Vytenis Andriukaitis. Ar jau laikas rengti naują Lietuvos Respublikos Konstituciją?

Vytenis Andriukaitis. Ar jau laikas rengti naują Lietuvos Respublikos Konstituciją?

Štai toks provokuojantis mano pranešimo, skaityto tarptautinėje konferencijoje „Konstitucijos 30-metis: nuo ordinarinės iki aukščiausiosios teisės“ pavadinimas. Negaliu sakyti, kad esu šios provokacijos autorius. Per tuos kelis mūsų nepriklausomybės dešimtmečius tokių iniciatyvų būta. Pavieniai teisininkai, dažnai naujai vienu ar kitu laikotarpiu susikūrusių ar ir  besikuriančių politinių partijų atstovai kėlė bei dabar kartais kelia tokias idėjas. Reikia pasakyti, kad per daugelį rinkimų tokių partijų, raginusių kurti naują Konstituciją, programiniai įsipareigojimai taip ir likdavo gražia utopija, pasibaigusia sulig viena ar kita rinkimine kampanija. Gal tik kažkada Naujosios Sąjungos – socialliberalų frakcijos nariai, išrinkti į Lietuvos Respublikos Seimą, buvo bandę inicijuoti tokias diskusijas Seimo komisijose, bet rimtesnės eigos tai neįgavo. Tiesa, ke ...

Remigijus Motuzas, Ruslanas Baranovas. Baltarusijos problema

Remigijus Motuzas, Ruslanas Baranovas. Baltarusijos problema

Ukrainai laimėjus karą, Lietuvos saugumui išliks pamatinė grėsmė – 679 kilometrų ilgio siena su Baltarusija. Kurį laiką Aliaksandras Lukašenka puoselėjo viltis tapti sąjunginės valstybės su Rusija vadovu. Visgi, Rusijoje prezidentu tapus Vladimirui Putinui, šios viltys darėsi vis labiau ir labiau utopinės. Pats A. Lukašenka teigė vykdantis daugiavektorinę užsienio politiką ir kartais distancijavo save nuo Maskvos, nenorėdamas, kad Baltarusija prarastų savo suverenitetą. Nepaisant to, A. Lukašenkos valdymo laikotarpio rezultatas yra visiškas Baltarusijos ir Rusijos politinis suartėjimas ir visiška ekonominė priklausomybė bei didėjanti Baltarusijos visuomenės kontrolė ir represijos. Dėl A. Lukašenkos veiksmų nebeįmanomai tapus jo ligšiolinei užsienio politikai, Lukašenkos režimas tapo Rusijos karo prieš Ukrainą sąjungininku. Režimas taip pat persekioja žmones, k ...

Rita Grigalienė. Kaip „nesusitepti“ auksu? Vienos „Auksinės krivūlės“ istorija

Rita Grigalienė. Kaip „nesusitepti“ auksu? Vienos „Auksinės krivūlės“ istorija

Ką būtų galima pasakyti apie sportininką, kuris nedalyvavo varžybose, bet lipa ant pjedestalo ir atsiima aukso medalį? Negražu. Taip net būti negali. Negražu, žinoma, bet būtent taip auksu „susitepė“ Tauragės rajono savivaldybės vadovai, o Teisingumo ministerija liko, švelniai tariant, kvailio vietoje. Apsikvailino ar buvo apkvailinta? O gal ir ministerija, ir savivaldybės vadovai norėjo nepelnytai sublizgėti prieš visuomenę, nes, pasak žmonių išminties, auksu pakaustytas žiogas žirgą atstoja. Istorija tokia: spalio 7 dieną pasižymėjusioms šalies savivaldybėms įteiktos „Auksinės krivūlės“. Tradiciškai visos šalies ministerijos, Europos Komisijos atstovybė Lietuvoje bei Lietuvos verslo konfederacija teikia apdovanojimus konkrečiose srityse pasižymėjusioms savivaldybėms. Tauragės rajono savivaldybės administracijos direktorei Gintarei Rakauskienei „Auksinės kriv ...

Matas Skamarakas. Jaunos šeimos – biurokratų įkaitės

Matas Skamarakas. Jaunos šeimos – biurokratų įkaitės

Daliai pirmąjį būstą įsigyjančių jaunų šeimų valstybė skiria finansinę paskatą. Programa skirta ne tik padėti jaunoms šeimoms įsigyti pirmąjį būstą, tačiau mažinti socialinius ir ekonominius skirtumus tarp regionų, skatinti regionų atsigavimą bei demografiją. Programa, kurios vienas tikslų ir yra sudaryti sąlygas jaunoms šeimoms įsigyti pirmąjį būstą, skirta jaunoms šeimoms, kurios abu sutuoktiniai yra iki 36 metų amžiaus arba vienas iš tėvų augina vaiką ir yra iki 36 metų amžiaus. Dažnu atveju būtent jaunų šeimų pajamos yra ženkliai mažesnės, joms sunku sukaupti reikiamą pradinį įnašą būsto kreditui, todėl valstybė šia finansine programa padeda jaunoms šeimoms. Didžiausia kredito suma, nuo kurios skaičiuojasi valstybės subsidija jaunai šeimai – 87 tūkstančiai eurų. Pats būstas gali būti ir brangesnis, tačiau didžiausia subsidija skaičiuojama būtent nuo šios ...

