Arkadijus Vinokuras. Karbauskininkai puola demokratiją – socialdemokratai apgins

Arkadijus Vinokuras. Karbauskininkai puola demokratiją – socialdemokratai apgins

Žinau, skamba, švelniai tariant, nekukliai. Dėl buvusių apsimetėlių socdemais kaltės Lietuvoje gerovės valstybės stebuklo neįvyko. Tačiau partijoje tikrieji socialdemokratai energingai atkovoja savo pozicijas. Vis daugiau partijos narių suvokia partijos sugrįžimo prie savo ištakų svarbą. Juk vos ne kiekvieną palietė pažįstamų ar artimųjų emigracija, skurdas bado akis. Kodėl socialdemokratai turi apginti ir apgins Lietuvos demokratiją? Todėl, kad 1918 metų vasario 16 dieną kaip tik keturi socialdemokratai dalyvavo Lietuvos valstybės – demokratinės valstybės – atkūrime. Deja, dešinieji nacionalistai su Smetona priešakyje demokratiją sunaikino tam, kad vėliau Lietuvą išduotų sovietams. Šiandien kraštutiniai dešinieji valdžioje vėl grasina Lietuvos demokratijai. Ir vėl, įtakoti „dvasingos V. Putino demokratinės vertikalės“ idėjų, LVŽS vadai (ne vadovai), R. Karbauski ...

Robert Duchnevič. Kaip iš duobės ištraukti Vilniaus rajoną?

Robert Duchnevič. Kaip iš duobės ištraukti Vilniaus rajoną?

Vilniaus rajono savivaldybė vis dar Valdemaro Tomaševskio partijos rankose. Gyventojai ne pirmus metus sako, kad nori pokyčių, bet Lenkų rinkimų akcija – Krikščioniškų šeimų sąjunga (LLRA-KŠS) laimi ir laimi rinkimus. Dėl to iš dalies kaltas kitų partijų požiūris, ypač jų vadovybių. Ne išimtis buvome ir mes – socialdemokratai. Tačiau pastaruoju metu matome, kad LSDP skiria dėmesį visiems Lietuvos regionams, taip pat ir Vilniaus rajonui. Mes keičiamės, keičiasi ir požiūris. Laimėti rinkimus Vilniaus rajone sudėtinga, bet įmanoma. LLRA-KŠS valdo visą savivaldybės administracinį aparatą. Daugelis gyventojų, jų artimieji su savivaldybe susieti darbais, tai leidžia V. Tomaševskio partijai šiems asmenims daryti spaudimą. LLRA-KŠS, saugodama savo turimas pozicijas, veikia atsargiai, riboja konkurenciją ir gan konservatyviai žiūri į naujoves. Kitų partijų vadovybės tai jau ...

Vytautas Plečkaitis. Mes visi mylime Ukrainą, bet nebūtinai jos oligarchus

Vytautas Plečkaitis. Mes visi mylime Ukrainą, bet nebūtinai jos oligarchus

Lietuva ir jos valdžia myli Ukrainą, padeda jai moraliai ir šiek tiek materialiai. Kiek apskritai gali padėti 2,8 mln tauta beveik dvidešimt kartų už ją didesnei, pati gaudama milijardines finansines injekcias iš Europos Sąjungos. Lietuviai su ukrainiečiais palaiko ryšius dar nuo Didžiojo kunigaikščio Gedimino ir jo įpėdinio Algirdo  laikų, kai lietuviai valdė Kijevą ir nemažą dalį jos vakarinių žmių. Šiandien Ukraina pagal plotą yra didesnė už Prancūziją, o pagal gyventojų skaičių gerokai pralenkia Lenkiją. Tiesa, Rusijos agresija Ukrainos plotą ir gyventojų skaičių šiek tiek sumažino. Tačiau solidarumas su Ukraina ypač Vidurio Rytų Europoje nuo to padidėjo Ukrainiečiai atsakydami į mūsų meilę ir rūpestį, taip pat myli mūsų šalį. Jie padeda mums spręsti dmografines problemas, pakeisdami mūsų išvykstančią į Vakarus darbo jėgą į ukrainietišką. Be jų, galbūt, net ba ...

Tomas Bilevičius. Ar į Lietuvą grįš Centrinė televizija?

Tomas Bilevičius. Ar į Lietuvą grįš Centrinė televizija?

