Aloyzas Sakalas. Dar kartą apie pagrindinius kandidatus į prezidentus

Aloyzas Sakalas. Dar kartą apie pagrindinius kandidatus į prezidentus

Nors jau rašiau apie juos, tačiau du kandidatai sužibėjo ir naujomis spalvomis, todėl verta paryškinti jų portretus. Pradėkime nuo Gitano Nausėdos. Mane jis nustebino susierzinęs dėl smulkmenos – poros procentų pokyčio jo reitingų skalėje ir pagalvojau, jei tokios smulkmenos išmuša politiką iš vėžių, tai kaip toks prezidentas atlaikys rimtus politinius niuksus, kurių nepašykštės tiek Lietuvos, tiek užsienio politikai. Politologai beveik unisonu tvirtina, kad G. Nausėdai tapus prezidentu Lietuvoje niekas nepasikeis. Ir iš tiesų, kas gali pasikeisti, jei kandidatas nori būti geras ir eurų nestokojančiam ir jų neturintiems. Turtingų neskriausti, o neturtingus pamaloninti padidėjusiais atlyginimais ir pensijomis. Kur slypi tokios (ir nemažos) reikalingos lėšos žino tik pats kandidatas. Bet jis nenusileidžia iki tokių smulkmenų. G. Nausėdą iškėlė verslas, kuris ir f ...

Algirdas Raslanas. Ar galima taupyti žmogaus sveikatos sąskaita?

Algirdas Raslanas. Ar galima taupyti žmogaus sveikatos sąskaita?

Būti ar nebūti? Šis klausimas jau kuris laikas kyla kaimiškų vietovių gyventojams ir rajonų vadovams. Tyliai artėja ligoninių uždarymo laikas. Neramus miegas Širvintų, Kaišiadorių, Kazlų Rūdos, Kupiškio, Zarasų, Prienų, Kalvarijos, Gargždų, Šilalės, Radviliškio, Joniškio, Akmenės, Pakruojo, Ignalinos, Molėtų žmonėms. Kodėl taip atsitiko? Ne viena Vyriausybė rajonų ligoninėms kėlė uždavinius optimizuoti ir mažinti lovų skaičių. Buvo uždaromi priėmimo, akušerijos skyriai, nes tai Vyriausybė įpareigojo daryti, patvirtinus restruktūrizavimo etapus. Dabartinės valdžios siūloma reforma tarsi teigia: „Tie, kurie atsakingai vykdė praeitų Vyriausybių patvirtintus restruktūrizavimo planus, lieka kvailio vietoje ir bus priversti užsidaryti.“ Valstybėje visada labai svarbu užtikrinti visų reformų tęstinumą, ir ne tik sveikatos srityje, kitaip nukenčia žmogus. Sveikatos įs ...

Gintautas Paluckas. Ko reikia Lietuvai?

Gintautas Paluckas. Ko reikia Lietuvai?

Finansinis nesaugumas ir netikėjimas, kad valstybė, kai jos pagalbos prireiks, padės. Apie tai kasdien kalba žmonės. Taip, Lietuva gražėja ir turtėja, tačiau daugelio žmonių gyvenimų tai nepaliečia ir neteisybės jausmas Lietuvoje auga. Mes, socialdemokratai, Lietuvai siūlome rinktis kitą kelią – politiką, kurios centre ne šalti skaičiai, bejausmiai optimizavimai ir nesibaigiančios reformos, o VISI Lietuvos žmonės ir jų galimybės gyventi geriau ir saugiau. Ką valdantieji nutyli? Žmonės nori teisingumo, priimtinesnės ir paveikesnės socialinės politikos. Jiems svarbu švietimas, sveikatos apsauga ir kultūra. Būtent šie dalykai skamba visose miestų, miestelių ir kaimų salėse, susitikimuose su žmonėmis. Piliečiai vardija, kas juos neramina: ekonominis nesaugumas, akivaizdi teisingumo stoka ir pagarbos žmogui bei jo atliekamam darbui trūkumas. Valdančiųjų vykdoma politi ...

Vytenis Andriukaitis. Ar rusai kelia grėsmę Lietuvai? Ne. V. Putino režimas – taip.

Vytenis Andriukaitis. Ar rusai kelia grėsmę Lietuvai? Ne. V. Putino režimas – taip.

