Linas Jonauskas. Tavęs nebus Klaipėdoje – Lietuvoje neliks žuvies!

Linas Jonauskas. Tavęs nebus Klaipėdoje – Lietuvoje neliks žuvies!

Nuo 2020 m. Baltijos jūroje dėl katastrofiškai sumažėjusių menkių išteklių uždrausta šių žuvų žvejyba. Faktą, kad menkių populiacija Baltijos jūroje kasmet vis mažėjo ir atsidūrė kritinėje būsenoje atsakingi Lietuvos pareigūnai ignoravo, o drastiškas sprendimas visiškai uždrausti menkių žvejybą Baltijoje įsigaliojo tik po to, kai Europos Komisija įvertino realius menkių populiacijos išteklius. Žvejybą valdininkai uždraudė tiek žvejams verslininkams, menkes gaudantiems tinklais, tiek žvejams mėgėjams, žvejojantiems meškere. Pastarieji, su meškerėmis sužvejojantys palyginus itin menką dalį menkių, tapo nežaboto žvejų verslininkų godumo įkaitais. Jei situacija artimiausiu metu nesikeis, ne tik verslinę, bet ir visą kitą žūklę Kuršių mariose greitu metu turėsime pamiršti. Panaši situacija jau visai netrukus gali nutikti ir Kuršių mariose. Verslininkų spaudimas čia ...

Raminta Popovienė. Užteks rūšiuoti vaikus į brangius ir pigius

Raminta Popovienė. Užteks rūšiuoti vaikus į brangius ir pigius

Nemokamas maitinimas Lietuvos priešmokyklinukams ir pradinukams. Visiems. Tai – mūsų, socialdemokratų, principinis reikalavimas ir jo mes nežadame atsisakyti.  Raktinis žodis „visi”  Atžalas auginantys tėvai, kad ir kokia būtų jų finansinė padėtis, žino, jog gerovės valstybė prasideda arba baigiasi ten, kur kyla klausimas, ar tu turi kuo pamaitinti savo vaikus. Šis klausimas labai tinka ir valstybei. Mūsų valstybė gali ir turi nemokamai maitinti savo priešmokyklinukus ir pradinukus. Visus. Ar Lietuva, kurioje demografinė padėtis kelia rimtą susirūpinimą, gali paremti, paskatinti šeimas, organizuojant nemokamą visų be išimties priešmokyklinukų ir pradinukų maitinimą?  Raktinis žodis – „visų”. Ne dalies, ne tam tikro procento, kaip yra dabar. Mes, socialdemokratai, neabejojame: mūsų valstybė gali ir turi nemokamai maitinti savo priešmokyklinukus ir pradinukus. ...

Vidmantas Kanopa. Kaimas ir miestas: nuo kada liovėmės suprasti vieni kitus?

Vidmantas Kanopa. Kaimas ir miestas: nuo kada liovėmės suprasti vieni kitus?

Nejau tai vyksta iš tiesų – miesto ir kaimo gyventojai nebesupranta vieni kitų? Vieni (dalis miestiečių) piktinasi ūkininkais, kad šie naudojasi Europos ir valstybės parama, bet vis tiek skundžiasi, nesileidžia į kalbas apie mokestinių lengvatų mažinimą. Kiti (ūkininkai) kalba apie tai, kad iš savo veiklos sunkiai bepragyvena. Nusivylę ūkininkavimu žmonės tiesiog parduoda gyvulius ir žemes, išvyksta darbo ieškoti į miestus ar užsienį. Lietuviškas žaliavinis pienas, nors ir atitinka aukščiausius europinius reikalavimus, superkamas pigiausiai Europos Sąjungoje, o atsiradus bet kokiam rizikos veiksniui, supirkėjai kainas kerpa labiausiai – 30 procentų ir daugiau. Pieno sektoriuje kainos šoko polką ir karantino metu: ūkininkams supirkimo kainos buvo negailestingai sumažintos, tik vartotojai to nepajuto – prekybos centrų lentynose produktai nepigo. Padėtis iš tie ...

