražai tiekiant dujas ES stipriai įtakoja dujų kainą, kuri ir nulemia aukštas didmeninės elektros biržos kainas. Jeigu bus daugiau pigios saulės, vėjo, hidro energijos pasiūlos, ribinė biržos kaina mažės. Kitas kelias - taupyti ir mažinti elektros paklausą. Taigi kyla didelė pagunda uždėti „kainos kepurę“ (price cap) iš Rusijos importuojamoms dujoms. Tiesiog visoms ES šalims susitarti ir daugiau virš šios kainos “kepurės” nemokėti. Tiesa, Rusija tada gali išvis nutraukti dujų eksportą į ES, todėl Vengrija, Austrija, Čekija, Slovakija, Vokietija, Italija gali šitam žingsniui nepritarti, nes jos importuoja daug rusiškų dujų. Kitas svarbus dalykas, kad ta „kainos kepurė“ rusiškoms dujoms didmeninės elektros prekybos biržų aukštos ribinės kainos problemos nesprendžia, nes tų rusiškų dujų šiemet bebus tik 70-75 mlrd. m³/me ...

Eugenijus Sabutis. Kodėl dar nėra kainų krizės suvaldymo plano?

Atostogų ritmu gyvenusi Vyriausybė ir valdančioji dauguma pagaliau suprato, kad savo veiklos neefektyvumo nebegali dangstyti užklupusiu karščiu, nes artėjantis politinis sezonas reikalauja tam tikrų konkrečių pasiūlymų tiek dėl infliacijos valdymo, tiek dėl elektros ir dujų kainų sureguliavimo. Apie tai prakalbo premjerė ir Seimo Pirmininkė, kurios pagaliau pripažino, kad pagrindinė valstybės užduotis per ateinančius metus turėtų būti energijos krizės keliamų milžiniškų iššūkių subalansavimas ir kompensavimo plano vartotojams parengimas. Netgi patikino, kad kitų metų biudžete jam bus numatyta nuo 0,5 iki 1 mlrd. Žinoma, tą planą reikėjo daryti žymiai anksčiau – nelaukiant rugpjūčio galo ir įkyraus Seimo opozicijos kasdienio priminimo. Deja, eilinį sykį atsitiko taip, kaip atsitiko. Eilinį kartą dėl Vyriausybės neveiksnumo gyventojai pradės gauti rekordines sąskai ...

Liutauras Gudžinskas. Kodėl V. Putinas bijo M. Gorbačiovo?

M. Gorbačiovas buvo vienas įtakingiausių, jei ne pats įtakingiausias praėjusio amžiaus paskutinio ketvirčio politikas. Tik vargu ar jo sprendimų poveikis jam pačiam buvo lauktas ir nenuvylęs. Jam mirus, pasipylė įvairūs ir prieštaringi nekrologai. Lietuvai aktualius galima išskirti mažiausiai tris. Supaprastinant Lietuvoje jis prisimenamas pirmiausia dėl kruvinųjų sausio 13 d. įvykių. Vakaruose - dėl pastangų taikiai užbaigti Šaltąjį karą. Gimtojoje Rusijoje - dėl Sovietų Sąjungai ir jos didybei pragaištingų reformų. Be abejo, yra ir alternatyvių interpretacijų kiekvienoje iš šalių, bet pastarosios yra dominuojančios. Tokie vertinimai atspindi skirtingus pasakojimus, arba kitaip tariant - naratyvus. Visi jie nuoseklūs, bet kartu ir riboti. Bet būtent jų ir tokia funkcija. Įsiminti ir pabrėžti vienas detales, sumenkinti ir užmiršti kitas. Pilno vaizdo naratyvai ...

Povilas Pinelis. Kaip Seimo Aplinkos apsaugos komitetas NT verslo interesus gynė

Su valstybe ir jos aukščiausiąja valdžia kažkas tikrai negerai, kai ji, užuot gynusi valstybės ir visų žmonių interesus, imasi atstovauti ciniškam verslui, jam pataria, kaip apeiti teisės aktus, ir spaudžia valstybines institucijas. Šią teisinės valstybės tragediją teko stebėti Aistės Gedvilienės vadovaujamo LR Seimo Aplinkos apsaugos komiteto posėdyje, kuriame parlamentarė su politiniais bendražygiais auklėjo priežiūrą atliekančių institucijų vadovus, kaip ir ką daryti, kad Specialiųjų tyrimų tarnybos (STT) akiratyje atsiradęs neteisėtai pastatytas statinys būtų kuo greičiau įteisintas. Jeigu ne parlamentarų bandymas kištis į viešąjį interesą ginančių institucijų darbą, ši situacija nebūtų niekuo išskirtinė, nes kaip be leidimų, manipuliuojant įvairiais teisės aktais yra statomi ar „rekonstruojami“ nauji daugiabučiai ar verslo centrai, jau ne kartą yra kalbėjusi ...

Liutauras Gudžinskas. Kodėl mokytojai švilpia švietimo ministrei?

Praėjusį pirmadienį Dubingiuose ministrė J. Šiugždinienė dalyvavo Lietuvos švietimo darbuotojų profesinės sąjungos suorganizuotoje diskusijoje, kokių pokyčių galime laukti mokyklose. Ministrę mokytojai pasitiko piktai ir išlydėjo vos skystais plojimais. Iš auditorijos ne kartą skriejo šūksniai – gėda, melagė! Panašaus vaizdo būta ir pernai – analogiškame tos pačios profesinės sąjungos organizuotame J. Šiugždinienės pasikalbėjime su švietimo darbuotojais. Tik šįmet jų įsiūtis buvo dar stipresnis. Rūsčią mokytojų laikyseną galima suprasti. Trumpai tariant, nevykdomi rinkiminiai pažadai. Turbūt daug kas prisimena rezonansinius mokytojų ir jų rėmėjų protestus 2018 metais. Jie pasiekė kulminaciją sulig įsiveržimu į ministeriją ir tuometinės jos vadovės J. Petrauskienės atstatydinimu. Pagrindiniu protestų taikiniu buvo S. Skvernelio vyriausybės įvestas taip ...

Julius Sabatauskas. Milžiniškas Lietuvos pramonės nuosmukis – ar gali būti krizės pradžia?

Vasara Lietuvai patėškė dar vieną karštą naujieną – EUROSTAT paskelbė duomenis rodančius išskirtinai milžinišką pramonės nuosmukį Lietuvoje. Jis milžiniškas lyginant ir su kaimyninėmis šalimis, o dar labiau – su Europos Sąjungos (ES) šalių pramonės augimo vidurkiu. Valdantieji taip ir nesugebėjo paaiškinti šio lietuviško ekonomikos ypatumo. Nekalba nei apie galimas priežastis, nei apie pasekmes. Todėl gyventojams belieka spėlioti – ar tai naujos ekonominės krizės pradžia, ar trumpalaikis smuktelėjimas, iš kurio yra vilties išsikapstyti. Valdantiesiems politikams, atrodo, tokios naujienos netrukdo atsipūtus ilsėtis ir nesukti galvos dėl smunkančios pramonės, brangstančių prekių ir resursų, į krizę įsiritusio energetikos sektoriaus. Tikėtina, kad kaip ir daugelis Lietuvos bėdų, taip ir pramonės nuosmukis bus nurašytas karui Ukrainoje. Karas neabejotinai veikia v ...