Eugenijus Sabutis. Ar valstybės tarnybos reformą reikia „reformuoti“?

Eugenijus Sabutis. Ar valstybės tarnybos reformą reikia „reformuoti“?

Valdančiosios daugumos noras bet kokiomis priemonėmis įgyvendinti valstybės tarnybos reformą bent jau starto linijoje patyrė fiasko ir įrodė paprastą tiesą apie šioje kadencijoje valdančiųjų teikiamų teisės aktų rengimo kokybės bei jų ruošimo standartus – valdantieji nėra linkę atsižvelgti į perspėjimus dėl galimo įstatymų projektų prieštaravimo Konstitucijai. Koalicijos užsidegimą nepaisyti tam tikrų teisėkūros taisyklių ir aklai siekti užsibrėžto rezultato – prastumti valstybės tarnybos reformą – greičiausiai pakurstė jau pasisekę pavyzdžiai. Ryškiausias iš jų – sveikatos įstaigų tinklo pertvarka. Tuometinis precedento neturintis Sveikatos reikalų ministerijos noras žūtbūt pertvarkyti sveikatos įstaigų tinklą nuo pat pradžių pasirodė itin žalingu pacientams ir medikams, o šios reformos rezultatai kol kas tikrai neįkvepia: kai kurios rajonų ligoninės jau privers ...

Rita Grigalienė. Kaip pergyvensime artėjančią žiemą?

Rita Grigalienė. Kaip pergyvensime artėjančią žiemą?

2021 metais prasidėjusi energetikos kainų krizė palietė kone kiekvieną šalies gyventoją. Brangstant dujoms, brango ir elektra, o daugeliui šalies gyventojų jau dabar apmokėti sąskaitas už elektros energiją tapo misija neįmanoma. Matydami elektros energijos kainų kilimą į kosmines aukštumas, žmonės viltingai žiūri į Lietuvos valdžią ir tikisi kainų stabilizavimo veiksmų, tačiau panašu, jog pastaroji, net ir prasidėjus rudeniui, nesugeba grįžti iš vasaros atostogų. Žmonių nerimas didėja sulig kiekviena nauja rudens diena. Nerimą kelia ne tik didėjančios elektros kainos, tačiau ir artėjantis šildymo sezonas, pavyzdžiui, tauragiškiams centralizuota šiluma nuo spalio mėn. 1 d. bus 2,3 karto brangesnė nei 2021 m. spalio 1 d. (buvo 4,12 ct/kWh, dabar 9,50 ct/Kwh). Energetikos ministras iki šiol vengia kolegų iš opozicijos klausimų apie elektros biržos „Nord Pool“ taisy ...

Tadas Vinokuras. VVT streikas – ginklas prieš Šimašiaus planą privatizuoti Vilnių

Tadas Vinokuras. VVT streikas – ginklas prieš Šimašiaus planą privatizuoti Vilnių

Spalį turėjęs prasidėti Vilniaus viešojo transporto (VVT) darbuotojų streikas iškovojo pergalę: susitarus dėl algų didinimo su bendrove, VVT profesinė sąjunga nusprendė streiką atidėti ir pradėti diskusijas dėl kolektyvinės sutarties. Vienok, ši viltį kelianti naujiena neturėtų užgožti visos, Vilniaus mero, miesto valdančiųjų bei VVT vadovybės tikrąjį veidą parodžiusios istorijos. Tai istorija apie nepavydėtinas, nuo 2016 metų susinamas darbo sąlygas, nuo 2018 metų nevykdomus kolektyvinės sutarties įsipareigojimus ir užsitęsusius teismų maratonus, kurių tikslas – delegitimizuoti vairuotojų nepasitenkinimą darbo sąlygomis bei pačią iniciatyvą organizuoti streiką. Trumpai tariant, tai istorija apie R. Šimašiaus planą žlugdyti, o sužlugdžius – privatizuoti viešąjį transportą. Kaip dar, jeigu ne darbuotojų mulkinimu galime pavadinti R. Šimašiaus žodžius, esą darbo s ...

Close