V. Blinkevičiūtės sveikinimas Valstybės atkūrimo dienos proga

V. Blinkevičiūtės sveikinimas Valstybės atkūrimo dienos proga

Mielieji, turime tris valstybės gimimo dienas: Vasario 16-ąją, Kovo 11-ąją ir Liepos 6-ąją. Šiandien švenčiame vieną iš jų. Didžiuokimės Lietuva, pasveikinkime vienas kitą ir savo valstybę. Būkime vieningi ir susitelkę. Stiprinkime Lietuvą savo darbais. Džiaugiuosi, kad kairieji demokratai yra reikšmingai prisidėję prie 1918 m. mūsų šalies nepriklausomybės atkūrimo ir įtvirtinimo. Pagerbkime juos: S. Kairį, M. Biržišką, S. Narutavičių, J. Vileišį. Ir prisiminkime, kad socialdemokratai, įsikūrę 1896 m., buvo pirmieji, kurie iškėlė nepriklausomos ir demokratinės Lietuvos siekį. Sveikinu visus su švente, su dar vienu Lietuvos gimtadieniu! Lietuvos socialdemokratų partijos pirmininkė Vilija Blinkevičiūtė ...

R. Budbergytė A. Armonaitę kaltina neveiklumu: ministrė tik tingiai stebi, kaip žlunga eksportas

R. Budbergytė A. Armonaitę kaltina neveiklumu: ministrė tik tingiai stebi, kaip žlunga eksportas

Buvusi finansų ministrė socialdemokratė Rasa Budbergytė Ekonomikos ir inovacijų ministeriją (EIM) ragina kuo greičiau parengti naują eksporto strategiją, nes verslams lig šiol neaišku, ką planuoja Vyriausybė, Lietuvai netekus Kinijos ir kitų rinkų. R. Budbergytė sako, kad EIM iki šiol oficialiai skelbia, kad Kinija – „didžiausią eksporto potencialą" Lietuvai turinti rinka. Parlamentarė kritikuoja EIM vadovaujančią Laisvės partijos pirmininkę Aušrinę Armonaitę dėl to, kad ši ir jai pavaldžios ministerijos įstaigos „atsisako veikti". „EIM interneto svetainėje iki šiol kabo pageltusios Lietuvos eksporto plėtros 2014-2020 gairės, kuriose Kinija įvardijama kaip viena iš „didžiausią eksporto potencialą" turinti tikslinė rinka. Akivaizdu, kad ši Vyriausybė dar nesureagavo į dėl Pekino suvaržymų atsiradusius dramatiškus pokyčius. Ir, atrodo, nežada to daryti: susitikime ...

Kaip 1918, taip ir 2022 metais – Kauno socialdemokratai kviečia švęsti Lietuvos valstybės atkūrimą

Kaip 1918, taip ir 2022 metais – Kauno socialdemokratai kviečia švęsti Lietuvos valstybės atkūrimą

2022-ieji metai per daug stulbinamai panašūs į praėjusio amžiaus pradžią – keletą metų besitęsianti pandemija, stabiliai nestabili geopolitinė situacija bei klausimai dėl mūsų valstybės vietos Europoje ir pasaulyje. Jeigu reikėtų parinkti žmones iš Lietuvos istorijos, kurie geriausiai galėtų nurodyti kaip elgtis tokiomis nuotaikomis ir laikais, tai būtų ne kas nors kitas, o būrys istorinių Lietuvos valstybės atkūrimo asmenybių – Vasario 16-osios akto signatarų, kuriuos vienija pasiekimai daugybėje skirtingų sričių, tačiau visų pirma tai, jog visi jie buvo socialdemokratai! Nepriklausomybės akto signatarai Mykolas Biržiška, Steponas Kairys, Stanislovas Narutavičius ir Jonas Vileišis, – Didžiosios Lietuvos politinės asmenybės buvo kairieji, aiškiai ir be išlygų siekę Lietuvos valstybės nepriklausomybės. Demokratiškos, modernios ir be sąsajų su užsienio jėgomis Liet ...

Julius Sabatauskas. Į regionus grįžta žmonės, bet valdantieji žlugdo jų galimybes

Julius Sabatauskas. Į regionus grįžta žmonės, bet valdantieji žlugdo jų galimybes

Pavargusiems nuo visų grėsmių, iššūkių, rizikų, ribojimų, krizių ir krizelių žmonėms norėtųsi atverti šviesesnių perspektyvų kalbant apie gyvenimą Lietuvoje. Ir jų tikrai matosi. Registrų centro statistika rodo, kad lietuviai, per praėjusius metus įgydami rekordinį kiekį nekilnojamojo turto, pirko jį ne tik didmiesčiuose, bet ir regionuose. Aš matau tikimybę, kad į juos grįžta gyvybė. Vadinasi, kažkas įgijo išsvajotus namus, kažkas uždirbo, sutaupė pinigų ir juos investavo, dar kiti nusipirko sodybą atostogoms ar nuotoliniam darbui ir pabėgimui nuo pandemijų bei panašių grėsmių. Džiaugiasi širdis, kai matai, kad kyla banga norinčių likti ar keltis į įvairių regionų miestus ir kaimus jaunų žmonių, taip pat ir pagyvenusių, grįžtančių ar tebesančių emigracijoje, bet besiruošiančių gyventi viename iš Lietuvos rajonų. Vis dėlto dėl kai ko neramu. Labai nesinori, ...

