Renė Jakubėnaitė. Socialinės problemos eilinių žmonių akimis

Renė Jakubėnaitė. Socialinės problemos eilinių žmonių akimis

Pasiruošimas savivaldos rinkimams įgauna pagreitį. Rinkimai yra svarbus Vilniaus miesto gyvenimo momentas, jų metu pasirenkama tolesnė sostinės raidos vizija. Vilniaus socialdemokratai kuria rinkimų programą - dokumentą, kuriame pateiks ateities viziją, kurią įgyvendins laimėję rinkimus. Renė Jakubėnaitė,  Naujamiesčio poskyrio pirmininkė, įsitikinusi, kad programa turi būti sukurta iš  pilietiškų vilniečių pasiūlymų. Poskyrio pirmininkė mato sektinų pavyzdžių, kaip visuomeninių organizacijų lyderiai keičia  šalies gyvenimą. Renę Jakubėnaitę kalbino Aldona Jeleniauskienė.  - A.J. Kalbėjotės su Lietuvos pagyvenusių žmonių asociacijos prezidente, Pensininkų reikalų tarybos prie Socialinių reikalų ir darbo ministerijos aktyvia nare Grasilda Makarevičiene. Ko tikėjotės iš šio susitikimo ir ką išgirdote? -R. J. Asociaciją sudaro 59 klubai, kurie veikia visoje Lietuvoje ...

Arkadijus Vinokuras. Karo vaikai: jie niekada nežino, kada pasipils smūgiai ar keiksmai

Arkadijus Vinokuras. Karo vaikai: jie niekada nežino, kada pasipils smūgiai ar keiksmai

Tik dvi valandas nuo Lvovo – vienas įstabiausių Ukrainos gamtos kampelių. Rybnik – tikras rojus pritrenkiančiai didingų kalnų apsuptyje. Laikas čia teka lėčiau nei per kaimelį tekanti srauni kalnų upė. Regis, telieka atsiriboti nuo pasaulio, bet: „Karas visada buvo paslėptas už storo televizoriaus stiklo, po kietais knygos viršeliais. Man buvo 12 metų. Patrankos sviedinys pralėkė tiesiai virš mano galvos. Man buvo baisu. Staiga manyje viskas sudužo. Prisimenu žvakių šviesą ir pūvančio rūsio kvapą, prisimenu žmones, mirštančius iš bado… Žmonės neteko vilties… Jie virto gyvuliais“. Taip nenoriai atsiminimais dalijasi viena mergaitė Ksenija, 16 metų. Tai įvyko prieš ketverius metus Rusijai užpuolus Ukrainą Donbaso regione. Karas nesibaigia ir kitai mergaitei. „Ir šiandien mūsų miestelio prieigos vis dar apšaudomos vos ne kas dieną. Kartais tenka po pora valandų pralei ...

Robert Duchnevič. Kodėl Landsbergiai toleruoja radikalus?

Robert Duchnevič. Kodėl Landsbergiai toleruoja radikalus?

Gabrieliui Landsbergiui tapus Tėvynės sąjungos – Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) partijos pirmininku, pasklido kalbos apie atsinaujinančius konservatorius. Priešlaikinių partijos lyderio rinkimų metu G. Landsbergis dar labiau įtvirtino savo poziciją ir pristatydamas TS-LKD modernia, europietiška, visus gyventojus atstovaujančia dešiniąja partija, pradėjo auginti simpatikų gretas. Nepaisant to, partijoje savo veiklą tęsia radikalai. Jų veiksmai, ypač tautinių mažumų politikos atžvilgiu, rodo, kad TS-LKD turi dar daug neatliktų namų darbų. O gal konservatoriai visai ir nenori jų atlikti? Prisiminkime visai netolimą praeitį. 2008-2012 m. konservatorių vadovaujama Vyriausybė likvidavo Tautinių mažumų ir išeivijos departamentą prie Vyriausybės bei su tuometinių koalicijos partnerių liberalų ir jų deleguoto švietimo ministro pagalba, nenustatant pereinamo laikota ...

Jurga Marcinkevičiūtė. Ei, vilniečiai!

Jurga Marcinkevičiūtė. Ei, vilniečiai!

