ang, Author at LSDP - Page 76 of 179

Vaida Baranovė. Lietuviški kriminaliniai rekordai: sodiname daugiausiai, pataisome mažiausiai

Neseniai teisingumo ministras džiaugėsi, kad Lietuvoje sumažėjo įkalintų asmenų skaičius – nuo 232 iki 198 šimtui tūkstančių gyventojų. Nors tai teigiamas pokytis, toks progresas mums neleido pakilti iš gėdingos paskutinės vietos Europos sąjungoje. Apskritai, šis pokytis statistinėse lentelėse leido „aplenkti“ tik vieną šalį – Azerbaidžaną. Ir tai parodo, kokioje gilioje krizėje yra atsidūrusi mūsų kriminalinio teisingumo sistema. Pasirodo, tik pervadinti kalėjimus pataisos namais nepakako. Teisingumo ministras taip pat atskleidė, kad pakartotinai nusikalsta net 62 procentai iš įkalinimo įstaigų išėjusių asmenų. Šiuo aspektu, deja, taip pat ženkliai viršijame kitų ES narių rodiklius. Taigi, pasirodo, tik pervadinti kalėjimus pataisos namais nepakako. Šie du teisingumo ministro pareiškimai rodo gerėjančią, tačiau nepakankamai greitai gerėjančią kriminalinio tei ...

Mindaugas Maciulevičius. Žemės ūkiui reikalinga ne revoliucija, o evoliucija

Po ypač sėkmingų Prezidento Gitano Nausėdos derybų Briuselyje Baltijos šalių ūkininkų teisėti lūkesčiai pagaliau išgirsti ir įvertinti. Tačiau būsimi milijardai žemės ūkiui ateinantiems septyneriems metams paskatino diskusiją, kas šių būsimų subsidijų yra labiau vertas. Ar visiems, ar dideliems, ar mažiems? Tiek smulkūs, tiek stambieji deda argumentus ant stalo ir teigia, kad būtent jie nusipelnė. Ypač gera ir savalaikė Prezidento iniciatyva pradėti viešą diskusiją dėl lubų stambiesiems. Juk akivaizdu, kad ir dabar, gaudami mažesnes ES tiesiogines išmokas, mūsų stambiausi ūkiai dirba pelningai. Jau ir dabar gaunamas pelnas. Sužlugdyti tikrai nieko nesužlugdysime, tokio ir tikslo nėra, tačiau socialinį teisingumą šiek tiek atstatysime. Kažką atėmę, turime ir duoti: prieigą prie saugių finansų tolesnėms modernizavimo investicijoms, žaliosioms technologijoms; bepr ...

Svetlana Grigorian. Kaip konservatorius Brežnevo vilą gynė

Turto banko planas privatizuoti „Auskos“ viešbutį, dar kitaip vadinamą „Brežnevo vila“, sukėlė emocijų bangą konservatoriaus ir Palangos mero Š.Vaitkaus širdyje. Palangos meras griežtai pasisakė prieš viešbučio privatizavimą ir mano, jog naudingiau bus jei šis objektas liks valstybės rankose. 1973 m. Palangos pakraštyje pastatyta vila buvo skirta aukštiems sovietmečio pareigūnams. Čia ilsėdavosi komunistų partijos lyderiai ir, net buvo laukiama paties to meto aukščiausio Sovietų sąjungos pareigūno Leonido Brežnevo. Nors aukščiausias komunistų partijos vadovas viloje taip ir nepasirodė, tačiau pastatas netruko gauti neformalų pavadinimą – “Brežnevo vila”. Sprendimą, skirtingai negu viešojoje erdvėje deklaruoja Š.Vaitkus tokiu būdu klaidindamas visuomenę, dėl „Auskos“ viešbučio privatizavimo dar 2019 m. liepos 10 d. priėmė būtent S.Skvernelio, o ne ankstesnė A.Butke ...

Raminta Popovienė. Keturių dienų darbo savaitė – kam ir kodėl tokios reikia

Pokyčių sveikatos apsaugos ir socialinių paslaugų tinklo plėtroje reikia seniai. Tai sritys, su kuriomis man teko ir tenka nemažai susidurti. Dabar matau, kad pertvarkų šios sritys ėmė prašyte prašytis dar ir dėl netikėtai mus kaip ir visą pasaulį užklupusio koronaviruso bei karantino iššūkių. Kaip ir visa Europa, esame senstanti ir vis labiau serganti visuomenė. Remiantis Europos Komisijos Europos senėjimo ataskaitos duomenimis, vyresnių nei 65 metų žmonių ES, o taip pat ir Lietuvoje, per pastarąjį dešimtmetį padaugėjo beveik 3 procentais. Skaičiuojama, kad vyresnių žmonių dalis visuomenėje toliau didės. Socialinių darbuotojų teikiamos paslaugos – tai ne išlaidos, o investicija. Trys principiniai uždaviniai: visiems prieinama sveikatos priežiūros sistema, išvengiamo mirtingumo mažinimas ir didesnis finansavimas, medikų darbo sąlygų gerinimas, atsižvelgiant ne t ...

