Profesinės sąjungos keičiasi: ko tikėtis dirbantiesiems?

Profesinės sąjungos keičiasi: ko tikėtis dirbantiesiems?

Profesinės sąjungos, kaip darbuotojams atstovaujančios ir jų interesus ginančios visuomeninės organizacijos, savo aukso amžių Vakarų šalyse išgyveno XX a. 6-8 dešimtmečiuose. Šiandien dėl kintančio darbo rinkos pobūdžio, technologijų plėtros, atsirandančių vis naujų „nestandartinių“ profesijų, globalizacijos procesų, vartotojiškos visuomenės puoselėjamų idealų regime narystės profesinėse darbuotojų organizacijose populiarumo mažėjimą. Tačiau, kaip teigia Lietuvos profesinių sąjungų konfederacijos jaunimo pirmininkas Tomas Jakutavičius, „negalime to vadinti problema – galime sakyti, kad tai yra iššūkis, kviečiantis profesines sąjungas atsinaujinti ir prisitaikyti prie dabartinių darbuotojų poreikių“. Apie profesinių sąjungų veiklos kryptis, iššūkius ir pokyčius kalbamės su Tomu Jakutavičiumi ir Lietuvos valstybės tarnautojų, biudžetinių ir viešųjų įstaigų darbuotojų ...

Raminta Jakelaitienė. Agrokomisija – cirkas be pinigų!

Raminta Jakelaitienė. Agrokomisija – cirkas be pinigų!

Žemės ūkio tematikai vis netylant Seimo koridoriuose, norisi iš politikų konstruktyvios diskusijos šia tema, o ne agrokomisijų cirko. Šiame straipsnyje norėčiau pateikti daugiau duomenų apie žemės ūkio padėtį Europos Sąjungoje, tam kad geriau suprastume, kokie pažeidžiami esame ir kokia mažutė mūsų vidaus ekonomika, lyginant ją su išsivysčiusiomis ES šalimis, jau nekalbant apie drąstiškai mažėjantį gyventojų skaičių. Tad labai svarbu nešvaistyti energijos ir laiko šalutiniams reiškiniams, o susikaupti ir dirbti kryptingai, vardan tos – Lietuvos!  Neabejotinai, ūkininkavimą, kaip ir daugelį kitų verslo šakų, iš esmės pakeis (jau keičia) skaitmeninė technologinė revoliucija, kuri, tikiu, bus tokia pat reikšminga, kaip tuomet, kada arklius pakeitė žemės ūkio mašinos. Todėl labai svarbu nepramiegoti šių visų inovacijų, kurios gali turėti esminės įtakos mūsų šalies žemė ...

Mindaugas Kluonis. Agnės Širinskienės aplinkos paslaptys

Mindaugas Kluonis. Agnės Širinskienės aplinkos paslaptys

Pastarųjų mėnesių korupcijos skandalai, krečiantys Lietuvos politinę sistemą, kaip niekada išryškina politikos skaidrumo būtinybę. Lietuvos žmonės turi teisę į tai, kad jų rinktų politikų priimti sprendimai tarnautų juos rinkusių piliečių, o ne verslo ir kitokių neaiškių grupių naudai. Deja, susidaro įspūdis, kad pernelyg susikoncentravus į vienos verslo grupės įtaką, pro akis praleidžiamos kitos grupės, kurios tyliai siekia užvaldyti valstybę ir daryti įtaką politiniams ir rinkimų procesams. Šios grupės apsupa politikus savais žmonėmis, teikia jiems neatlygintiną paramą per rinkimus, jų atstovai Vyriausioje rinkimų komisijoje atvirai sako, kad gali daryti įtaką rinkimų rezultatams. Savo finansavimo šaltinius šios grupės slepia, teigdamos, kad pagal galiojančius įstatymus jų viešinti neprivalo ir kad jų finansavimo šaltinių paviešinimas sukeltų neigiamą reakciją jų ...

Kristina Dūdonytė. Teisė gyventi savarankiškai skirta kiekvienam piliečiui

Kristina Dūdonytė. Teisė gyventi savarankiškai skirta kiekvienam piliečiui

Neseniai buvo paskelbta, jog nuo 2030 m. sausio 1 d. proto negalią ar psichikos sutrikimų turintys žmonės nebegalės būti siunčiami į valstybines globos įstaigas, kadangi jie turi gyventi ir visas reikalingas paslaugas gauti savo bendruomenėse. Tai yra apibrėžta ir Jungtinių Tautų neįgaliųjų teisių konvencijos 19 straipsnyje. Taip apsisprendė Socialinės apsaugos ir darbo ministerija, o šiam procesui užtvirtinti bus pasirašomas moratoriumas. Atrodo viskas gerai, bet žmonės, turintys proto negalią ar psichikos sutrikimus turi teisę gyventi savarankiškai jau dabar, o ne po 12 ar daugiau metų. Vėl matoma reformų imitacija ir jokių sisteminių pokyčių nevyksta. Deinstitucionalizacija, kas yra tvarus perėjimas nuo institucinės globos prie šeimoje ir bendruomenėje teikiamų paslaugų, jau prasidėjo 2014 m., tačiau vyksta labai lėtai – alternatyvos institucinei globai savivald ...

