Nešvari K. Škirpos ir J. Noreikos gynėjų politika menkina nepriekaištingus Lietuvos didvyrius

Nešvari K. Škirpos ir J. Noreikos gynėjų politika menkina nepriekaištingus Lietuvos didvyrius

Laikas pripažinti: dviejų nacių kolaborantų K. Škirpos ir J. Noreikos gynėjų retoriką bei argumentaciją galima pritaikyti ir ginant komunistų kolaborantus. Atsisakymas vertinti abiejų veikėjų veiksmus per Jungtinių Tautų konvencijos dėl kelio užkirtimo genocido nusikaltimui prizmę yra amoralus. Kodėl? Todėl, kad visų pirma terminas „kolaborantas“, gyvenusiems 50 metų sovietų okupacijoje, Lietuvoje neturi neigiamo užtaiso. Tais laikais visi sukosi, kaip mokėjo. Dalis susitepusių didvyrių gynėjų nespėjo patirti nacių okupacijos, bet kai kas šauniai sau jautėsi sovietų okupacijos metu darydami karjerą sovietinėje biurokratijoje. Vieni nesikišdami, kiti aktyviai dalyvaudami sovietinio okupanto biurokratijoje politrukais, žurnalistais, „mokslinio komunizmo“ dėstytojais, stukačiais ir kagėbistais. Jie niekada nedalyvavo nei partizaninėje, nei disidentinėje veikloje. Neka ...

Dovilė Šakalienė. Mylėk savo artimą kaip save patį – o gal akmeniu į jį, akmeniu?

Dovilė Šakalienė. Mylėk savo artimą kaip save patį – o gal akmeniu į jį, akmeniu?

Žvelgiant į pastarųjų savaičių įvykius ir diskusijas kyla mintis, kad išgyvename artimo neapykantos vasarą. Vieni reikalauja apsaugoti gražiausias miestelio vietas nuo vaikų, kiti reikalauja uždaryti neįgaliuosius už spygliuotų tvorų, treti pašiurpę negaili baisiausių epitetų pirmiesiems. Kaip jautėsi ir ką galvojo apie juos atstumiančius žmones tėvų globos netekę vaikai ir proto negalią turintys žmonės galime tik numanyti. Paradoksas tame, kad visi nori to paties – saugumo, orumo ir pagarbos. Skirtumas tame, ar matome sąsajas tarp savo ir aplinkinių saugumo (orumo, pagarbos) užtikrinimo, ir kokios tos sąsajos. Atrodo, nesunku suvokti, kad visuomenės saugumo (orumo, pagarbos) matas yra jos silpniausių ir pažeidžiamiausių apsaugos kokybė. Bet kodėl tuomet vis dar aštriai prasimuša izoliacijos naratyvas, ir nors slepiamas, bet tikrai yra, sunaikinimo naratyvas? Ga ...

Lukas Vaigauskas. R. Karbauskis yra valstybė – siųskime jį į Europos Komisiją

Lukas Vaigauskas. R. Karbauskis yra valstybė – siųskime jį į Europos Komisiją

„Tai iš tikrųjų frakcija vieningai palaiko Virginijaus Sinkevičiaus kandidatūrą ir mūsų politinė valia frakcijos, manau, ir partijos būtų, kad V.Sinkevičius būtų siūlomas kandidatu į eurokomisarus“, - sako Ramūnas Karbauskis ir priduria, kad už kitus kandidatus jo vadovaujama frakcija nebalsuotų. Paklausus premjero paaiškėja, jog jo apie tokį sprendimą niekas neinformavo. Kitaip tariant, vyriausybės galvą išmetė kaip musę iš barščių, kuriuos ta pati vyriausybė ir verda. Prezidento pritarimo taip pat R. Karbauskiui nereikia – gi su prezidentu tik derinama kandidatūra, t. y. jis druskos ir pipirų į barščius įberia, darbas nedidelis. Pasirodo, sekant tolimesnių įvykių seką, kad ministro V. Sinkevičiaus niekas neatsiklausė, ar jis norėtų būti svarstomas tarp kandidatų į eurokomisarus. Tokia įdomesnė demokratijos forma, bet pas „valstiečius“ tai jau tapo įprasta: mažum ...

