Birutė Vėsaitė. Skūpus moka du kartus

Birutė Vėsaitė. Skūpus moka du kartus

Tie, kurie garsiai rėkė, kad kuo mažiau valstybės yra valstybėje – tuo geriau, pasirodė neteisūs, susidūrus su koronakrize. Jie klaidingai suvokė valstybės paskirtį ir galimybes. Nesu šios Vyriausybės gerbėja, tačiau jos elgesys ir priemonės, tramdant virusą-žudiką, vertos pagyrimo. Išskyrus epizodus, aprūpinant medikus, socialinius darbuotojus ir kitus priešakinių linijų herojus apsaugos priemonėmis ir testais. Šalyse, kur profsąjungos buvo stipresnės, pavyko išlaikyti beveik visą algą darbuotojams, pasitraukusiems į saviizoliaciją. Pandemija parodė, kokia gali būti trapi mūsų visuomenė, ekonomika ir demokratija. Nuotolinis darbas daugeliui darbuotojų nėra galimybė. Apie tai byloja nedarbas, nuo karantino pradžios išaugęs iki 11,3 %, 17,7 tūkstančiai įmonių, esančių prastovose. Siekiant išvengti ekonomikos griūties, buvo laukiama valstybės paramos, tačiau ar ji ...

Modesta Petrauskaitė. Didžiųjų pokyčių metas arba „Darom” – išvalom Lietuvą iki galo

Modesta Petrauskaitė. Didžiųjų pokyčių metas arba „Darom” – išvalom Lietuvą iki galo

Prieš daugiau nei dešimt metų Estijoje startavusi aplinkos švarinimo akcija „Darom“ nepaliko abejingų ir Lietuvoje. Nuo 2008 m. kasmet vykstanti akcija mūsų šalyje sutraukia kone po du šimtus tūkstančių gamtai neabejingų žmonių, kurie tvarko parkus, apleistas miestelių teritorijas, pamiškes, paežeres ir kitas vietas, kur nevalyvi tautiečiai neleistinai šiukšlina. Per šiuos keturis metus aplinkos apsaugos sistema pasiekė akivaizdų dugną. Keturios iš dešimties didžiausių ekologinių nelaimių Lietuvoje įvyko per pastarąją Seimo kadenciją. Akcijos metu Lietuvoje išvalyti tūkstančiai hektarų prišiukšlintų teritorijų, surinkti kalnai šiukšlių, bet, svarbiausia, akcija prisideda prie visų mūsų sąmoningumo, skatinančio tausoti savo aplinką, neteršti, atliekas mesti į konteinerius, jas rūšiuoti ir būti savo kraštą ir gamtą mylinčiais piliečiais. Kalbant apie proveržį apl ...

Juozas Olekas: „Nukirsta liepa pražudė Lapiną, o mūsų dabarties miškai?...“

Juozas Olekas: „Nukirsta liepa pražudė Lapiną, o mūsų dabarties miškai?…“

Šiuo, mūsų psichologinei ir fizinei sveikatai įtemptu metu, miške vis dar galime pagaliau skirti laiko sau. Rodos, kad ten - medžiai sugeria triukšmą, o mistinė ramybė padeda ir patiems palengvėti, praskaidrinti protą ir atgaivinti kūną. Net ir COVID-19 nebeatrodo toks baisus. Ne veltui mūsų protėviai garbino mišką ir jame gyvenančias būtybes, dažnai tikėdami, kad nėra nieko didingesnio nei miškų ir girių visumos šventovė. „Mirsiu aš dar negreitai. Kai aš dar mažas buvau, man viena čigonė delne išskaitė, kad aš mirsiu, kai Grainio liepa nulūš. O ji dar stipri, visus medžius prastovės“, - V. Krėvės „Skerdžiuje“ dėstė Lapinas. Vis dėl to Grainiui principingai nukirtus liepą Lapino gyvenimas pasibaigė. Būtina užkirsti kelią netvariam žemės naudojimui ir sušvelninti klimato kaitos padarinius. Simbolinę reikšmę turintis lietuvių literatūros kūrinys, ypatingai jaun ...