Ar pajutote, kad prasidėjo pats nuostabiausias laikas mūsų mieste? Kiek nedaug mūsų čia? Dauguma išvažiavo atostogų, nes ,,paskutinės minutės“ mėnuo, dabar miestas atviras ir mielas, kaip mažas šuniukas. Juo galima grožėtis bet kuriuo paros metu – keliaujant į darbą sutikti seniai matytus draugus, nes jų rudens ar pavasario skubančioj minioj tiesiog nematai. Pavakary pasėdėt lauko kavinėje, kuri dirba tau vienam, padavėjas tik paklausia – ,,kaip visada?“. Taip, – atsakai, – tik labai labai daug ledo. Sekmadienio rytą tingiai nueiti iki parduotuvės, kurioj tu irgi esi vienintelis pirkėjas. Kol renkiesi prekes, kalbiesi su kasininku per visą salę. Tu apeini tarsi koks statybų inspektorius remontuojamas Operos teatro prieigas, pasikalbi su darbininkais, jie parodo jau atvežtas naujas plokštes, papasakoja, kaip ir kur jos bus klojamos. Stovi su šuniu ir klausaisi, ka ...

Darius Razmislevičius. Kiek svers nauji mokytojo pakinktai?

Darius Razmislevičius. Kiek svers nauji mokytojo pakinktai?

Švietimo ir mokslo ministerija tvirtina, kad iki 2025 metų mokytojo profesija bus prestižinė. Esą mokytojais bus savo srities žinovai, profesionalai, jie bus aprūpinti šiuolaikiškomis mokymo priemonėmis ir gaus tinkamą atlygį už darbą. Be to, siekiama, kad mokytojais veržtųsi būti visi gabiausi moksleiviai. Ką gi, tikslas sveikintinas ir gražus. Tik bėda ta, kad valdantieji ir vėl reformas daro, klausydamiesi ne pačių mokytojų, o visokių mokykloje niekada nedirbusių ekspertų ir patarėjų, kurie kalba apie ugdymo kokybę, už kurios, greičiausiai, tekyšo buhalterinio taupymo ir vadybinio optimizavimo klišės. Ir beveik niekas iš garsiai kartojančių apie būtinas permainas švietimo sistemoje, neklausia, o ką siūlo šį darbą dirbantis paprastas mokytojas. Ar kas nors iš „švietimiečių“ bandė vykdyti kažkokią, bent preliminarią pedagogų apklausą, ką jie norėtų keisti, kad žmo ...

Svetlana Grigorian. Darbo biržos pertvarka: reforma dėl reformos ar dėl žmonių?

Svetlana Grigorian. Darbo biržos pertvarka: reforma dėl reformos ar dėl žmonių?

Prieš metus Socialinės apsaugos ir darbo ministerija kartu su Darbo birža pristatė būsimas šios įstaigos pertvarkos gaires ir tikslus, kurių yra siekiama, įgyvendinant naują užimtumo politikos kryptį. Kalbu apie pokyčius, kuriais pastaruosius metus „gyvena“ darbo neturinčiais pasirūpinti privalanti įstaiga. Tikimasi, jog nuo spalio 1-osios Lietuvos darbo birža taps Užimtumo tarnyba. Valdininkai su ministru L. Kukuraičiu priešakyje viliasi, kad po reformos bus pagerinta paslaugų kokybė arba Darbo birža pagaliau taps funkcionalia ir šiandieninius darbo rinkos poreikius atitinkančia institucija. Pagrindinė reformos idėja – procesų pertvarka ir paslaugų kokybės gerinimas, tačiau jau dabar akivaizdu, jog  tai, kas vyksta restruktūrizuojant Darbo biržą, tėra tik eilinė administracinė reforma. Kai kurie politikai tokią reformą netuščiažodžiaudami vadina tiesiog reforma ...

Dovilė Šakalienė. Kam reikalinga lyčių lygybė arba kuo bloga natūrali tvarka?

Dovilė Šakalienė. Kam reikalinga lyčių lygybė arba kuo bloga natūrali tvarka?

Natūrali tvarka yra labai paprasta. Gimei moterim – kaltink save. Tavo tikimybė patirti skurdą bei smurtą bus kur kas didesnė, užtat tikimybė gauti išsilavinimą ir užimti vadovaujančias pareigas bus ženkliai mažesnė; greičiausiai, Tu mažiau uždirbsi ir gausi mažesnę pensiją. Ir kuo labiau natūralioje, tradicines vertybes garbinančioje valstybėje gimei – tuo ryškesnis bus Tavo pažeminimas ir atskirtis. Kuo mažiau šalis saugo žmogaus teises, kuo mažiau jos politikoje lyčių lygybės elemento, tuo dažnesni ir sunkesni bus moterų ir mergaičių teisių pažeidimai. Tiesa, dar melskis, kad negimtum kaime, nes tuomet visi išvardinti sunkumai užgrius su keliaguba jėga. Kaip rodo išsamūs tyrimai – nuo Jungtinių Tautų agentūrų iki Europos Komisijos, nuo nevyriausybinių organizacijų iki nacionalinių vyriausybių duomenų rinkimo (išnašose pateiksiu tik keletą, nes Google rasite de ...

Close