Vytautas Plečkaitis. Sąjūdis atvedė mus į Baltijos kelią, o Baltijos kelias – į nepriklausomybę

Vytautas Plečkaitis. Sąjūdis atvedė mus į Baltijos kelią, o Baltijos kelias – į nepriklausomybę

Šiemet minime Baltijos kelio 30 metų jubiliejų. Kitais metais turėsime progą paminėti Lietuvos valstybės atkūrimo trisdešimtmetį. Tai ne menkas laiko tarpas ne tik žmogaus gyvenime, bet ir mūsų valstybei, turint omenyje faktą, jog tarpukario Lietuvos Respublika gyvavo nepilnus 22 metus. Lietuvai atgimti reikėjo palankaus tarptautinio klimato ir svarbiausia - kritinės masės patriotiškai nusiteikusios visuomenės bei vadovaujančios struktūros su drąsiais žmonėmis, kurie telkėsi Lietuvos Persitvarkymo Sąjūdyje (LPS). Kiekvienas dalyvavęs Sąjūdyje, turi savo nuomonę apie visą šalį apėmusį judėjimą, kuris sudrebino sovietinę Lietuvą ir atvedė mūsų tautą į nepriklausomybę. Buvau aktyvioje Sąjūdžio veikloje nuo 1988 m. vasaros - priklausiau Klaipėdos Sąjūdžio iniciatyvinei grupei, Klaipėdos miesto Sąjūdžio tarybai, Sąjūdžio Seimui. Nuo Sąjūdžio buvau išrinktas į Aukščiaus ...

Linas Balsys. Punios šilas vėl paliekamas likimo valiai, arba kas slypi už grybų ir uogų

Linas Balsys. Punios šilas vėl paliekamas likimo valiai, arba kas slypi už grybų ir uogų

Aplinkos apsaugos ministras Kęstutis Mažeika liepos 12 d. pasirašė pavedimą stabdyti Nemuno kilpų regioninio parko planavimo schemos rengimą. Tai reiškia – stabdomos procedūros, kuriomis buvo planuojama išplėsti Punios šilo apsaugą. Buvo planuojama, kad Punios šilo gamtinis rezervatas ir Punios šilo botaninis-zoologinis draustinis bus sujungti į vieną gamtinio rezervato teritoriją, kuri bus išskirta kaip griežtos apsaugos ir reguliuojamos apsaugos kraštovaizdžio tvarkymo zona. Viešojoje erdvėje girdėjome ministro paaiškinimus, kad Punios šilo apsaugos išplėtimo stabdymas vyksta dėl to, kad vietos gyventojai prieštarauja griežtai apsaugai, nes, neva, tuomet išplėstame rezervate nebūtų leidžiama grybauti ar uogauti. Mano žiniomis, specialistai, kurie dirbo su Punios šilo gamtinio rezervato ploto padidinimo projektu, konstruktyviai bendravo su vietos bendr ...

Vilija Blinkevičiūtė. Gerovės valstybė: tai savaime neįvyksta

Vilija Blinkevičiūtė. Gerovės valstybė: tai savaime neįvyksta

Liepos 12 dieną prasidėjo naujas valstybės politinės raidos etapas, su kuriuo žmonės sieja ir geresnio gyvenimo lūkesčius. Laimės žiburys, apie kurį rašė mūsų literatūros klasikas Jonas Biliūnas, iškeltas ant aukščiausio kalno ir įžiebtas. Gerovės valstybė. Tokia, kurioje, kaip teigia Prezidentas Gitanas Nausėda, nereikia spygliuotomis, aukštomis tvoromis apsistatyti turtingiesiems nuo skurdžiau gyvenančiųjų. Pritariu: valstybėje, kurioje didelė atskirtis bei nelygybė, ir turtuoliai verkia. Prisipažinsiu ir tai, kad man svarbiau vargstančiųjų ašaros. Būtent dėl vargingai gyvenančiųjų, mažiau galimybių turinčiųjų, tikiu, juk ir iškeltas tikslas – sukurti gerovės valstybę. Radikalūs, o ne kosmetiniai sprendimai Iš visos širdies linkiu naujajam Prezidentui stiprybės ir sėkmės, įgyvendinant savo siekius, kurių svarbiausias, mano galva, – gerovės valstybė. Jei šio tik ...

Jolanta Butkevičienė. Koalicija „po prostu“

Jolanta Butkevičienė. Koalicija „po prostu“

Ką tik iš savo pirmojo vizito į Lenkiją grįžo Prezidentas G. Nausėda. Tikriausiai mažai yra abejojančių šio vizito svarba Lietuvai: gynybinis regiono saugumas ir „Patriot“, bendrų interesų gynimas ES ir Rytų partnerystės programa, energetinė nepriklausomybė ir Astravas – galima vardinti dar ilgai. Bene svarbiausia, ką išgirdome iš Lenkijos Prezidento A. Dudos: „Lietuvos saugumas Lenkijai ypatingai svarbus“.  Ar išgirdo lenkai iš mūsų ką nors naujo? Deja, nei apie savo pavardžių ar vietovardžių rašymą, nei apie švietimą – ir taip jau daugiau nei 20 metų. Sukdamasis iš padėties, Varšuvoje Prezidentas mostelėjo į Seimą: “ Šiuo klausimu, sutarimo bendro nėra ir turbūt joks prezidentas pasaulyje demokratiškoje valstybėje negalėtų Seimo lenkti balsuoti vienaip ar kitaip“. O Seimas susitarti nenori. Reikia pastebėti, kad „valstiečių“ pageidavimų koncerte visi prašė ko n ...

Close