Modesta Petrauskaitė. Popsas užkniso juodai

Motinos, Tėvo, Moters, Konstitucijos dienos – graži ir jau ilgus metus gyvuojanti tradicija, kai sveikiname tuos, kurie mums svarbūs. Turbūt, jau sunku įsivaizduoti pirmąjį gegužės sekmadienį be gėlėmis nešinų žmonių, skubančių pasveikinti savo mamas, močiutes, tetas, krikštamotes ar net žmonas. Nenumaldomai artėjant rinkimams, grupelė skirtingų frakcijų Seimo narių siūlo atmintinų dienų sąrašą papildyti ir Senelių diena. Ji būtų minima pirmąjį rugsėjo sekmadienį. Pagrindinis tokios dienos įtraukimo į sąrašą argumentas – ,,glaudesnio ryšio tarp kartų kūrimas”. Iniciatyva, išties, sveikintina. Tačiau kodėl ilgą laiką visų iniciatyvų pakraščiuose buvę senjorai staiga sulaukė tiek daug politikų dėmesio? Kaip ir dauguma žmonių, aš savo senelius sveikinu Motinos ir Tėvo dienos proga. Parlamentarės, iniciavusios Senelių dienos įteisinimą, sako, kad šiais laikais vaikai ...

Antanas Valionis: „Atvedėme Lietuvą į Europą, dabar laikas atvesti Europą į Lietuvą“

Ilgametis ambasadorius ir užsienio reikalų ministras vienuoliktojoje, dvyliktojoje ir tryliktojoje Vyriausybėse, 2004-2008 m. Seimo narys Antanas Valionis šiandien su socialdemokratų komanda „šturmuoja“ Seimą, jis yra kandidatas Naujamiesčio-Naujininkų vienmandatėje apygardoje. Lengvai bendraujantis, gerai mokantis anglų, rusų ir lenkų kalbas, su žodynu ar be daug skaitantis čekų, slovakų, baltarusių, ukrainiečių, bulgarų, serbų, kitomis slavų kalbomis politikas, aktyviai reaguoja į Europoje ir Lietuvoje vykstančius įvykius. Buvęs užsienio reikalų ministras gerai supranta, kad gerovės valstybę sukurti galima tik bendromis jėgomis ir kad nuo vieno žmogaus pastangų tai nepriklauso. Antanas prisimena, kuomet dar būdamas doktorantu Varšuvoje, pasinaudojo kontaktais su Ministro Pirmininko Tadeušo Mazovieckio kabinetu ir suorganizavo premjerės Kazimieros Prunskienės 1 ...

Vidmantas Kanopa. Iš dainos žodžio neišmesi, tačiau šiandieninių artojėlių realijos – visai kitos

Pasak liaudies dainos, nepabuvęs kareivėliu, nebus geras artojėlis. Šiandien dėl artojėlių rūpesčiai visai kiti, nei tie, kurie buvo įprasti tarpukario nepriklausomoje Lietuvoje ar atkūrus šalies nepriklausomybę. Demografinės tendencijos kaime nėra geros. Net 35 proc. visų ūkininkų yra pensininkai ir dauguma jų suka galvą, kam perleisti savo ūkį, nes vaikų netraukia žemės ūkis, ypač gyvulininkystė. Šiuo metu turime apie 18 tūkst. jaunųjų ūkininkų ūkių – tai perpus mažiau negu prieš dešimtmetį, šis skaičius toliau mažėja. Kitas dalykas, kad ši statistika nėra tikra, dalis jaunųjų ūkininkų yra „popieriniai“. Pusę Lietuvoje registruotų ūkių valdo vidutinio ir vyresnio amžiaus žmonės. O jauniesiems ūkininkams, kuriais laikomi asmenys iki 40 metų, tenka tik 15 proc. visų ūkių. Oficialiai šiuo metu turime apie 18 tūkst. jaunųjų ūkininkų ūkių – tai perpus mažiau negu ...