Lukas Vaigauskas. Kairiųjų padėtis Europoje: už ką rinkėjai baudžia partijas?

Lukas Vaigauskas. Kairiųjų padėtis Europoje: už ką rinkėjai baudžia partijas?

XX a. kairiosios idėjos klestėjo visame Vakarų pasaulyje: Jungtinėje Karalystėje „gerovės valstybė“ buvo sukurta 1906–1914 m., minimalus mėnesinis atlyginimas įtvirtintas 1909 m. Vokietijoje pensinė sistema, draudimas nuo nelaimingų atsitikimų buvo pristatyti dar XIX a. pabaigoje, o Prancūzijoje dabartinės socialinės apsaugos pagrindus padėjo Nacionalinė pasipriešinimo taryba Antrojo pasaulinio karo metu, nacių okupacijos įkarštyje. Tačiau dabar, XXI a., kairiosios partijos visoje Europoje susiduria su dideliais sunkumais ir yra nustelbiamos dešiniųjų. Kas atsitiko? Politinės kairės vertybės įpareigoja didžiausią dėmesį skirti tam, ko žmogui reikia labiausiai: silpnesniųjų apsauga, lygybė, adekvatūs mokesčiai pagal galimybes mokėti juos ir lygios galimybės. Po Didžiosios depresijos (1929–1933 m.) būtent keinsizmas buvo pasirinktas kaip gelbėtojas nuo per didelio ri ...

Renė Jakubėnaitė. Socialinės problemos eilinių žmonių akimis

Renė Jakubėnaitė. Socialinės problemos eilinių žmonių akimis

Pasiruošimas savivaldos rinkimams įgauna pagreitį. Rinkimai yra svarbus Vilniaus miesto gyvenimo momentas, jų metu pasirenkama tolesnė sostinės raidos vizija. Vilniaus socialdemokratai kuria rinkimų programą - dokumentą, kuriame pateiks ateities viziją, kurią įgyvendins laimėję rinkimus. Renė Jakubėnaitė,  Naujamiesčio poskyrio pirmininkė, įsitikinusi, kad programa turi būti sukurta iš  pilietiškų vilniečių pasiūlymų. Poskyrio pirmininkė mato sektinų pavyzdžių, kaip visuomeninių organizacijų lyderiai keičia  šalies gyvenimą. Renę Jakubėnaitę kalbino Aldona Jeleniauskienė.  - A.J. Kalbėjotės su Lietuvos pagyvenusių žmonių asociacijos prezidente, Pensininkų reikalų tarybos prie Socialinių reikalų ir darbo ministerijos aktyvia nare Grasilda Makarevičiene. Ko tikėjotės iš šio susitikimo ir ką išgirdote? -R. J. Asociaciją sudaro 59 klubai, kurie veikia visoje Lietuvoje ...

Arkadijus Vinokuras. Karo vaikai: jie niekada nežino, kada pasipils smūgiai ar keiksmai

Arkadijus Vinokuras. Karo vaikai: jie niekada nežino, kada pasipils smūgiai ar keiksmai

Tik dvi valandas nuo Lvovo – vienas įstabiausių Ukrainos gamtos kampelių. Rybnik – tikras rojus pritrenkiančiai didingų kalnų apsuptyje. Laikas čia teka lėčiau nei per kaimelį tekanti srauni kalnų upė. Regis, telieka atsiriboti nuo pasaulio, bet: „Karas visada buvo paslėptas už storo televizoriaus stiklo, po kietais knygos viršeliais. Man buvo 12 metų. Patrankos sviedinys pralėkė tiesiai virš mano galvos. Man buvo baisu. Staiga manyje viskas sudužo. Prisimenu žvakių šviesą ir pūvančio rūsio kvapą, prisimenu žmones, mirštančius iš bado… Žmonės neteko vilties… Jie virto gyvuliais“. Taip nenoriai atsiminimais dalijasi viena mergaitė Ksenija, 16 metų. Tai įvyko prieš ketverius metus Rusijai užpuolus Ukrainą Donbaso regione. Karas nesibaigia ir kitai mergaitei. „Ir šiandien mūsų miestelio prieigos vis dar apšaudomos vos ne kas dieną. Kartais tenka po pora valandų pralei ...

Close