Nuomonės

Justinas Argustas. Istorijos sugrįžimas

Justinas Argustas. Istorijos sugrįžimas

Daugybę Lietuvai svarbių sukakčių, jubiliejų ir asmenybių atminimo klausimus vis garsiau lydi politizuotos diskusijos apie tai, ką užmiršti, ką prisiminti. Reiškinys, apėmęs Vengriją, Lenkiją, Ukrainą ir kitas šalis, neaplenkia ir Lietuvos. „Galbūt Signatarų namų garsiajame balkone ateityje kalbantį matysime ne vien dešiniųjų atstovą“, – sakydamas kalbą Vasario 16-osios Nepriklausomybės Akto signataro Stepono Kairio 140-osioms gimimo metinėms atminti renginyje atsargiai pasvarstė LSDP pirmininkas Gintautas Paluckas. „Ne dešinysis šneka, o Atkuriamojo Seimo pirmininkas“, – ūmai replikavo Signatarų namų vadovė. „Kairiųjų ketvertui“, – Biržiškai, Kairiui, Narutavičiui ir Vileišiui, – vietos didžiajame pasakojime apie Vasario 16 d. Aktą kol kas nėra. Tiems, kurie protestavo prieš daugumos tuometės tarybos narių valią susieti Lietuvos nepriklausomybę tvirtais ryšiais ...

Dovilė Šakalienė. Kiek reikia drąsos gelbėti savo teisėjo gyvybę?

Dovilė Šakalienė. Kiek reikia drąsos gelbėti savo teisėjo gyvybę?

Mano mylimas dėdė, kardiochirurgas, išoperavęs tūkstančius pacientų, į kiekvieną operaciją eidavo kaip į mūšį. Ir kai, nepaisant jo atkaklių pastangų, nuolatinio tobulinimosi, ypatingai griežtų sau keliamų reikalavimų, kartais išgelbėti paciento gyvybės nepavykdavo - visa šeima žinodavo, kad kurį laiką jo geriau neliesti ir nekalbinti, nes jis pats sakydavo, kad prie tokio skausmo neįmanoma priprasti. Kaskart paciento mirtis jam būdavo tiesiog trauma. Jis pats sudegė nuo žaibinės leukemijos. Mano draugė, apsiėmusi operuoti kolegų „beviltišku atveju“ pavadintą pacientę, rizikavo labai stipriai. Bet ji sakė, kad jei yra nors menkiausia galimybė išgelbėti žmogaus gyvybę – būtų nepateisinama nemėginti. Tąsyk ji inovatyviu būdu, beje, taip pat labai rizikingu, išgelbėjo moteriai gyvybę, suteikė antrą gyvenimo šansą. Tačiau jei VIENU milimetru į šoną būtų pakrypęs jos ...

Raminta Popovienė. Kauno meras be rajono nenurimsta

Raminta Popovienė. Kauno meras be rajono nenurimsta

Iš pirmo žvilgsnio atrodytų, kad Kauno mero Visvaldo Matijošaičio noras atsiriekti 99 geriausias Kauno rajono gyvenvietes subliuško dar pernai. Tačiau, matyt, V.Matijošaičio šūkis gali būti „Be rajono nenurimsim!“ Pasirodo, Kauno meras turi naujų planų - Kauno rajone nori statyti tiltą. Kauno rajono žmonės surinko daugiau nei 26 tūkstančių parašų, o Seimas 78 balsais pritarė socialdemokratų – mano ir kolegos Juliaus Sabatausko -  teiktoms pataisoms, ir nuo šiol įstatymiškai ne grupelė žmonių lems administracinių teritorijų pokyčius, o daugiau nei pusė balsavimo teisę turinčių tos teritorijos gyventojų. Kauno rajono žmonės apgynė savo teisėtus interesus ir diskutuoti tarsi neliko apie ką. Tačiau ne – ši istorija dar nesibaigė! Kauno meras toliau tęsia savo žygį į Kauno rajoną: daromas spaudimas darželinukus auginančioms šeimoms, vyresniojo brolio tonu auklėjami ...

Linas Jonauskas. Trys žingsniai ir „Grigeo“ atvejai nesikartotų: visko pradžia – korupcija

Linas Jonauskas. Trys žingsniai ir „Grigeo“ atvejai nesikartotų: visko pradžia – korupcija

Principas „teršėjas moka“ yra kertinis aplinkosauginės direktyvos, nustatančios taisykles dėl žalos aplinkai išvengimo ir atlyginimo, pamatas. Taisyklės, taikomos ir Lietuvoje, aptaria bausmės neišvengiamumą teršėjams ir atlyginimą už žalą, padarytą teršimo atvejais. Gaila, tačiau  Lietuvoje šis direktyvinis pamatas – korėtas ir suskilinėjęs, kaip lietaus kolektoriaus sienos Vilniaus mieste, kur nevaržomai, su aplinkosaugininkų žinia į Nerį kiaurą parą bėga naftos produktai. Taisyklės, kurios turėtų padėti išvengti žalos aplinkai, Lietuvoje įgavo naują kryptį. Jei turi pinigų, gali teršti, tiesiog pričiuptam reikia susimokėti. Tačiau, kuomet aplinkos apsaugos sistemos neveikia, pagauti teršėją Lietuvoje – lyg laukti stebuklo. Tokio, kaip „Grigeo“ ar Jurbarke sulaikytų brakonierių – buvusių labai įtakingų aplinkosaugininkų – atvejo. Gaila, tą padarė ne aplinkos ap ...

