Jurga Marcinkevičiūtė. Stiklinė vandens

Jurga Marcinkevičiūtė. Stiklinė vandens

  Yra toks juokelis, neva pašiepiantis garsų posakį, kad mirties patale nebus kas stiklinę vandens paduotų – „O vandens tai ir nesinori“. Tokie jau esame, kad juokaujame bijodami, nežinodami, kas atsitiks šiandien, ryt ar po 20 metų. Dalykas tas, kad taip bus – tikrai ir be variantų. O daugeliui garbaus amžiaus sulaukusių arba užkluptų ligų vilniečių tai jau ir atsitiko. Jie likę vieni su savo liga, nugyventais metais, ir ne mums spręsti, kur tie palikuonys su vandens stikline. Faktas yra faktas. Jiems reikalinga pagalba, kuri ir suteikiama – kiek ir kaip įmanoma. Vilniaus miesto savivaldybės taryba patvirtino integralios pagalbos (dienos socialinės globos ir slaugos) tvarkos aprašą, ir ši pagalba jau veikia iš visų jėgų. Vilniuje yra 6 teritoriniai vienetai, teikiantys dienos globą ir integralią pagalbą, o apie 100 jų darbuotojų gelbsti tuos, kurie iš ...

Dovilė Šakalienė. Kodėl moterys smerkia kitas moteris?

Dovilė Šakalienė. Kodėl moterys smerkia kitas moteris?

  #metoo kampanija Lietuvoje gerokai sukrėtė – ir vis dar krečia meno pasaulį. Apie patirtą seksualinį priekabiavimą ar seksualinę prievartą prakalbo aktorės ir dailininkės. Panevėžio Juozo Miltinio teatro direktorius Linas Marijus Zaikauskas, sidabrinėmis gervėmis apdovanotas kino režisierius Šarūnas Bartas, Nacionalinės kultūros ir meno premijos laureatas Jonas Gasiūnas – šiai dienai tiek garsių pavardžių meno pasaulyje buvo paliesti moterų prisipažinimų apie jas pažeminusias ar net palaužusias nepageidaujamo intymumo patirtis. Na va, ir viskas – pasakiau raudoną liniją brėžiantį žodžių junginį, kuris iškart daliai skaitytojų – vyrų ir moterų – sukels pyktį, panieką, sulauksiu komentarų apie savo „tūpumą“ ir „feministinius kliedesius“. Nes vien mintis, kad moteris gali nenorėti intymumo su vyru – šiandien, XXI amžiuje, vis dar įžeidžia daug žmonių. Būtų la ...

Angelė Malinovskienė. Atviras laiškas Varėnos merui: bent padėkite mamai su 6 vaikais

Angelė Malinovskienė. Atviras laiškas Varėnos merui: bent padėkite mamai su 6 vaikais

Atrodytų, savaime suprantama, kad Lietuvos valstybės ir valstybės institucijų egzistavimo tikslas yra piliečių gerovė, tačiau nebūtinai taip (yra) bus Varėnoje, kur savo būsto neturintiems žmonėms yra siūlomi apverktini butai arba visiškai neatsižvelgiama į būtinuosius asmens poreikius... Varėnos rajono savivaldybėje „klesti“ itin opi, socialinio būsto problema, kurio šiandien laukia daugiau nei 200 asmenų ir šeimų. Bendrame sąraše rikiuojasi jaunos šeimos, našlaičiai ir likę be tėvų globos asmenys, neįgalūs asmenys (šeimos), šeimos, turinčios tris ar daugiau vaikų. Varėnos rajono savivaldybė įgyvendina ES lėšomis finansuojamą projektą „Socialinio būsto plėtra Varėnos rajone“, kurio tikslas įsigyti 28 socialinius būstus, o 20 esamų – aprūpinti nauja įranga. Bus išleisti milžiniški pinigai (626 024 Eur – ES lėšos ir 110 475 Eur – savivaldybės biudžeto lėšos). L ...

Vilija Blinkevičiūtė. Taip emigruoja socialinis dialogas

Vilija Blinkevičiūtė. Taip emigruoja socialinis dialogas

Milijonas dirbančiųjų pasirengęs neterminuotam streikui. Reikalavimai darbdaviams: 6 proc. padidinti darbo užmokestį, suteikti darbuotojams teisę laikinai, dvejiems metams, pereiti nuo 35 prie 28 valandų darbo savaitės vaikams bei senyviems giminaičiams prižiūrėti. Be to, reikalaujama, kad dėl trumpesnio darbo laiko prarastą atlyginimą darbdaviai dalinai kompensuotų. Ne, čia ne apie Lietuvą, nors abu reikalavimai aktualūs ir mūsų šalyje. Čia – apie 2018-ųjų pradžios Vokietiją, kurioje viena iš stipriausių Europoje profesinių sąjungų, atstovaujanti milijonams darbuotojų metalo ir elektronikos įmonėse, sausį surengė įspėjamųjų streikų bangą. Jei nepavyks susitarti su darbdaviais, grasinama neterminuotu visuotiniu streiku. Reikalavimas sudaryti galimybes derinti profesinį ir asmeninį gyvenimą Europoje skamba vis garsiau, tampa lygiavertis reikalavimui didin ...