Šiandien padaryti tokį viešą pareiškimą – reiškia pasiruošti puolimui. Ne, ne Rusijos, bet vietinių dešiniųjų. Ir tuo viskas pasakyta apie Lietuvos dešimties metų nelanksčią nacionalinio saugumo ir apskritai užsienio politiką. Nors Lietuva yra visateisė Europos Sąjungos (ES), Jungtinių Tautų (JT), NATO, Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos (EBPO) ir kitų organizacijų narė; nors visų ES šalių narių bendri sprendimai užsienio ir saugumo, saugumo ir gynybos, klimato kaitos, kovos su tarptautiniu terorizmu, nelegalia migracija ir prekyba žmonėmis srityse yra priimami bendru sutarimu, Lietuva nacionalinio saugumo kontekste tapo „vieno klausimo valstybe“. Tokia pozicija yra klaidinga iš principo. Efektyviausias kelias – kai Lietuvos dvišaliai santykiai sustiprinami, artimai bendraujant su mūsų Vakarų partneriais. Lietuva tarptautinėje arenoje neturi būt ...

Darius Razmislevičius. Lietuvos statistika – vargstančių perpus mažiau nei buvo pernai?

Darius Razmislevičius. Lietuvos statistika – vargstančių perpus mažiau nei buvo pernai?

Senų, ligotų, vienišų, neįgalių ar šiaip mažiau likimo pateptų nelinkę lepinti ir tie, kuriems lyg ir priderėtų. Savivalda neišlaidauja – vos 3 procentai nuo biudžeto (arba 100 mln. per visą Lietuvą) atriekiama kasmet socialinėms reikmėms. Apie mūsų miestelių dilemas dėl išlaidų ir jų prioritetus jau rašiau. Bet šiandien negaliu tylėti dėl kitko. Kaip nesidžiaugsi, kai vargšų Lietuvoj perpus mažiau nei buvo? O gal jų poreikiai sumenko? Juk vargstančiųjų sąskaita sutaupėme daugiau nei šimtą milijonų iš dviejų šimtų! Pranešama, kad būsto šildymo, karšto ir geriamojo vandens išlaidų kompensacijoms nepasiturintiems gyventojams buvo skirta 223,3 mln. eurų – atgal į biudžetus sugrįžo 117,5 mln. Puiku – matyt, gyvename geriau. Tačiau bėda kitur. Nesugalvojame, kur dėt tuos sutaupytus milijonus. Nors rodos ministerija išaiškinus, kad šias lėšas turėtume išleist kitoms, m ...

Julius Sabatauskas. Piliečiai galės kreiptis į Konstitucinį Teismą – kas, kada ir dėl ko

Julius Sabatauskas. Piliečiai galės kreiptis į Konstitucinį Teismą – kas, kada ir dėl ko

Nuo šių metų rugsėjo 1 dienos Lietuvos gyventojai įgis teisę individualiai kreiptis į Konstitucinį Teismą, žinoma, turėdami tam kreipimuisi pagrindą. Ligi šiol į Konstitucinį Teismą galėjo kreiptis tik Seimo nariai, Vyriausybė, LR Prezidentas arba teismas, įžvelgdamas, kad įstatymas ar kitas teisės aktas, kuriuo remiantis sprendžiamas žmogaus reikalas, gali neatitikti Konstitucijos. Po to, kai šiam Seimui pateikiau tokį siūlymą dėl individualaus konstitucinio skundo ir už jo priėmimą dukart balsavo per 100 Seimo narių, taip pat Konstitucijos pataisą pasirašė Prezidentė, sulaukiu klausimų, kas ir dėl ko galės kreiptis į Konstitucinį Teismą. Galės kreiptis bet kuris Lietuvos pilietis, kuris teismuose bylinėjosi dėl savo pažeistų teisių ir laisvių. Pavyzdžiui, tai galėjo būti savivaldybės sprendimas. Jeigu žmogus tą sprendimą apskundė, bet teisme nelaimėjo, taip ...

Arkadijus Vinokuras. Ar yra vietos socialdemokratijai Lietuvoje?

Arkadijus Vinokuras. Ar yra vietos socialdemokratijai Lietuvoje?

Taip, su sąlyga, kad Lietuvoje yra tikra socialdemokratų partija. Jos, išskyrus pavadinimo, nebuvo trisdešimt metų. Todėl savaime suprantama, kad pirma, tuščią vietą užėmė dešinysis pusrutulis savo propagandoje sąmoningai tapatindamas socialdemokratiją su prakeiktu sovietiniu „socializmu“, nuo kurio mentaliteto po šiai dienai vis dar kenčia tūlas lietuvis. Antra, ir patys konservatoriai, tarp kurių taip pat buvo nemažas kiekis buvusios sovietinės komunistinės nomenklatūros, neišgelbėjo šalies nuo korupcinio mentaliteto nei didžiuosiuose miestuose, nei regionuose. Rezultatas – gatvė šiandien perėmė valdžią Lietuvoje. Įdomus ir tuo pat pamokomas paradoksas, tačiau, kalbant apie gerovės valstybės lūkesčius visuomenėje. Lietuvoje kalbos apie gerovės valstybę tuojau prakeikiamos dešiniųjų, kai tik pradedama kalbėti apie tikrus progresinius, turto, automobilių ir t. ...

Close