Tadas Prajara. Misija ,,Lietuvos regionai”: ko įveikti nesugebės virusas, įveiks laikas?

Tadas Prajara. Misija ,,Lietuvos regionai”: ko įveikti nesugebės virusas, įveiks laikas?

Vieną dieną virusas pasitrauks ir mes grįšime prie įprasto gyvenimo ritmo: miestuose užvirs įprastas šurmulys, o mažesnėse gyvenvietėse ir toliau viešpataus tuštuma ir ramybė. Regionų ir didžiųjų miestų darbo atlyginimų skirtumai tik auga, o įsidarbinimo, socialinių ir kitų paslaugų gavimo, jaunų žmonių švietimo ir verslo kūrimo galimybės – mažėja. Ko įveikti nesugebės virusas, įveiks laikas ir menkas valdžios darbas dėl regionuose gyvenančių žmonių. Kalbu apie labai didelį kontrastą tarp gyvenimo sąlygų ir nedideles galimybes mažesniuose Lietuvos miesteliuose bei kaimuose. Ko įveikti nesugebės virusas, įveiks laikas ir menkas valdžios darbas dėl regionuose gyvenančių žmonių. Reikia pripažinti: per šią Seimo kadenciją padaryti darbai nelabai prisidėjo, kad regionuose žmonėms atsirastų perspektyva ir geresnio gyvenimo viltis. Tačiau būdų, kaip problemas paverst ...

Modesta Petrauskaitė. Ar grožis išgelbės pasaulį?

Modesta Petrauskaitė. Ar grožis išgelbės pasaulį?

Koronavirusas Lietuvoje sukėlė dar neregėtą ekonominę krizę, kurios pasekmes, akivaizdu, pajus kiekvienas šalies gyventojas. Nors Vyriausybė šalies ekonomikai metė gelbėjimosi ratą, tačiau šis – gerokai mažesnis, nei jo šiandien reikia ekonomikai stabilizuoti ir gaivinti. Nedarbo lygis šalyje kyla nuo pat pirmos karantino dienos. Remiantis Užimtumo tarnybos duomenimis, didžiausias nedarbas fiksuojamas kurortuose, o kai kuriuose rajonuose jau viršijo ir keliolika procentinių punktų. Vyriausybė turi lengvinti karantino sąlygas ir sudaryti galimybę grožio paslaugų specialistams priimti ir aptarnauti klientus. Tačiau ne tik turizmo sektorius išgyvena sunkius laikus. Virusas stipriai palietė įmones, kurios dėl karantino priverstinai apribojo savo veiklą: uždarė parduotuves, salonus. Tokie ribojimai ypač palietė grožio paslaugų sektorių. Nežinomybėje gyvena tūkstanč ...

Valentin Gavrilov. Virtualus virusas

Valentin Gavrilov. Virtualus virusas

Jau kuris laikas Lietuva gyvena kovos su koronavirusu ir karantino sąlygomis. Nors stengiamės apsisaugoti nuo pavojingo užkrato, virusas ne tik stipriai pakeitė įprastą gyvenimą, bet ir ryžtingai veržiasi į mūsų galvas. Virusas užvaldė faktiškai visą informacinę erdvę. Jis yra visur – televizijoje, internete, socialiniuose tinkluose. Šis virtualus viruso variantas įtakoja mūsų gyvenimą ne ką mažiau nei tikrasis. Virtualaus viruso įtaką didina ir fantastiškai staigiai įvykę mums įprasto gyvenimo pokyčiai. Kai matai, kad įprasti dalykai keičiasi taip greitai, imi nerimauti, ir tas nerimas gali peraugti į baimę. O baimė blogas patarėjas. Nereikėjo nei savaitės, kad praktiškai nebeliktų jau tapusio įprastu laisvo judėjimo Europos Sąjungos viduje. Staiga visiškai realiai atsirado vidinės ES valstybių sienos, nors tai jau buvo tapę tolimais prisiminimais mūsų atminty ...