A. Sysas: Gegužės pirmoji – ne šiaip ,‚išeiginė‘‘ diena, kurią vis bandoma atšaukti

A. Sysas: Gegužės pirmoji – ne šiaip ,‚išeiginė‘‘ diena, kurią vis bandoma atšaukti

Gegužės pirmoji – ne šiaip graži išeiginė pavasario diena, kurią vis bandoma atšaukti kaip šventinę, sako socialdemokratai. Tai diena, kuri suteikia Lietuvos ir viso pasaulio žmonėms progą parodyti solidarumą, priminti valdžiai ir darbdaviams apie darbuotojo teises. Pasak Seimo nario Algirdo Syso, pandemijos ir naujų ekonominių iššūkių metu, šias teises ypač svarbu apginti ir išsaugoti, nes į jas kėsinamasi ypač aršiai. Lietuvoje per trisdešimtmetį pažanga menka. Deja, darbdavių mentalitetas dažniau ,,laukinio kapitalizmo‘‘ laikų. „Kaip vis kartojasi bandymai panaikinti pačią Gegužės 1-ąją, kaip šventinę dieną, taip vis pasigirsta siūlymai riboti darbuotojų teises. Darbdavių organizacijos ir jas remiantys politikai reikalauja liberalizuoti arba suspenduoti Darbo kodeksą. Nueinama ir toliau – neseniai Seime buvo registruoti siūlymai keisti Darbo kodeksą taip, ...

Vilija Blinkevičiūtė. Ar Lietuva pasinaudos Europos Sąjungos pagalba?

Vilija Blinkevičiūtė. Ar Lietuva pasinaudos Europos Sąjungos pagalba?

Europos Parlamentas priėmė daug sprendimų, kurių žinia labai aiški: ES valstybės, tarp jų ir Lietuva, sulauks milijonų ir milijardų kovoti su pandemija ir ekonominės krizės pasekmėmis. Europos Parlamentas ir Europos Komisija uždegė žalią šviesą šiai finansinei ir materialinei paramai. Taip, Europos Parlamentas dirba. Nuotoliniu būdu. Vyksta ir posėdžiai, ir balsavimai. Ištuštėję Europos Parlamento pastatai ir ištekliai naudojami kovai su koronavirusu. Svarbiausia, pasitelkus ES paramą, o ji tikrai yra ir bus, tinkamai finansuoti žmonių socialinę apsaugą, kuriai mes skiriame beveik du kartus mažiau lėšų nuo savo BVP nei ES vidurkis. Vienas iš Strasbūre esančių parlamento pastatų paverstas testavimo dėl koronaviruso centru. Briuselyje Europos Parlamento virtuvė kasdien tiekia tūkstančius maisto porcijų medikams ir benamiams, kuriems pandemijos laikotarpiu užleis ...

Vaidas Rusys. Ne moksleiviai kalti, kad jie nemoka mokytis savarankiškai

Vaidas Rusys. Ne moksleiviai kalti, kad jie nemoka mokytis savarankiškai

Pamokoms persikėlus iš mokyklos suolo į virtualią erdvę, išryškėjo dvi esminės švietimo sistemos problemos. Pirma, trūkstama infrastruktūra ir žmogiškasis kapitalas: šią problemą išryškino valdžios negebėjimas greitai prisitaikyti, nes visą nepriklausomybės laikotarpį kalbėjome apie „mažos” valstybės koncepciją. Antra, moksleivių negebėjimas mokytis savarankiškai, o mokytojų – sukurti tokį konsultacinį mechanizmą, kuris padėtų moksleiviams mokytis be fizinio kontakto. Mokyklose nėra lavinamas gebėjimas klausti ir kritiškai vertinti. Nuotolinio mokymosi grimasos parodė mokinių nesugebėjimą patiems susirasti, išanalizuoti, kritiškai įvertinti ir suprasti informaciją. Mūsų švietimo sistema buvo ir yra paremta pasiruošimu egzaminams. Tai reiškia: „iškalk“ faktus, išmok žodis žodin teoriją ir gali baigti mokyklą visai neblogu rezultatu. Ši sistema nevysto analitinio ...

Raimundas Jasinevičius. Laiškas nepažįstamam piliečiui ir sau pačiam

Raimundas Jasinevičius. Laiškas nepažįstamam piliečiui ir sau pačiam

Gerbiamasis Pilieti, šiame laiške noriu pasidalinti man kilusiais klausimais ir abejonėmis dėl mūsų Valstybėje vyraujančios partinės sistemos, lyderių, mano ir Jūsų pasirinkimo, su kuria partija ar judėjimu tapatintis, ką remti rinkimuose ir kodėl. Man regis, kad šiandien turime kelias dešimtis didesnių ar mažesnių partijų, įvairių politinių judėjimų, komitetų ir/ar forumų (nekalbant jau apie profesinius forumus ar sąjūdžius). Man natūraliai kyla klausimas: argi pagrindinė mūsų Valstybės idėja, jos pasiekimo ir įgyvendinimo keliai gali ir turi būti tokie skirtingi? O kai dar pastebiu, kad tos partijos ir politinės grupuotės nenatūraliai kunkuliuoja – tai skyla, tai jungiasi, tai persigrupuoja, tai skolina viena kitai savo garsiais vardais pasižyminčius narius – manyje susiformuoja mintis, kad jos tik imituoja kažkokių neįvardintų idealų siekimą. O kaip Tau atrodo, ...

Close