Juozas Olekas. Kada išmokos Lietuvos ūkininkams prilygs ES vidurkiui?

Juozas Olekas. Kada išmokos Lietuvos ūkininkams prilygs ES vidurkiui?

Mūsų ūkininkai jau turėjo gauti išmokas, prilygstančias Europos Sąjungos šalių vidurkiui, pagal stojimo į bendriją sutartį ir pagal Europos Vadovų Tarybos pareikštą nuomonę. Deja, dėl nepakankamai tvirtos Lietuvos tuometinės derybininkų pozicijos, tas sprendimas nebuvo įgyvendintas. Europos Sąjunga iki šiol taip ir nesuvienodino tiesioginių išmokų Europos Sąjungos valstybių narių žemdirbiams, nors tai numatyta dar 2002 m. Europos Vadovų Tarybos išvadose (Nr. 14702/02). Atskiriems skirtingų valstybių narių ir regionų ūkiams skiriama parama vis dar lieka nevienoda. Ne tik Lietuvos, bet ir kitų šalių žemdirbiams, kurie ūkininkauja 2004 m. į ES įstojusiose šalyse ir jų regionuose, mokamos tiesioginės išmokos yra mažesnės nei tos, kurias gauna ūkininkaujantieji vadinamosiose ES senbuvėse. Gaudami skirtingas išmokas, visų ES šalių ūkininkai turi laikytis vienodų maisto ...

Vytautas Plečkaitis. Berlyno sienos griuvimas paskatino Lietuvos valstybės atkūrimo sėkmę

Vytautas Plečkaitis. Berlyno sienos griuvimas paskatino Lietuvos valstybės atkūrimo sėkmę

Praėjus penkiems mėnesiams po Berlyno sienos griūties, pirmą kartą po penkiasdešimties metų demokratiškai išrinktas Lietuvos parlamentas 1990 m. kovo 11 d. paskelbė šalies nepriklausomybę. Tų pačių metų vasarą Aukščiausios Tarybos deleguotas dalyvavau Berlyne vykusioje konferencijoje ir mačiau griaunamos sienos liekanas, kurios įpakuotus gabaliukus naujai gimę rytų vokiečių verslininkai pardavinėjo turistams kaip atminimą apie sieną, skyrusią dvi sistemas, du pasaulius ir dvi civilizacijas. Berlyno sienos suvenyrą prie Brandenburgo vartų man padovanojo po Berlyną lydėjęs mane vokietis. Jį išsaugojau iki šiol, kaip komunistinės sistemos griūties Europoje simbolį. Savo pranešime „Lietuvos kelias į Europą“ įtikinėjau skeptiškai nusiteikusius vokiečius, kad Lietuva kaip ir visos šalys turi teisę į laisvę ir nepriklausomybę. Jie tokiai minčiai, žinoma, neprieštaravo, b ...

Darius Razmislevičius. Padėkime klimato pokyčių veikiamai Lietuvai. Tik šįkart rimtai

Darius Razmislevičius. Padėkime klimato pokyčių veikiamai Lietuvai. Tik šįkart rimtai

Neabejoju, jog klimato kaita yra viena didžiausių problemų, su kuria šiuo metu susiduria žmonija. Nuo oro taršos kenčia ir mūsų valstybė. O ką daro valdžia? Pasiūlo taršos mokestį? Manau, kad pats laikas susiimti. Reikia imtis veiksmų, turinčių realios naudos aplinkai. Gaila, bet žmonės dažnai yra linkę prisitaikyti prie kasdien vykstančių klimato kaitos procesų ir neįvertina problemos mąsto. O juk prisitaikyti nebus galima amžinai. Turime galvoti apie ateities kartas: negalime joms palikti kraičio problemų, su kuriomis susidoroti jau gali būti vėlu. Noriu, kad mano dukros, jų vaikai ir anūkai gyventų geresniame pasaulyje. To linkiu ir Jūsų artimiesiems. Kuo galingesnis automobilis ir kuo dažniau juo važinėji, tuo daugiau perki kuro ir tuo daugiau sumoki akcizo valstybei. Ir nereikia būti aplinkosaugininku, kad suprastum klimato kaitos mastą. Šiurpą krečia tirp ...

