Vytautas Plečkaitis. Kaip Rusijos prezidentas draugavo su JAV: „Perduok Europą Rusijai“

Vytautas Plečkaitis. Kaip Rusijos prezidentas draugavo su JAV: „Perduok Europą Rusijai“

Lietuvoje yra vis dar gajus mitas, kad Rusiją valdęs prezidentas Borisas Jelcinas buvo didelis demokratas ir mūsų draugas, nes jam valdant Rusiją Lietuva tapo nepriklausoma ir laisva, iš jos buvo išvesta Rusijos kariuomenė. Tai tiesa, bet ar dėl to, kad jis buvo demokratas? Gal greičiau todėl, kad Rusijoje siautė ekonominė ir socialinė suirutė, ji buvo nusilpusi ir didele dalimi priklausė nuo Vakarų, pirmiausia nuo JAV finansinių injekcijų. B. Jelcinas neretai pateikiamas kaip antipodas autokratui V. Putinui, nors kažin, ar Jelcinas nebuvo toks pats autokratas, pradėjęs pirmą Čečėnijos karą ir pasmerkęs tūkstančius žmonių pražūčiai. Kaip Rusijos politinis elitas, supęs B. Jelciną ir jis pats, suprato demokratiją ir kokios Europos troško Rusijos prezidentas, parodo neseniai paskelbti JAV prezidento B. Clintono ir Rusijos prezidento buvę slapti, privatūs, užrašy ...

Vilija Blinkevičiūtė. Senjorai ir darbo rinka: kas ką turi gelbėti?

Vilija Blinkevičiūtė. Senjorai ir darbo rinka: kas ką turi gelbėti?

Vyresni, pensinio amžiaus sulaukę Lietuvos žmonės pagaliau vis dažniau atsiduria dėmesio centre. Vis dažniau jiems darbdaviai siūlo dar arba vėl padirbėti. Šalies demografinėms problemoms spręsti Vyriausybė parengė strategiją, kurioje numatyta skatinti pensinio amžiaus sulaukusius žmones likti darbo rinkoje. Pasigirsta siūlymų ilginti pensinį amžių, nors šios kalbos ir ketinimai tuoj pat paneiginėjami. Fone skamba darbdavių raginimai kuo skubiau ir laisviau įsileisti darbo jėgą iš trečiųjų šalių, kurios Lietuvos darbo rinkoje dažniausiai siejamos su Ukraina ir Baltarusija. Kitaip tariant, tas valdžios ir darbdavių dėmesys senjorams – ne iš gero gyvenimo. Apmaudu, kad vis dar prasprūsta požiūris į mūsų vyresniuosius, tik kaip į darbo rinkos vienetus, kaip į „Sodros“ klientus-vartotojus, o ne į garbingo amžiaus žmones, kurių dauguma sunkiai suduria galą su galu ir ...

Aloyzas Sakalas. Trys istorinės klaidos Sąjūdžio istorijoje

Aloyzas Sakalas. Trys istorinės klaidos Sąjūdžio istorijoje

2018 m. rugsėjo 26 d. Lietuvos Respublikos Seimo Konstitucinėje salėje paminėtas Sąjūdžio 30 metų jubiliejus. Buvo sakomos kalbos, senieji sąjūdiečiai pabendravo vieni su kitais ir su spaudos atstovais. Bet ne vienam dalyviui kilo dar pilnai neatsakytas klausimas, kokias istorines klaidas padarė atkūręs Lietuvos nepriklausomybę Sąjūdis, jei rinkėjai jį kažkodėl nustūmė nuo politinės valdžios per 1992 metų rinkimus. Kaip žinoma, rinkėjai tada valdžią perdavė buvusiai komunistų partijai, pasivadinusiai LDDP, kuriai net pritrūko fizinių asmenų rinkimuose iškovotoms daugiamandatėms vietoms užimti. Pirmąją istorinę klaidą 1990 03 15 įvardino vienas iš Sąjūdžio įkūrėjų Arvydas Juozaitis. Jo nuomone, ši klaida – tai Vytauto Landsbergio išrinkimas Aukščiausiosios Tarybos (toliau AT) pirmininku. Galima sutikti su tokiu teiginiu, galima nesutikti, bet daug faktų, dalį kurių ...