Algis Vaičeliūnas. Koronavirusas apnuogino politikų veidus: (ne)veikimas  ne laiku  ir ne vietoje

Algis Vaičeliūnas. Koronavirusas apnuogino politikų veidus: (ne)veikimas ne laiku ir ne vietoje

Ar koronaviruso pandemija Lietuvą užklupo lyg perkūnas iš giedro dangaus? Tikrai – ne. Ar nėra mūsų šalyje kompetentingų specialistų, kurie suprastų, ką tokioje situacijoje reikėtų daryti? Yra. Negana to, premjeras Saulius Skvernelis nuolat kartoja, kad ir pinigų kovai su pandemija yra pakankamai. Tai kodėl slidinėjame lygioje vietoje, kodėl Lietuvoje jau daugiau nei šimtas medikų užsikrėtę visą pasaulį siaubiančiu virusu, kodėl kone kasdien matome ir girdime apie neatleistinas valdžios klaidas? Šio „slidinėjimo“ kaina – visuomenėje tvyrantis valdžios veiksmų vertinimas: meluoja, vėluoja, nesuskaičiuoja, ir t.t. Ir niekas negalėtų teigti, kad kova su ekstremalia situacija nevyksta – tikrai vyksta. Tačiau ar Prezidentas, Vyriausybė, Sveikatos apsaugos ministerija ir Valstybės ekstremalių situacijų centras dirba efektyviausiai ir naudingiausiai visuomenei? Abejotina. ...

Dovilė Šakalienė. Ką naikinam – virusą ar save?

Dovilė Šakalienė. Ką naikinam – virusą ar save?

Klausykit, o pas mus koronaviruso epidemija – ar neapykantos..? Tokia realybės dichotomija – vienoje pusėje herojų herojai, kitoje – niekšų niekšai. Tik panašu, kad niekšų gretos plinta viruso greičiu, o herojų tuoj neliks. Nes vienas herojus ne taip pakalbėjo nuotolinio interviu metu (kiaurą parą į klausimus atsakinėjantis pervargęs, nežinia kada valgęs administracijos vadovas ne visai “prezentabiliai” kažką pakramtė į eterį) – komentarai sprogo pasipiktinimu. Nes visgi nepaisant to, kad vienas kitu pasitikime tris kartus mažiau negu danai – objektyviai žiūrint nesame psichozės ištiktų sociopatų būrys – taigi, daug šansų, kad netgi daromas klaidas galime ištaisyti įmanomai adekvačiomis priemonėmis. Kiti neteisingai nubalsavo (nes juk tikrai ne todėl, kad demokratinėje valstybėje parlamento darbas ir yra politika – ir susitarti dėl sprendimų normalioje demokrat ...

Violeta Boreikienė. Mikroskopinis padaras testuoja lyderius

Violeta Boreikienė. Mikroskopinis padaras testuoja lyderius

Šiandien vyksta globalinis karas su nematomu, greitu ir klastingu virusu COVID-19.  Tai iššūkis visai žmonijai, bet pirmiausia – valstybių lyderiams. Kiekviename kare reikia vadų –  drąsių, išmintingų strategų, gebančių matyti ne tik tai, kas vyksta dabar, bet ir turėti manevrų arsenalą, greitai reaguoti. Apie virusų kilmę ir jų galimą poveikį civilizacijai kalbėta jau seniai, tačiau ekonomikos augimo euforijos apakinti pasaulio lyderiai tų prognozių nelaikė rimtomis arba tiesiog nenorėjo girdėti. COVID-19 reikalauja žaibiškų sprendimų. Mikroskopinis tvarinys, kurio kai kurie mokslininkai net nelaiko gyvybės forma, savo aštriomis karūnomis tikrina politinius lyderius, valstybių elitą, drebina pasaulinės ekonomikos pamatus, griauna visuotinės gerovės iliuziją. Biurokratinis mentalitetas – štai kas mus žlugdo! Trypčiojimas vietoje, veiklos imitavimas, orientavim ...

Arkadijus Vinokuras. Panika ir panieka

Arkadijus Vinokuras. Panika ir panieka

Kai valstybės vadovai neturi jokios krizės valdymo patirties, visuomenėje kyla panika. Kai vadovai bando užtušuoti savo neįgalumą autoritariniais metodais, jie rodo panieką visuomenei. Beprasmiška  kaltinti SAM ministrą A. Verygą už kelis kartus per dieną keičiamus įsakymus. Nes jį paskyrę yra tokie patys nepatyrę, todėl nesugebantys konstruktyviai valdyti krizės.  Regis, sunkiai suvokdami, kad ant kortos – žmogaus gyvybė. Ir laisvė. Apie paniką. Norėdamas kaip nors įrodyti savo nesamus gebėjimus  ministras  A. Veryga net apsirėdė  šaulių uniforma. Šitaip savo kovą su virusu jis kilstelėjo į Servanteso „Don Kichoto“ tragiškomišką lygį. Tą lygį, kai jau nebežinai, ar verkti, ar juoktis. Jeigu jis tikrai yra tarnavęs karinėse pajėgose bent leitenantu, turėtų žinoti, kaip formuluojami kariuomenės vado įsakymai. Jie – ir tai svarbiausia – remiasi karinės vadovybės sufo ...

Close