Liutauras Gudžinskas. Prezidentės vištakumas

Liutauras Gudžinskas. Prezidentės vištakumas

Liutauras Gudžinskas: Prezidentės vištakumas Negražiai parašiau. Bet turiu priežasčių. Antraštė turi būti kibi. Tai viena. Antra – D.Grybauskaitė yra neteisi. Arba ji nemato realios padėties. Arba aklai tiki visuomenės užuomaršumu. Trečiadienį buvusi vadovė taip bylojo: „Kurti gerovės valstybę per visuotinį mokesčių padidinimą tai taip pat yra klaidinga, todėl kad būtina sudaryti sąlygas ekonomikai vystytis, uždirbti pinigus, o ne mėginti apiplėšti arba perdalinti. Čia labiau primena bolševizmo laikus, o ne dabartinę ekonominę situaciją šalyje ir 21 amžių“. Hm, gal net prezidentė – komunistė? Neramu skaityti tokias klišes. Robino Hudo pamėklės. Mokesčiai – tai apiplėšimas ir perdalinimas! Sako buvusi valstybės galva. Kas tie plėšikai-bolševikai? Turbūt pirmiausia mokytojai. Ir gydytojai, ir slaugai. Darželių auklėtojai. Mokslininkai ir dėstytojai. Kultūros ir ...

Mindaugas Sinkevičius. Griežti savivaldybių skolinimosi apribojimai stabdo šalies regionų plėtrą

Mindaugas Sinkevičius. Griežti savivaldybių skolinimosi apribojimai stabdo šalies regionų plėtrą

Saviti, patrauklūs, patogūs gyventi, gyvybingi – tokius šalies regionus norime ir siekiame matyti ateityje. Būtent tokias pagrindines sąlygas galėtume išskirti tam, kad Lietuvos regionai išliktų ir stiprėtų. Vietos valdžios atstovai stengiasi atskleisti savivaldybės ir regiono savitumą, pritraukti investuotojų, gerinti gyvenimo kokybę ir regiono patrauklumą. Tačiau kaip įgyvendinti idėjas, kai užmojus riboja tokie griežti skolinimosi limitai? Reikėtų pabrėžti, kad savivaldybės skolinasi ne tam, jog padengtų einamas išlaidas, o tam, kad sėkmingai įgyvendintų įvairių sričių investicinius projektus ­­­– švietimo, sporto, transporto infrastruktūros, viešųjų erdvių sutvarkymo ir kt. Prie minėtų projektų įgyvendinimo didele dalimi savivaldybės turi prisidėti savo lėšomis. Šiuo metu savivaldybei per metus leidžiama pasiskolinti tik tokią sumą, kurią ji numato tais metais ...

Vytautas Plečkaitis. Ar tikrai JAV prezidentas nenori, kad jo šalis būtų pasaulio policininkė?

Vytautas Plečkaitis. Ar tikrai JAV prezidentas nenori, kad jo šalis būtų pasaulio policininkė?

Viename iš savo gausių pasisakymų JAV prezidentas Donaldas Trumpas, neseniai aiškindamas žiniasklaidai apie JAV karių pasitraukimo iš Sirijos priežastis, tiesiai pareiškė, kad JAV daugiau nenori būti pasaulio policininkė. Jis sakė, kad JAV yra įsipareigojusi devynioms dešimtims valstybių visame pasaulyje ir daugelis iš jų dėl to nejaučia Amerikai didesnės pagarbos. Žinant, kad JAV prezidentas Donaldas Trumpas ne retai keičia savo nuomonę, vargu bau, ar reikėtų jo žodžius priimti už gryną pinigą. Nors kita vertus, prezidentas Donaldas Trumpas ne kartą yra pabrėžęs savo norą išvesti JAV karius iš ilgalaikių karinių konfliktų, ar tai būtų Afganistanas, ar Sirija, ar Irakas. Neretai JAV prezidento Donaldo Trumpo skelbiamas noras išvesti savo karius iš konfliktų zonų ar sumažinti jų skaičių yra siejamas su galimu Donaldo Trumpo kandidatavimu antrai kadencijai. Neret ...

Robert Duchnevič. Vietoje pažadų kelti algas ugniagesiams – dalį tarnybų naikins?

Robert Duchnevič. Vietoje pažadų kelti algas ugniagesiams – dalį tarnybų naikins?

