Author Archives: ang

Vytautas Plečkaitis. Diktatoriaus laikas baigėsi: kitoks – ne ukrainietiškas – Baltarusijos maidanas

Vytautas Plečkaitis. Diktatoriaus laikas baigėsi: kitoks – ne ukrainietiškas – Baltarusijos maidanas

Paskutinis Baltarusijos diktatorius suorganizavo pseudorinkimus ir, dideliam baltarusių – daugiausiai jaunimo – pasipiktinimui, tariamai buvo „išrinktas“ dar penkeriems metams valdyti šalį. Nespėliosim, kaip, ar ilgai jis sugebės prezidentauti? Kai jo valdomoje šalyje didelė dalis gyventojų Aliaksandro Lukašenkos negali pakęsti ir kasdien reikalauja jo atsistatydinimo. Baltarusiai yra viena iš rytų slavų tautų, kuri yra labiausiai konservatyvi, ekonomiškai atsilikusi, mažiausiai reformuota autoritarinio tipo valstybė, neturinti parlamente nė vieno opozicijos nario. Ji iki šiol buvo visiškai priklausoma nuo Rusijos tiek politine, tiek karine, energetine ir ūkine prasme. Du trečdaliai jos gyventojų viešajame gyvenime ir namuose vartoja ne baltarusių, o rusų kalbą. Tai dar nereiškia, kad jie nėra baltarusiai. A. Lukašenka ir jo komanda, apie kurią beveik nieko nežino ...

Vaidas Rusys. Meilė moterims, profesionalumas ir 28 milijardai dolerių

Vaidas Rusys. Meilė moterims, profesionalumas ir 28 milijardai dolerių

„Moteris mes mylime, tačiau renkantis ministrus svarbus ir profesionalumas“, – pasakė mūsų ministras pirmininkas ir Vyriausybę suformavo tik iš vyrų. O mes galėjome sėdėti ir žiūrėti, kaip pagal lyčių lygybės indeksą per ketverius metus ne tik kad nepajudėjome į priekį, bet tapome vienintele Europos sąjungos šalimi, kuri juda atgal. Lyčių lygybės indekso modelio struktūra apima aštuonias sritis, iš kurių šešios sudaro pagrindinį indeksą: darbas (užimtumas, darbo sąlygų kokybė), pinigai (ekonominė padėtis, finansiniai ištekliai), galia (politinė, socialinė, ekonominė), žinios (išsilavinimas, segregacija), laikas (ekonominė, socialinė veikla), sveikata (būklė, elgsena, galimybė naudotis paslaugomis). Pagal šias sritis moterų pozicijos per pastaruosius metus labai ženkliai suprastėjo. Iki „valstiečių“ labai lėtai, bet bent jau ėjome į viršų. Išrinkus LVŽS, mes labai ...

Birutė Vėsaitė. Nepatogi tiesa apie trečiąją iš eilės bedarbių kartą Lietuvoje

Birutė Vėsaitė. Nepatogi tiesa apie trečiąją iš eilės bedarbių kartą Lietuvoje

Ydinga socialinės paramos sistema baigia užauginti jau trečią nuolatinių socialinių pašalpų gavėjų kartą. Apie tai su nerimu pavojaus varpais muša socialiniai darbuotojai, vaiko teisių specialistai, seniūnai, nevyriausybinių organizacijų atstovai. Ypatingai regionuose, nutolusiuose nuo didžiųjų miestų. Skurdas kaip infekcinė liga – eina iš kartos į kartą. Jeigu močiutė buvo bedarbė, jos dukra taip pat, tuomet, kaip taisyklė, ir anūkės laukia panaši ateitis. Jeigu augantis vaikas nemato, kaip tėvai kas rytą keliasi, ruošiasi darbo dienai, tai labai menka tikimybė, kad vaikai, augantys tokioje šeimoje, elgsis kitaip. Paprastai tokios šeimos skursta, o skurdas kaip infekcinė liga – eina iš kartos į kartą. Ir nereikia naiviai tikėtis, kad auganti ekonominė gerovė automatiškai pasieks skurstančiųjų sluoksnius. Taip niekada nebuvo ir nebus. Socialinė pašalpa darbingi ...