Prabėgo pirmasis žurnalistikos studijų mėnuo ir sunku nereaguoti į teorijoje išgirstas, o dabar mūsų panosėje vykstančias realijas. Dar praėjusią savaitę žurnalistikos įvado paskaitoje dėstytojas pasakojo apie visuomeninio ir valstybinio transliuotojo skirtumus, apie stiprią ir silpną žiniasklaidą, apie jos modelius ir tendencijas. Neilgai trukus tą patį iš dėstytojo išgirdau ir stebint visuomeninį tranliuotoją, o bendrai matome kėsinimusis į visuomeninio transliuotojo nepriklausomumą. Kodėl rašau apie šiuos dalykus? Praėjusią savaitę pasirodė LR Seimo specialiosios komisijos (kurioje liko tik valstiečių atstovai) išvados, kuriomis siūloma keisti LRT struktūrą, LRT tarybos, kuri užtikrina sklandžią LRT veiklą, delegavimo tvarką ir išdygo siūlymai steigti LRT valdybą, kuri atliktų operatyvinius transliuotojo darbus. Šiuo metu Lietuvoje veikia mechanizmas, kuomet L ...

Arkadijus Vinokuras. Lietuvai – paminklas A. Sniečkui

Arkadijus Vinokuras. Lietuvai – paminklas A. Sniečkui

Skaitant Vidmanto Valiušaičio naujausią straipsnį, ginantį J. Noreiką, nejučia viskas susidėliojo į savo vietas. Mat straipsnio autorius naudoja kolaboravimo pateisinimo modelį, kuris teigia, kad kolaboravimas su naciais „vardan Lietuvos“ yra pateisinamas. Remiantis tuo pačiu modeliu, siūlau Lietuvos šimtmečio proga raudonojo okupanto kolaborantui Antanui „Šeimininkui“ Sniečkui pastatyti paminklą už… Trakų pilies atstatymą. Be to, A. Sniečkus savo rankomis taip pat nei vieno tremtinio ar partizano nenužudė. Jis „tik“ pasirašinėjo dokumentus. Pasižiūrėkime iš šalies, taip sakant. Anot šio modelio, diskutuojamas N pusantrų metų dirbo tik nacių dokumentėlių perrašytoju ir pasirašinėtoju (iš viso trys tūkstančiai dokumentų, iš kurių apie šimtas skirtas žydų reikalams). Dėl to kaltas ne jis, o rudasis okupantas, su kuriuo pastarasis N buvo priverstas, įtrauktas, įkalb ...

Arūnas Dudėnas. Kodėl valdantieji savivaldos rinkimuose įvedė turto cenzą?

Arūnas Dudėnas. Kodėl valdantieji savivaldos rinkimuose įvedė turto cenzą?

Kainos viena aktualiausių pastarųjų dienų temų. Matome, kaip jos kyla, matome bandymus su jomis kovoti. Mažinti kainų nesiseka, bet pakelti tai vieni juokai. Šioje Seimo sesijoje valdantieji patys pakėlė kainas – bandymo dalyvauti rinkimuose kainą. Trumpai sakant, jei, mielas savivaldybės tarnautojau, norėsi pabandyti dalyvauti savivaldos rinkimuose, pirma turėsi susimokėti 10 VMDU, t.y. daugiau nei 9000 Eur ,,starto’’ mokestį. O tai dažnu atveju daugiau nei metinė žmogaus alga. Seimas, prieš pat rinkimus, priėmė savivaldybių tarybų rinkimų įstatymo pataisas, kurios tiesiogine prasme apribojo piliečių galimybes net pabandyti kandidatuoti į savivaldybės tarybą:jei eini pareigas, nesuderinamas su savivaldybėstarybos nario pareigomis, prieš kandidatuodamas, turi susimokėti rinkimų užstatą. Tokia tvarka numatyta neva dėl to, kad nebūtų apgaudinėjami rinkėjai.Kitaip s ...

Vytautas Plečkaitis. Kaip Rusijos prezidentas draugavo su JAV: „Perduok Europą Rusijai“

Vytautas Plečkaitis. Kaip Rusijos prezidentas draugavo su JAV: „Perduok Europą Rusijai“

Lietuvoje yra vis dar gajus mitas, kad Rusiją valdęs prezidentas Borisas Jelcinas buvo didelis demokratas ir mūsų draugas, nes jam valdant Rusiją Lietuva tapo nepriklausoma ir laisva, iš jos buvo išvesta Rusijos kariuomenė. Tai tiesa, bet ar dėl to, kad jis buvo demokratas? Gal greičiau todėl, kad Rusijoje siautė ekonominė ir socialinė suirutė, ji buvo nusilpusi ir didele dalimi priklausė nuo Vakarų, pirmiausia nuo JAV finansinių injekcijų. B. Jelcinas neretai pateikiamas kaip antipodas autokratui V. Putinui, nors kažin, ar Jelcinas nebuvo toks pats autokratas, pradėjęs pirmą Čečėnijos karą ir pasmerkęs tūkstančius žmonių pražūčiai. Kaip Rusijos politinis elitas, supęs B. Jelciną ir jis pats, suprato demokratiją ir kokios Europos troško Rusijos prezidentas, parodo neseniai paskelbti JAV prezidento B. Clintono ir Rusijos prezidento buvę slapti, privatūs, užrašy ...

Close