Aloyzas Sakalas. Partijos, politinės patyčios ir gerovės valstybė

Aloyzas Sakalas. Partijos, politinės patyčios ir gerovės valstybė

O tų partijų tarp mūsų, Jų programų ir barnių!.. Tiek vargiai pas vargšą bl... Atsiras už marškinių Maironis 1918–1926 metais Lietuvoje veikė 10 partijų. O nuo 1936 metų veikė tik Tautininkų partija, nes visas kitas prezidentas A. Smetona uždarė. Lietuvą pradėjo valdyti diktatorius. Dabar, pagal „Baltijos tyrimų“ ir „Vilmorus“ apklausų bendrovių duomenis, Lietuvoje veikia taip pat 10 partijų. Nors buvo mėginimų sumenkinti 9, iš jų laikant tik vieną partiją tinkamai atstovaujančią Lietuvos interesus. Buvo ir mėginimų išrinkti Lietuvos prezidentą dar neturint Konstitucijos taip sudarant prielaidas diktatūrai. Bet Lietuvos žmonių nepavyko apmulkinti. Taigi turime demokratinę valstybę, kurioje egzistuoja, kaip ir 1918–1936 metais, 10 konkuruojančių partijų. Tarp tų dešimties tik kelios partijos gali lengvai peršokti 5 procentų barjerą, o tai būti ...

Rasa Budbergytė. Už vartų – recesija ar tik ekonomikos lėtėjimas?

Rasa Budbergytė. Už vartų – recesija ar tik ekonomikos lėtėjimas?

Nors dar pavasarį bankų ekonomistai įvertinę Lietuvos struktūrinius makroekonominius rodiklius neskambino pavojaus varpais, jau kurį laiką tarptautinės institucijos, žiniasklaida siunčia aliarmo signalus apie pasaulinį ekonomikos lėtėjimą. Apdairūs investuotojai investuoja į mažiau rizikingas sritis ar turtą. Tarptautinis valiutos fondas gi jau senokai sumažino savo prognozę pasaulio ekonomikos augimui iki žemiausios ribos nuo pat 2009 metų. Euro zonos ekonomikos metinis augimas juda lėčiausiai nuo 2013 m. Didžiausia ES rinkos Vokietijos ekonomika kenčia nuo nesibaigiančio JAV ir Kinijos prekybos karo bei „Brexit“ nežinomybės. Prie techninės recesijos priartėjo ir Jungtinės Karalystės ekonomika. Apie galimus sukrėtimus prašneko ir Lietuvos bankas perspėdamas, kad būtina nuosekliai laikytis atsakingos fiskalinės politikos. Tai reiškia, kad būtina kaupti fina ...

Mindaugas Sinkevičius: Viešosios paslaugos ir privatus verslas – (ne)suderinama?

Mindaugas Sinkevičius: Viešosios paslaugos ir privatus verslas – (ne)suderinama?

Privataus verslo atstovai periodiškai ir gan tendencingai siekia atkreipti dėmesį į tai, kad visuomenei viešąsias paslaugas dažniausiai teikia savivaldybių valdomos įmonės, o privatūs subjektai į viešų paslaugų sektorių įsileidžiami labai nenoriai. Anot Lietuvos laisvosios rinkos instituto, savivaldybės taip pažeidžia sąžiningos konkurencijos sąlygas, o visuomenė gauna mažesnę naudą iš viešųjų paslaugų. Ar tikrai savivaldybės tokios negeranoriškos privačiam verslui? Situacija, neretai pristatoma kaip savivaldos savivalė, tokia gali pasirodyti tik girdintiems viena ausimi. Prieš pradedant nagrinėti savivaldos poziciją, pirmiausiai būtina susitarti, ką vadiname viešosiomis paslaugomis. Tarsi visiems suprantama, kad ši sąvoka apima gyventojams itin svarbias ir būtinas paslaugas, skirtas užtikrinti visuomenės prigimtines teises, laisves ir orų gyvenimą. Tačiau nei Li ...

Raminta Popovienė. Nuo ko V. Matijošaitis gelbės Kauno rajoną?

Raminta Popovienė. Nuo ko V. Matijošaitis gelbės Kauno rajoną?