Jurgita Šukevičienė. Asfaltas prieš žinias

Jurgita Šukevičienė. Asfaltas prieš žinias

COVID-19 pandemija kaip reikiant supurtė mūsų šalies ugdymo sistemą. Karantino metu įprastas mokymosi procesas persikėlė į virtualią erdvę ir dažnai labiau priminė chaosą nei mokymosi procesą. Švietimo, mokslo ir sporto ministerija, reaguodama į sveikatos specialistų įspėjimus dėl galimos antros koronaviruso bangos, vėl ruošiasi nuotolinio mokymo procesui, tačiau, akivaizdu, kad tinkamai pasiruošti iki šio rudens nepavyks. Greičiausiai šalyje nėra nei vienos mokyklos, kuri šiandien be jokių techninių trikdžių galėtų organizuoti nuotolinio mokymosi procesą. Geros kompiuterinės technikos (reikalingos nuotolinio ugdymo infrastruktūrai) trūksta ne tik pedagogams, tačiau ir mokiniams. Pastarieji, beje, susiduria ne tik su kompiuterinės technikos stygiumi, tačiau ir ryšio problemomis, kurios neužtikrina kokybiško mokymosi proceso. Jau garsiai kalbama apie tai, kad nemo ...

D. Šakalienė: ar valstybės valdomai įmonei negalioja įstatymai?

D. Šakalienė: ar valstybės valdomai įmonei negalioja įstatymai?

2018 vasarą jauna moteris, biuro vadybininkė, susilaukė mažylio ir išėjo vaiko priežiūros atostogų. Likus beveik trims mėnesiams iki atostogų pabaigos moteris kreipėsi į darbdavį – valstybės įmonių grupę IGNITIS – pranešdama apie grįžimą į darbą. Tačiau buvo informuota, kad jos darbo pozicija panaikinta ir poreikio jai nėra. Tuo pat metu sparčiai auganti IGNITIS grupė skelbė darbuotojų paiešką į analogišką darbo poziciją. Nesitikėjau, kad vaikelio gimimas reiškia nuosprendį netekti darbo. Niekaip negaliu suprasti kaip valstybės politika gali skatinti gimstamumą, jei valstybės valdoma įmonė atsikrato jaunais tėvais. Mėginanti apginti savo teisę grįžti į darbą jauna mama sulaukė atviro spaudimo. Galiausiai moteris kreipėsi į Seimo narę, Moterų grupės vicepirmininkę Dovilę Šakalienę, prašydama konsultacijos, ar tikrai tinkamai vykdomi šiuo atveju įstatymai, reglame ...

Valentinas Gavrilovas. Nuo mūsų pačių bendravimo priklauso sėkmės ir galimybės

Valentinas Gavrilovas. Nuo mūsų pačių bendravimo priklauso sėkmės ir galimybės

Artėjantys mėnesiai bus dar karštesni, atmosferą iki maksimumo įkaitins artėjantys Seimo rinkimai, juokauja teisininkas, ekonomistas, buvęs sveikatos apsaugos viceministras, kandidatas į LR Seimą Valentinas Gavrilovas. Valentinas gimė, augo ir mokėsi Vilniuje, yra etninis rusas ir dėl to nesijaučia geriau arba blogiau. Aktyviai domisi tautinių mažumų problemomis, bendruomenių veikla. Organizaciniai sugebėjimai, ramus ir tolerantiškas būdas, noras išklausyti, suprasti, motyvuoti ir telkti žmones, įtraukia Valentiną vis į naujas veiklas. Lengvai bendraujantis su įvairaus amžiaus žmonėmis, Valentinas pelnė bendražygių pagarbą. Šiuo metu jam patikėtos atsakingos Lietuvos socialdemokratų partijos (LSDP) Vilniaus miesto skyriaus pirmininko pirmojo pavaduotojo pareigos. „Gyvename su žmonėmis ir tarp žmonių. Nuo mūsų pačių bendravimo priklauso sėkmės ir galimybės“, - įsi ...

Vaida Baranovė. Lietuviški kriminaliniai rekordai: sodiname daugiausiai, pataisome mažiausiai

Vaida Baranovė. Lietuviški kriminaliniai rekordai: sodiname daugiausiai, pataisome mažiausiai

Neseniai teisingumo ministras džiaugėsi, kad Lietuvoje sumažėjo įkalintų asmenų skaičius – nuo 232 iki 198 šimtui tūkstančių gyventojų. Nors tai teigiamas pokytis, toks progresas mums neleido pakilti iš gėdingos paskutinės vietos Europos sąjungoje. Apskritai, šis pokytis statistinėse lentelėse leido „aplenkti“ tik vieną šalį – Azerbaidžaną. Ir tai parodo, kokioje gilioje krizėje yra atsidūrusi mūsų kriminalinio teisingumo sistema. Pasirodo, tik pervadinti kalėjimus pataisos namais nepakako. Teisingumo ministras taip pat atskleidė, kad pakartotinai nusikalsta net 62 procentai iš įkalinimo įstaigų išėjusių asmenų. Šiuo aspektu, deja, taip pat ženkliai viršijame kitų ES narių rodiklius. Taigi, pasirodo, tik pervadinti kalėjimus pataisos namais nepakako. Šie du teisingumo ministro pareiškimai rodo gerėjančią, tačiau nepakankamai greitai gerėjančią kriminalinio tei ...

Close