A. Armonaitė socialdemokratų frakcijoje: nespauskit, nieko nesakysiu

A. Armonaitė socialdemokratų frakcijoje: nespauskit, nieko nesakysiu

Ketvirtadienį Seimo socialdemokratai internetu susitiko su ekonomikos ir inovacijų ministre Aušrine Armonaite. Frakcijos nariai iškart paprašė ministrės pateikti skaičių, kiek Lietuvai kainuos konfliktas su Kinija. Tačiau A. Armonaitė kategoriškai atsisakė tokius skaičius pateikti: „Suprantu, kad jūs bandysite mane spausti, kad aš pasakyčiau skaičių, bet aš to nedarysiu“. Ji taip pat užbėgo už akių nepatogiems klausimams, pabrėždama, kad negali atsakyti už Gabrielių Landsbergį. „Iš mano pusės tai būtų neatsakinga [pateikti tokius skaičius]. Jeigu matome, kad turime eksporto už 197 mln. eurų ir matome, kad 90 proc. jo užsidarė, galime įvertinti daugmaž“, – mįslingai kalbėjo A. Armonaitė. Socialdemokratai priminė ekspertų skaičiavimus, kad santykių su Kinija krizė gali kainuoti per milijardą eurų vien artimiausiu metu. Paklausta, ką siūlo nukentėjusioms ...

V. P. Andriukaitis: kai kultūros paveldas virsta politikų įrankiu, kenčia visuomenė ir demokratija

V. P. Andriukaitis: kai kultūros paveldas virsta politikų įrankiu, kenčia visuomenė ir demokratija

Reaguodami į didelį rezonansą visuomenėje sukėlusius sostinės valdžios sprendimus dėl istorinių artefaktų, socialdemokratai buria kultūros bendruomenę platesnei diskusijai apie kultūros paveldo išsaugojimą ir kultūrinę atmintį. Seime kitą mėnesį planuojama surengti konferenciją šia tema. Spaudos konferencijoje Seime kalbėjęs Lietuvos Nepriklausomybės Akto signataras Vytenis Povilas Andriukaitis akcentavo būtinybę užtikrinti profesionalių paveldo tyrinėjimų laisvę, kad jokios politinės jėgos ar grupės negalėtų primesti savo „galutinių ir neskundžiamų išvadų“ apie istorinius laikotarpius, veikėjus ir paveldą. „Norime inicijuoti plačias diskusijas apie tai, kodėl Lietuvos kultūrinė istorinė atmintis ir paveldas turėtų būti nuolatinių apmąstymų ir gilinimosi objektas, o ne politinių taškų kaupimo įrankis. Kaip tik minėsime 1992-aisiais referendumu priimtos Lietuvo ...

Modesta Petrauskaitė. Tūkstantmečio mokyklų programa – gera mokykla elito vaikams

Modesta Petrauskaitė. Tūkstantmečio mokyklų programa – gera mokykla elito vaikams

Švietimo, mokslo ir sporto ministerija paskelbė ilgai ruoštos ir derintos programos „Tūkstantmečio mokyklos“ startą. Savivaldybėms, kurios turės apsispręsti dėl dalyvavimo projekte yra skiriamos aštuonios savaitės. Savivaldybių atstovai per šį laikotarpį turi išrinkti po 2-3 mokyklas, kurios dalyvaus programoje. Žinoma, savivaldybėms palikta teisė ir nedalyvauti projekte, tačiau tikėtina, kad net ir esant nemažiems šios programos trūkumams, tokių neatsiras. Savivaldybės suskubs pasiimti ministerijos dalinamus pinigus, o tai gali užprogramuoti dar didesnę atskirtį regionuose, mažų mokyklų uždarinėjimą ir ugdymo kokybės skirtumų didėjimą toje pačioje savivaldybėje. „Tūkstantmečio mokyklos“ programa siekiama mažinti mokymosi sąlygų ir pasiekimų atotrūkius tarp savivaldybių ir tarp skirtingų tos pačios savivaldybės mokyklų, atnaujinti ir sustiprinti jau veikiančias m ...

Close