Darius Razmislevičius. Nuviliantis Vyriausybės politinis spektaklis

Darius Razmislevičius. Nuviliantis Vyriausybės politinis spektaklis

Pristatytas kitų metų biudžetas, ko gero, nuvylė visus – paaiškėjo, kad trūksta pinigų įvykdyti ugniagesiams, gydytojams ir mokytojams duotus pažadus. Laimei, pastarieji nepasidavė ir surengė įspėjamąjį streiką, po kurio, staiga, Vyriausybė vis tik atrado žadėtų lėšų. Kada valdantieji pradės duotus pažadus iškart vykdyti taip, kaip sutarta? Kiek galima žaisti žmonių garbe ir orumu? Jeigu anksčiau, stebint valdančiųjų politinį spektaklį, dar galėjome įžvelgti žiupsnelį komedijos, dabar beliko tik tragedijos, o gal net ir siaubo elementai. Gaila, kad į tai yra įtraukti ugniagesiai, mokytojai, gydytojai, slaugytojai. Vyriausybė privalo vykdyti savo pareigą ir rūpintis kokybišku viešojo sektoriaus funkcionavimu. Garbinga, kilnu, sunku ir labai reikalinga – šie žodžiai apibūdina visų minėtų profesijų atstovus, dirbančius išties pasiaukojantį, atsakingą ir didelės ko ...

Vaidas Rusys. Simuliantų taršos mokestis: Valstiečiai 100 – 0 žalieji

Vaidas Rusys. Simuliantų taršos mokestis: Valstiečiai 100 – 0 žalieji

Seimas priėmė „taršos mokestį“, kurį turės mokėti kiekvienas (per)registruojantis automobilį. Simuliantų įstatymas, siekiantis padengti savo išsigalvotą mokestinę reformą: „milijardas milijonui“. Semantinis melas, kai tiesa yra noras užkamšyti biudžeto skylę ir, apgaunant Europos sąjungą, atrodyti, lyg kovotume su klimato kaita. Ko daugiau: valstiečio ar žaliojo? Naujojo registracijos mokesčio reikalauja Europos sąjunga, siekianti iš tikrųjų kovoti su klimato kaita ir mažinti dujas, sukeliančias šiltnamio efektą. Pagal įsipareigojimus Europos sąjungai, Lietuva iki 2030 metų turi mažinti 9 procentais CO2 kiekį, taip pat sumažinti azoto oksidų kiekį 48 procentais iki 2020 metų. Tik primenu, kad iki 2020 metų liko pora savaičių, o įstatymas apskritai įsigalios tik kitais metais. Taršos mokesčio šiame įstatyme yra lygiai tiek pat, kiek valstiečių ir žaliųjų sąjungo ...

Gintautas Paluckas. Pasitikėjimo krizė: kaip ją spręsti?

Gintautas Paluckas. Pasitikėjimo krizė: kaip ją spręsti?

Kasmet nepasitenkinimą reiškiantys mokytojai, dėstytojai, medikai, ugniagesiai, kultūrininkai ir kitos visuomenės grupės liudija, kad valdančiųjų ir visuomenės pasitikėjimo saitai yra suplėšyti. Mes Lietuvai siūlome rinktis kitą kelią: spręsti žmonių problemas sąžiningai ir iš tikrųjų, nes tik tai gali sugrąžinti pasitikėjimą. Pagarbos deficitas Iki rinkimų likus mažiau nei metams, vis daugiau sumaišties, populizmo ir keisčiausių valdžios pasiūlymų. Tokia situacija nestebina, nes valdantieji pažadėjo daugiau, nei gali įgyvendinti. Juolab savo galimybes tai padaryti sumažino nevykusia mokesčių reforma. Rinkimų triukas nesuveikė, o dabar, kai reikia įgyvendinti pažadus, daugybė žmonių lieka nusivylę. „Pagarba“ ir „pasitikėjimas“ čia yra raktiniai žodžiai. Lietuvos ekonomika auga, tačiau tai nevirsta didesnėmis visų Lietuvos žmonių galimybėmis. Pavyzdžiui, švietim ...

Povilas Pinelis. Nacionalinis stadionas: ar Vilniui niekada nelemta peržengti Rubikoną?

Povilas Pinelis. Nacionalinis stadionas: ar Vilniui niekada nelemta peržengti Rubikoną?

Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktorius miesto tarybos svarstymui pristatė komplekso projektą, kurį patvirtinus būtų pastatytas ir Nacionalinis stadionas. Taip, Nacionalinis stadionas, apie kurį daugybė valdžių ir žmonių kalba jau ne vieną dešimtmetį, tapo tik sudedamąja didelio, išimtinai į daugiafunkcinį kompleksą valdysiančio verslo interesus orientuoto projekto dalimi, o pats kompleksas su futbolu ir šio sporto kultūros plėtra turi nedaug bendra. Panašu, kad meras, vadinamoji „Laisvės partija“, ir konservatoriai savo principus apgludino ir, patvirtinus projektą, statybų imsis ne kas kitas, o tie patys „Axis Industries“. Projektas daugeliui stebinčių šį procesą kelia šypseną. Tiesa, ne tokią šypseną kaip Remigijaus Šimašiaus, o ironišką. Jei kas pamena, Remigijus Šimašius, pirmą kartą kandidatuodamas į Vilniaus miesto merus, visą savo rinkimų ...

Arkadijus Vinokuras. S. Skvernelis ir LSDP? Nepagrįstos spekuliacijos

Arkadijus Vinokuras. S. Skvernelis ir LSDP? Nepagrįstos spekuliacijos

Viešai kalbėdami apie galimybę S. Skverneliui kartu  su socialdemokratais 2020 metais šturmuoti Seimą, kai kurie iš senesniųjų LSDP narių  užsiima saviveikla. Tokia sąjunga suduotų  rimtą smūgį sunkiai, bet nuosekliai morališkai atgimstančiai Lietuvos socialdemokratų partijai. Spekuliuodamas apie galimą S. Skvernelio prisijungimą prie  LSDP politologas K. Girnius  buria iš kavos tirščių. Tačiau jo fantazijos neturi nieko bendro su tikrove. S. Skvernelis - akivaizdus politinis broileris  neišpažįstantis jokios ideologijos. Todėl jokia elementari žmogiškoji ir  politinė etika jo nesaisto.  Neigiamų pavyzdžių su kaupu - lyg iš gausybės rago. K. Girnius neturėtų   remtis  vien tik į politines paraštes save nukomandiravusių  bebrų nuomonėmis.  Tuo atveju  jo akyse šiandieninės LSDP vaizdas įgautų solidesnes  formas. Kitas politologo pastebėjimas  neva LSDP neturi premj ...

Giedrė Purvaneckienė. 16 dienų prieš smurtą: dar kartą apie Stambulo konvencijos ratifikavimą

Giedrė Purvaneckienė. 16 dienų prieš smurtą: dar kartą apie Stambulo konvencijos ratifikavimą

Lapkričio 25 d., Tarptautinę smurto prieš moteris panaikinimo dieną, prasidėjusi tarptautinė kampanija „16 dienų prieš smurtą“ jau įpusėjo ir tęsis iki gruodžio 10 d. Jos metu daug kalbama apie įvairias priemones, galinčias pasitarnauti smurto prieš moteris panaikinimui. Lietuvoje pažanga juntama, tačiau trūksta labai daug, kad pasikeistų kultūra, kad smurtas taptų visiškai netoleruojamu visuomenėje. Vienas iš reikšmingiausių teisinių aktų, galinčių pakeisti situaciją ir būti tiesiog vadovėliu norintiems panaikinti smurtą – taip vadinama Stambulo konvencija (pilnas pavadinimas – Europos Tarybos konvencija dėl smurto prieš moteris ir smurto šeimoje prevencijos ir kovos su juo). Lietuva yra pasirašiusi šią konvenciją, tačiau dar neratifikavusi, ir jos normos teisinėje sistemoje kol kas tiesiogiai negalioja. Todėl nutariau žvilgterėti į Europos Tarybos puslapį* ir pat ...

Valstybės parama privačioms mokykloms per 7 metus išaugo pustrečio karto

Valstybės parama privačioms mokykloms per 7 metus išaugo pustrečio karto

Privačioms mokykloms skiriamų mokesčių mokėtojų pinigų suma per pastaruosius septynerius metus išaugo pustrečio karto – nuo 8,8 mln. iki 21,2 mln. eurų per metus, rodo Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos (ŠMSM) duomenys. 2012 m. privačias bendrojo ugdymo mokyklas lankė daugiau nei 6,4 tūkst. vaikų, joms per metus buvo skirta 8,8 mln. eurų. Tuo metu 2018 m. mokinių, lankančių tokias mokyklas, skaičius pasiekė 13,8 tūkst., o privačioms mokykloms iš biudžeto skirta 21,2 mln. eurų, nurodoma Lietuvos socialdemokratų partijos (LSDP) frakcijai pateiktoje ŠMSM statistikoje. !function(e,t,s,i){var n="InfogramEmbeds",o=e.getElementsByTagName("script"),d=o[0],r=/^http:/.test(e.location)?"http:":"https:";if(/^\/{2}/.test(i)&&(i=r+i),window[n]&&window[n].initialized)window[n].process&&window[n].process();else if(!e.getElementById(s)){var a=e.createElement("script");a.a ...

Close