Jolanta Butkevičienė. Oligarchinis pirkinukas – 71 vienmandatė

Jolanta Butkevičienė. Oligarchinis pirkinukas – 71 vienmandatė

Dar visai neseniai politinėje padangėje užvirė aistros dėl to, kokia rinkimų sistema – vienmandatė ar daugiamandatė atitinka šalies Konstituciją, rinkėjų teises ir demokratinę valstybės raidą. Įsiplieskusią ugnį  tarp konstitucinės teisės žinovų, politologų ir politikų užgožė jau tikras Alytaus gaisras. Šio gaisro dūmų uždanga – kuomet visi pasinėrė ieškoti tiek politinių, tiek institucinių padangų gaisro kaltininkų – nusprendė pasinaudoti Vyriausioji rinkimų komisija. Ir tyliai sau papostringavo, kad „visi vienmandatėse kandidatuojantys asmenys turi būti laikomi tik savarankiškos kampanijos dalyviais ir negali būti atstovaujami partijos“. Kuo ir vėl neįtinka partijos? Ir dar ne bet kam, o Vyriausiajai rinkimų komisijai (VRK)? Regis, tik neseniai politinėje arenoje baigėsi dešimtmetį trukęs Grybauskaitės antipartinis vajus. Po ilgametės destrukcinės kovos su trad ...

Justas Pankauskas. Vyriausybės teikiama parama jaunoms šeimoms neatitinka idėjos Lietuvai

Justas Pankauskas. Vyriausybės teikiama parama jaunoms šeimoms neatitinka idėjos Lietuvai

Jau prieš metus rašiau, kad valstybės parama jaunoms šeimoms, įsigyjant būstą, yra geras žingsnis, tačiau nepakankamas, kad būtų pasiektas vienas iš trijų valstybės prioritetų – parama jaunoms šeimoms būstui įsigyti. Vyriausybė teikia šią paramą jau metus, įstatymas, reglamentuojantis paramos teikimą, jau kartą buvo taisytas, pateiktos naujos papildomos pataisos, tačiau to nepakanka. Dabar jauna šeima, kurioje abu sutuoktiniai arba vienas vaiką auginantis tėvas ar mama yra ne vyresni kaip 35 metų, gali pretenduoti į valstybės paramą būsto kredito daliai. Vaikų neturinčioms jaunoms šeimoms numatyta 15 proc. valstybės parama, vieną vaiką auginančioms – 20 proc., du vaikus – 25 proc., auginančioms tris ir daugiau vaikų – 30 proc. būsto kredito sumos subsidija. Paskolos suma, pagal kurią apskaičiuojama subsidija, dabar negali būti didesnė kaip 87 tūkst. eurų. Taip ir ...

Aurimas Rabačius. Gaisras Kauno daugiabutyje

Aurimas Rabačius. Gaisras Kauno daugiabutyje

Kad Kauno mieste, Biržiškų g., griūva daugiabutis, pranešta dar liepos mėnesį. Apie žmonių nelaimę tuomet sužinojo ne tik Kauno miesto ar Valstybinės teritorijų planavimo inspekcijos specialistai, tačiau ir visa Lietuva. Įvykis plačiai nušviestas žiniasklaidoje, į Kauną suvažiavo kone visų Lietuvoje veikiančių televizijų žurnalistai. Neabejoju, sužinojo ir Kauno miesto meras. Tačiau jam prireikė bene trijų mėnesių, kad susiruoštų atvažiuoti į įvykio vietą, apžiūrėtų daugiabutį, pakalbėtų su gyventojais ir galų gale pažadėtų, kad namas bus sutvarkytas ir gyventojai kada nors galės grįžti į savo namus. Pasirodo, skylantys Kauno daugiabučiai – jokia naujiena. Panašus atvejis Kaune fiksuotas dar gegužės mėnesį. Ir tuomet į įvykio vietą sugužėję įvairių institucijų valdininkai tik konstatavo faktą bei nustatė priežastis. Abiem atvejais institucijos bėga paskui traukinį. ...

Dovilė Šakalienė. Gal pagydom sveikatos sistemą?

Dovilė Šakalienė. Gal pagydom sveikatos sistemą?

Žinau, kad sulauksiu akmenų už šią nuomonę – kai kam galbūt nepatiks, kad nesu visagalė ir tik įvardiju problemas bei siūlau sprendimus, bet kažkodėl stebuklingai pati viena visko neišsprendžiu; kai kam nepatiks pasidalijimas asmenine patirtimi.  Šįsyk manau, kad kuo platesnis kalbėjimas apie medikų gyvenimo realybę yra svarbesnis negu agresijos sukeliamas stresas. Tai tiesiai ir sakau – rašau apie savo asmeninę patirtį, nepretenduoju į vienatinę tiesą ir visažinystę. Sveikstu po sudėtingos operacijos, dar ir komplikacijos ištiko: vėl teko minti daug gydytojų kabinetų slenksčių ir vėl teko iš arti pamatyti tai, kas priminė vaikystę – tiek daug dalykų sveikatos apsaugos sistemoje įstrigę laike. Ir teko pamatyti naujų dalykų, kurie tiesiog sutrikdo. Nes negali suprasti, ar čia taip specialiai kažkas sugalvojo iš piktybiškumo, ar čia korupcijos rezultatas, ar tiesiog ...

Close