Valdantieji taip įsibėgėjo su savo reformomis ir centralizavimo idėja, kad dabar užsimojo į savivaldybių priešgaisrines tarnybas. Kai tuo tarpu, kad ir skurdžiomis sąlygomis dirbančios ugniagesių gelbėtojų tarnybos turi kone didžiausią visuomenės pasitikėjimą iš valstybės institucijų. Per gaisro gesinimą Alytuje žmonės viešai dėkojo savo didvyriams ugniagesiams pasiaukojamai rizikavusiems ir dirbusiems nuodingų teršalų pilnoje gaisravietėje. Nelaimės akivaizdoje bent kas nors atliepia visuomenės lūkesčius. Ugniagesių darbo organizuotumas ir efektyvumas ir šiuo atveju – akivaizdus. Tuo tarpu Lietuvos valdantieji nusprendė ugniagesių tarnybas pertvarkyti - centralizuoti, kaip ir beje, ir visą viešąjį sektorių bando suspausti, kur tik gali, nors Europa, atvirkščiai, dabar juda valdžios decentralizavimo keliu. Lietuvoje - nė motais tampa ratifikuoti tarptautiniai teisė ...

Arkadijus Vinokuras: J. Ambrazevičius – Brazaitis  nebuvo nei išteisintas, nei reabilituotas

Arkadijus Vinokuras: J. Ambrazevičius – Brazaitis nebuvo nei išteisintas, nei reabilituotas

Tai savo laiške LR premjerui S. Skverneliui teigia  JAV Kongreso narys Brad Sherman. Jis   prašo premjero pateikti įrodymus patvirtinančius, kad 1941 m. Lietuvos laikinosios vyriausybės vadovas  J. Ambrazevičius – Brazaitis 1975 m. buvo JAV Kongreso ir JAV Imigracijos ir natūralizacijos tarnybos  reabilituotas bei išteisintas. Būtent tai veik 10 metų teigia Genocido Centras. Anot kongresmeno, ši nuomonė yra niekinė, prieštaraujanti   JAV teisės aktams. Laiške B. Sherman https://sherman.house.gov/  vienareikšmiškai teigia, kad Genocido Centro (LGGRTC) išvados apie buvusio LLV vadovo išteisinimą ir reabilitaciją neturi jokio teisinio pagrindo.  Anot jo, tyrimas 1974 metais buvo nutrauktas mirus žmogui ir dėl dokumentų galimai rodančių J. Ambrazevičių - Brazaitį dalyvavus Holokausto nusikaltimuose stokos. Tačiau 1979 m. JAV Teisės departamente buvo įsteigtas nauja sky ...

Mindaugas Sinkevičius: Savivaldai svarbiau bendradarbiauti nei keisti administracines ribas

Mindaugas Sinkevičius: Savivaldai svarbiau bendradarbiauti nei keisti administracines ribas

Savivaldybių vadovų susitikime su Prezidentu Gitanu Nausėda buvo paliesti keturi šiuo metu aktualiausi savivaldai klausimai: savivaldybių teritorijų ribų keitimo poreikis; savivaldos skolinimosi galimybės ir nansinė padėtis; vidaus sandoriai bei švietimo ir sveikatos įstaigų tinklas. Trumpai apžvelgsime šias temas. Pradėkime nuo pirmosios. Lietuvoje yra 60 savivaldybių, kurių penkios vadinamos „žiedinėmis“, kadangi jų centrai įkurti kitų savivaldybių teritorijoje. Tai – Vilniaus, Kauno, Šiaulių, Panevėžio ir Alytaus rajonų savivaldybės. Kad „žiedinėms“ savivaldybėms reikalinga pertvarka, kad vertėtų nustatyti optimalų savivaldybių skaičių, steigti naujas savivaldybes ar iš esmės pertvarkyti savivaldybių teritorijų ribas - per pastarąjį dešimtmetį diskusijų ir siūlymų būta įvairių. Tačiau vykdytos apklausos aiškiai parodė, kad gyventojai nepalaiko idėjos steigti na ...

Rasa Budbergytė. Ar žengsim žingsnį nuo gerovės valstybės turtingiesiems link gerovės visiems žmonėms?

Rasa Budbergytė. Ar žengsim žingsnį nuo gerovės valstybės turtingiesiems link gerovės visiems žmonėms?

Gerovės valstybės idėja bemaž jau metus ant bangos – atėjo metas pradėti plačiau kalbėti ir apie jos turinį. Viena iš gerovės valstybės dalių, kuri verkdama šaukiasi permainų – sveikatos apsauga. Pripažinkime: Lietuvoje laikui bėgant ji tapo vienaip ar kitaip privatizuota, kaip ir švietimas. Sveikatos apsaugos sistema, turinti garantuoti žmonėms sąlygas gyventi sveikai, ilgai ir kokybiškai dabar, priešingai, įtvirtina nelygybę. Šios paslaugos mūsų piliečiams prieinamos ne vienodai. Turtingiausi ir kiti, vadinkime tai elitu, atstovai gauna geresnę sveikatos apsaugą. Tai atsispindi ir skaičiuose. Lietuva 2014 metais turėjo antrą didžiausią procentinį skirtumą Europos Sąjungos (ES) šalyse tarp turtingiausių ir skurdžiausių visuomenės sluoksnių. Kitose ES valstybėse, pavyzdžiui, Italijoje ar net krizę iki šiol išgyvenančioje Graikijoje, piliečių sveikata ir gyvenimo ...

Close