Pasaulis pagal Bronislovą Genzelį arba sveiko proto versija

Pasaulis pagal Bronislovą Genzelį arba sveiko proto versija

Bronislovas Genzelis – viena iškiliausių Lietuvos kultūrinio ir politinio gyvenimo asmenybių, skirtingais Lietuvos istorijos tarpsniais didesniu ar mažesniu laipsniu prisidėjęs prie šalies pažangos. Dar okupacijos metais profesorius B. Genzelis ėmėsi plėtoti filosofinį švietimą Lietuvoje, kartu su bendražygiais išleisdamas profesionaliai paruoštų Filosofijos istorijos chrestomatijų seriją, kas buvo negirdėtas neregėtas dalykas visoje sovietijoje. Vėliau, su Sąjūdžio banga, tapo pirmo ryškumo politine figūra, dalyvavo išsivaduojamojo judėjimo iniciatyvinės grupės veikloje, yra vienas iš Kovo 11-osios Nepriklausomybės akto signatarų, kūrusių Lietuvos valstybingumą pirmaisiais dešimtmečiais po Nepriklausomybės paskelbimo. Visada principingai besilaikantis savo pozicijos, nepailstančiai kovojantis už švietėjiškus idealus ir kultūros potencialo iššsaugojimą, socialinį te ...

Raminta Popovienė. Maitinimo revoliucija: nevykęs A. Verygos receptas

Raminta Popovienė. Maitinimo revoliucija: nevykęs A. Verygos receptas

Mokyklų valgyklų darbuotojos stveriasi už galvų, matydamos, kiek maisto, vaikų pastumdyto lėkštėje, bet nesuvalgyto, tenka išmesti. Dar labiau padidėjo privalomų pildyti popierių kalnai ugdymo įstaigose ir Valstybinėje maisto veterinarijos tarnyboje. Pasipiktinusiųjų naująja vaikų maitinimo tvarka mokyklose – daug. Ir tai – ne tik vaikai, nenorintys valgyti jiems brukamų patiekalų. Panašu, kad skubotai ir nepasirengus įgyvendinama vaikų maitinimo revoliucija buvo suplanuota ne iš nuoširdaus noro pasirūpinti vaikų sveikata. Sveiki vaikų maitinimosi įgūdžiai nesusiformuoja, spragtelėjus pirštais ir išleidus naują jų maitinimo tvarkos aprašą. Apie tai diskutuota dar prieš metus Seime surengtoje konferencijoje „Vaikų mityba ir sveikata: šiandien ir rytoj“. Čia dalyvavo Sveikatos apsaugos ministerijos, Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos (VMVT), Lietuvos sveik ...

Arkadijus Vinokuras.  J. Noreikos fronte nieko naujo

Arkadijus Vinokuras. J. Noreikos fronte nieko naujo

Gerbiamas profesorius Vytautas Landsbergis savo straipsnyje „Šis tas nauja dėl „Generolo Vėtros“, deja, nieko naujo nepasakė. Argumentacija, ginanti partizaną J. Noreiką (Generolas Vėtra), vis dar įprastai  akla: J. Noreika nieko dėtas, jis žydų nežudė.  Pateikiama visa paklodė įrodymų. Tačiau. prof. V. Landsbergis pateikia kaip naują seną mąstyseną neva netiesioginis, nors ir  aktyvus kolaboravimas su okupantu vykdant Lietuvos žydų genocidą – parkeriu už stalo – nepakankama priežastis deherojizuoti herojų.  Jis, skaičiuodamas didvyrio J. Noreikos nuopelnus, gracingai peršoka per šį  nemalonų faktą: „Buvęs karininkas; Birželio sukilimo dalyvis; Šiaulių apskrities viršininkas; Štuthofo hitlerinio lagerio kalinys“ ir t.t. Netiesiogiai? Kas tai? Kaip ir visi J. Noreikos garbę amoralumo kaina gelbėjantys kraštutiniai dešinieji, taip ir gerbiamas profesorius kažkodėl ap ...

Dovilė Šakalienė. Kas pažabos antstolius?

Dovilė Šakalienė. Kas pažabos antstolius?

Žurnalas „Savaitė“ klausia: kas pažabos antstolius? Nuoširdžiai džiaugiuosi Prezidentės iniciatyva – labai nelygioje kovoje jos tvirta pozicija ir parama itin svarbi. Jau pavasarį, kai Seime taip sunkiai ėjo mano pataisos Civilinio proceso kodeksui, remiamos Nacionalinio skurdo mažinimo organizacijų tinklo bei šimtų kitų nevyriausybinių organizacijų (viso – apie 600), aiškiai pamatėme kaip giliai įaugęs antstolių lobizmas į įstatymų leidybą ir politikos formavimą. Tai ir nestebina – iš vienos pusės turime 300 000 paprastų žmonių, kuriuos slegia skolos, kurie neturi pinigų brangiems advokatams, o iš kitos pusės – gerą šimtą puikių, stiprių teisininkų, uždirbančių 15 milijonų eurų per metus. Tiek metų buvo ignoruojamas faktas, jog antstoliai vykdo valstybės deleguotą funkciją, tai nėra šiaip verslas. Ir dėl to stebina didžiulis pyktis ir ginčai paviešinus antstolių u ...

Close