Raminta Popovienė. Ką pasirinskime: gerovės valstybę ar valstybės pabaigą?

Raminta Popovienė. Ką pasirinskime: gerovės valstybę ar valstybės pabaigą?

Regis stengiamės, nuolatos ieškome išeičių, kuriame darbo grupes, priimame įstatymus – tam, kad gyventi Lietuvoje būtų vis geriau. Bet emigracijos, skurdo, regioninės ir socialinės atskirties mastais mes stipriai lenkiame kitas Europos Sąjungos šalis ir sparčiais žingsniais judame į priekį vis blogesnės situacijos link. MŪSŲ MOKESČIŲ PASIŪLYMAS Tą rodo įvairios Europos statistikos ir indeksai, gąsdinantys mus, kad velkamės ES „uodegoje“, kad mus aplenkia net Rumunija. Tačiau nereikia statistinių lentelių, kad tą suprastume. Užtenka pažiūrėti į lėktuvų reisus, skrendančius į Britaniją, Airiją ar Norvegiją. Užtenka pasikalbėti su pensininku, gydytoju, mokytoju. Atlyginimai maži, mokesčiai dideli, socialinė apsauga nekelia jokio pasitikėjimo. Ką darome ne taip, kad mūsų šalies makro-socialiniai rodikliai yra vieni prasčiausių ES? Gerovės valstybė –  apie šį ...

Linas Jonauskas. Molėtų mero prioritetai

Linas Jonauskas. Molėtų mero prioritetai

Molėtų rajone, nuostabaus grožio kampelyje – Alantoje, vis dar stovi išlikusi XIX a. medinė sinagoga. Žydų sinagoga įtraukta į Lietuvos Respublikos kultūros vertybių registrą, pastatui suteiktas reikšmingo valstybės saugomo objekto statusas. Tačiau nepaisant to, šio vertingo pastato būklė – avarinė. Po Antrojo pasaulinio karo, sinagoga buvo paversta grūdų sandėliu. O dabar, dėl kritinės būklės, pastatas jau kurį laiką nenaudojamas visiškai. Tokių medinių sinagogų visame pasaulyje likę vos dvi dešimtys. Dauguma tokių – Lietuvoje. Lietuvos žydų bendruomenė siūlo pastatą naudoti kultūros, švietimo, pažintinio turizmo ir kitoms viešosioms reikmėms. Labai geras pavyzdys tinkamam sinagogos panaudojimui yra Pakruojyje, kur restauravus seniausią Lietuvoje žydų medinę sinagogą, šio krašto žydų istoriją bei kultūrą primena įkurta nuolat veikianti ekspozicija. Sinagogoje ...

Vytenis Andriukaitis. Atvira polemika su Terese Birute

Vytenis Andriukaitis. Atvira polemika su Terese Birute

Žinau, miela Terese Birute (toliau, naudodamasis sena mūsų pažintimi, Tave vadinsiu, kaip visada, tiesiog Birute), jog Sausio 13-oji Tau yra ypatinga diena! Abu prisimename 1991-ųjų Sausio 13-osios įvykius, buvusius lyg vakar. Ir dabar ryškiai matau, kaip pro mus, stovinčius prie Lietuvos Radijo ir televizijos komiteto S. Konarskio gatvėje, veržiasi „burokevičinės“ LKP ir „jedinstvininkų“ inspiruoti bei konservatyvios SSKP karinės vadovybės įsakymui paklusę kareiviai ir kariškiai, šūviai virš galvų į pastatus, į gatvę įbauginimui mėtomi sprogstamieji paketai! Iš žmonių krūtinių besiveržiantys šūkiai: „fašistai, okupantai, gėda!“ Po to skubus grįžimas į Aukščiausiąją Tarybą, žinios nuo TV bokšto, aukos, sužeistųjų skaičiai... ir besirenkanti jūra žmonių aplink Aukščiausiąją Tarybą! Abu prisimename ir dar vieną svarbų įvykį. Lietuvai stojant į ES, aš 2003 m. pasiūl ...

Close