G. Paluckas: pacientai kenčia, nes medikai yra įbauginti privalomų A. Verygos rekomendacijų

G. Paluckas: pacientai kenčia, nes medikai yra įbauginti privalomų A. Verygos rekomendacijų

Premjerui Sauliui Skverneliui svarstant karpyti finansavimą gydymo įstaigoms, kurios neskuba atkurti teikiamų paslaugų, Lietuvos socialdemokratų partijos (LSDP) pirmininkas Gintautas Paluckas sako, kad dėl susiklosčiusios situacijos atsakingas sveikatos apsaugos ministras Aurelijus Veryga. G. Paluckas sveikatos apsaugos ministrą ragina nedelsiant keisti rekomendacijas, o ne kaltinti gydymo įstaigas dėl to, kad šios tinkamai neatlieka darbo. Bausti įstaigas dabar atimant finansavimą reiškia viena: ir toliau jas žlugdyti ir atimti iš žmonių galimybę galų gale gauti tas planines paslaugas. „Dabar yra sukurta baimės ir grėsmės atmosfera, nes Sveikatos apsaugos ministerijos (SAM) rekomendacijos virto kone privalomomis. Štai pavyzdys: jei ligoninėje atsiranda užkratas, kažkas suserga, visa tai lydi ikiteisminis tyrimas ir baudžiamoji atsakomybė. Todėl įstaigų vadovai i ...

Modesta Petrauskaitė. Bedarbių armija

Modesta Petrauskaitė. Bedarbių armija

Nedarbo lygis šalyje kyla į jau seniai nematytas aukštumas: birželio pabaigoje šalyje buvo net 209 418 bedarbių, o nedarbo lygis siekė 12,1 %. Nuo koronaviruso pandemijos pradžios bedarbių skaičius išaugo beveik 50 000 ir, panašu, kad artimiausiu metu tik didės. Užimtumo tarnybos duomenimis, šiuo metu Lietuvoje yra beveik 3 000 laisvų darbo vietų, tačiau žmonės neskuba darbintis. Šiuo metu vidutinė nedarbo išmoka siekia apie 350 eurų. Siūlomas darbas yra menkai apmokamas ir uždarbis mažai skiriasi nuo nedarbo išmokos, todėl dėl kelių šimtų eurų skirtumo žmonės dirbti nenori ir renkasi išmokas. Atlyginimas už darbą turi būti ne tik adekvatus atliktiems darbams, bet ir užtikrinti, kad dirbančiam žmogui nereikėtų skursti ar nuolatos galvoti apie galimybę užsidirbti papildomų pajamų. Visi galintys ir norintys dirbti turi turėti galimybę tai daryti, todėl reikia dar ...

Svetlana Grigorian. 2021 Eurovizija – Palangoje

Svetlana Grigorian. 2021 Eurovizija – Palangoje

COVID-19 pandemija šalyje į rekordines aukštumas kelia nedarbo lygį, didelį spaudimą patiria smulkus verslas ir, žinoma, turizmo sektorius. Nors dėl apribotų tarptautinių kelionių maršrutų ir baimės užsikrėsti COVID-19 daugelis žmonių vasaros atostogas leis Lietuvoje, tačiau šalies kurortų verslininkų tai neguodžia. Dėl ribojimų šiemet planuojama mažiau sulaukti ne tik užsienio svečių, tačiau ir Lietuvoje vasaros atostogas leidžiančių iš emigracijos grįžtančių tautiečių. Ši vasara Palangai, kaip ir daugeliui kitų šalies kurortų, kitokia. Čia gausiau atvyksta vietiniai poilsiautojai, savaitgaliais fiksuojamas beveik maksimalus viešbučių apgyvendinimas, tačiau, atrodo, kad tai ne itin guodžia verslininkus, mat pinigų į kurortą atvykę lietuvaičiai išleidžia kur kas mažiau nei turistai iš kaimyninių valstybių. Nuo vasarą gautų pajamų iš esmės priklauso visų metų Palan ...

Kaip padėti šeimoms? Kokybiškas būstas, darželis ir mokykla – kiekvieno teisė

Kaip padėti šeimoms? Kokybiškas būstas, darželis ir mokykla – kiekvieno teisė

Pandemija atidengė didžiuosius šeimų skaudulius, kurie niekur nedings ir jai atsitraukus. Kokybiškas būstas, darželis vaikams ir mokykla – tai kiekvienos šeimos, kiekvieno piliečio teisė. Bet ką daryti, jei nėra pinigų? Yra daugybė atvejų, kai bankai neteikia būsto paskolos, kai tėvai – valstybės tarnautojai ir jų pajamos yra per menkos. Tokios šeimos įstringa finansinių problemų rate. Maža to, karantinas sustabdė daug smulkaus ir šeimų verslų. Jų santaupos sparčiai senka, bet įsipareigojimai komunalininkams, būsto nuomotojams ar bankams už paskolas niekur nedingo. Tokias ir panašias ilgai nespręstas problemas koronaviruso pandemija tik paaštrino. Būstas – esminis poreikis „Būstas yra esminis visų šeimų poreikis, o kartu – ir socialinė teisė. Vis dėlto socialinio būsto pasiūla Lietuvoje yra labai menka, o nekilnojamojo turto kainos – didelės. Taigi, įpirkti ...

Close