Kalbėdami apie savivaldą Lietuvoje, kaip vieną iš gerųjų pavyzdžių nuolat minime Kauno rajoną. Įvairiais rakursais - pagal Lietuvos savivaldybių indeksą, teikiamas viešąsias paslaugas, pritrauktas investicijas, turto valdymą - Kauno rajonas daug metų yra tarp pirmaujančių Lietuvos savivaldybių. Didžiausias šio rajono įvertinimas yra augantis gyventojų skaičius. Šiandien Lietuvoje tai – išskirtinis rodiklis, nes tokias savivaldybes mūsų nukraujavusioje gyventojais šalyje galima suskaičiuoti ant vienos rankos pirštų. Kauno miestas tarp tų pirštų nepatenka, nes čia, Statistikos departamento duomenimis, gyventojų mažėja. Rugsėjo 1-ąją augantis Kauno rajonas pasitiko atidarydamas dvi pradines mokyklas, atnaujintus gimnazijų stadionus. Ši savivaldybė vadinama jauniausia Lietuvoje, nes čia gyvena didžiausias šalies gyventojų iki 19 metų skaičius. Sparčiai daugėjant g ...

Silvinija Simonaitytė. Advokatai nebeapgina savo teisių. Juokinga? Nelabai

Silvinija Simonaitytė. Advokatai nebeapgina savo teisių. Juokinga? Nelabai

Pastarosiomis dienomis žiniasklaidoje mirganti žinutė, kad advokatai nebeapsikenčia ir imsis streikų, siekdami iš valstybės atgauti savo uždirbtus pinigus, skamba kaip geras anekdotas. Kai streikuoja mokytojai, gydytojai, visi puikiai supranta, kad bandoma kažko reikalauti dėl savo ir visuomenės gerovės. Vieni į juos žiūri rimtai, kiti – su lengva pašaipa, treti – ignoruoja. Visgi, visi žino, kad tiek sveikatos apsauga, tiek švietimas mūsų valstybėje yra podukros vietoje. Tačiau, kai nebeteikti savo paslaugų grasina advokatai, situacija atrodo gana neįprastai. Po advokatų bendruomenės pasisakymų ir Advokatūros – advokatų savivaldą įgyvendinančios institucijos – išreikštos pozicijos, Teisingumo ministerijos ir Vyriausybės skubūs pasiteisinimai ir pažadai jau artimiausiu metu padengti įsiskolinimus rodo, kad ši bendruomenė dar gali už save pakovoti ir kol kas ik ...

Arkadijus Vinokuras. Mes sergame baime

Arkadijus Vinokuras. Mes sergame baime

Mes sergame sovietiniu recidyvu, tai yra baime. Baime praeičiai, baime nešvariai istorijai liepiančiai matyti savo išsigandusį atspindį veidrodyje. Sergame baime atsakomybei.  Kai bijo valdžios neturintys yra viena, bet kai bijo valdžią turintys - visai kita. Gitanas Nausėda, lyg iškritęs iš dangaus, siūlo kurti Kultūros forumą kuris spręstų istorinės atminties reikalus. Pone prezidente, turime dvi ekspertų institucijas, kurios jau 20 metų su tuo dirba. Problema tik, kad viena institucija - LGGRTC (Genocido centras) - nemato reikalo remtis Lietuvos pasirašyta Tarptautine konvencija, apibrėžiančia genocido nusikaltimus. Antraip J. Noreika ir K. Škirpa jau būtų nuvainikuoti. Tereikia remtis Konvencija ir šimtais dokumentų. Faktas tas, kad Genocido centras  yra dešiniųjų valioje, todėl ir tokie politizuoti sprendimai. Kas sudarys naują forumą? Ar vėl dešinieji naciona ...

Vaidas Navickas. Veidrodėli, pasakyk, kas pasaulyje konkurencingiausia?

Vaidas Navickas. Veidrodėli, pasakyk, kas pasaulyje konkurencingiausia?

Valdžios ir verslo žmonės mėgsta žodį „konkurencingumas“, vartodami jį lyg burtažodį, neva pateisinantį dabartinę šalies socialinę ekonominę politiką. Tačiau konkurencingumų yra daug, ir mūsuose įsivyravusi konkurencingumo ideologija stabdo Lietuvos ekonomikos vystymąsi. Metas šią ideologiją permąstyti. Nėra vieno grožio ar vieno konkurencingumo; kiekviena konkurencinga šalis konkurencinga savaip. Klausimas apie santykinį šalių konkurencingumą yra kaip klausimas apie santykinį grožį. Kas gražiau: saulėlydis prie jūros ar Mona Lizos šypsena? Sakytume — nepalyginami dalykai. Kaip ir šalių konkurencingumas. Nėra vieno grožio ar vieno konkurencingumo; kiekviena konkurencinga šalis konkurencinga savaip. Reikia rinktis kokiu pagrindu norime būti konkurencingi. Lietuvos valdžios ir verslo elitas konkurencingumo pagrindu mums yra parinkęs pigų viešąjį sektorių ir mažus ...

Close