Povilas Pinelis. Kaip meras Vilniaus eismą melu tvarkė

Povilas Pinelis. Kaip meras Vilniaus eismą melu tvarkė

Ar dar prisimenate kadaise naujos, daug žadančios ir dar vieningos oranžinės partijos, kurios deleguotas ministras ir vėliau narys bei Vilniaus meras buvo Remigijus Šimašius, Lietuvos Respublikos liberalų sąjūdžio šūkį „Kamščiai užkniso juodai“? Groteskiška, kad būtent šios partijos į politikos elitą iškeltam merui valdant Vilnių patekome į net kelias eismo krizes. Sprendimas dėl žalių šviesoforų rodyklių lentelių panaikinimo Vilniuje buvo atšauktas, bet ne dėl Vilniaus valdžios pavėluotų bandymų užsiimti viešaisiais ryšiais. Pavertus Vilniaus vairuotojų kasdienybę pragaru, miestą užtvindė išmetamosios dujos, o viešąją erdvę - miestiečių nepasitenkinimas. Merui ir jo komandai galiausiai nebeliko nieko kita kaip rengti spaudos konferencijas ir bandyti permesti atsakomybę kitiems. Tačiau žiūrint tiesai į akis tai padaryti yra sudėtinga, kadangi būtent Vilniaus savi ...

Vilija Blinkevičiūtė. EP perspėjo Londoną: „Brexit“ – ne žaidimas žymėtomis kortomis

Vilija Blinkevičiūtė. EP perspėjo Londoną: „Brexit“ – ne žaidimas žymėtomis kortomis

Lietuvos Respublikos piliečiams, gyvenantiems ir dirbantiems Jungtinėje Karalystėje (JK), taip pat ketinantiems ten gyventi ir dirbti, reiktų pasakyti atvirai ir sąžiningai: kol kas nėra aišku, kokios jų teisės ir kaip jos bus užtikrintos po „Brexit“, ateityje. Didžiąja dalimi tai lems Londono sprendimai. Šio mėnesio pabaigoje, jei neįvyks nenumatytų politinių drebėjimų, JK pradės išstojimo iš ES procesą. Iki metų pabaigos vyks pereinamasis, dar vienų derybų laikotarpis. Esama pagrįsto nerimo dėl JK veiksmų ir piliečių teisių užtikrinimo, kai šis pereinamasis laikotarpis baigsis. Kaip konkrečiai bus įgyvendintas jau pasiektas susitarimas tarp JK ir ES, kuriame numatyta piliečių (ir jų šeimų narių) teisių apsauga? Susitarime viskas gražu. Teoriškai. O kaip šios nuostatos bus įgyvendinamos praktiškai? Kaip, pavyzdžiui, JK veiks Nuolatinio gyventojo statuso sutei ...

Vytautas Plečkaitis. Sankcijomis grįsta užsienio politika: kiek ji yra efektyvi?

Vytautas Plečkaitis. Sankcijomis grįsta užsienio politika: kiek ji yra efektyvi?

Po įtakingo Irano politiko ir generolo Soleimani nužudymo ir tariamo iraniečių atsako, kurio metu nežuvo nė vienas amerikietis, įtampa tarp Irano ir JAV šiek tiek atslūgo. Atsirado vilčių, kad nekils nei trečias pasaulinis, nei dar vienas didelis karas Artimuosiuose Rytuose. Nors prasidėjusių karo veiksmų išdavoje bei iraniečių kariškių klaidos išdavoje jau žuvo ukrainiečių lėktuvo ekipažas ir daugiau kaip pusantro šimto civilių, skridusių iš Teherano į Kanadą. JAV prezidentas Donaldas Trumpas net rado gražių žodžių apie Irano valstybę, nors greit po to Baltieji rūmai paskelbė dar vienas ūkinio pobūdžio sankcijas Iranui. Kokios tai bus sankcijos dar neaišku, bet atrodo, kad jos, anot Vokietijos savaitraščio „Der Spiegel“, tampa JAV prezidento užsienio politikos mėgstamiausiu įrankiu, nustumdamos diplomatiją į antrą planą. Panašu, kad didelio karo D. Trum ...

Close