justinasargustas, Author at LSDP

Eugenijus Sabutis. Kodėl dar nėra kainų krizės suvaldymo plano?

Atostogų ritmu gyvenusi Vyriausybė ir valdančioji dauguma pagaliau suprato, kad savo veiklos neefektyvumo nebegali dangstyti užklupusiu karščiu, nes artėjantis politinis sezonas reikalauja tam tikrų konkrečių pasiūlymų tiek dėl infliacijos valdymo, tiek dėl elektros ir dujų kainų sureguliavimo. Apie tai prakalbo premjerė ir Seimo Pirmininkė, kurios pagaliau pripažino, kad pagrindinė valstybės užduotis per ateinančius metus turėtų būti energijos krizės keliamų milžiniškų iššūkių subalansavimas ir kompensavimo plano vartotojams parengimas. Netgi patikino, kad kitų metų biudžete jam bus numatyta nuo 0,5 iki 1 mlrd. Žinoma, tą planą reikėjo daryti žymiai anksčiau – nelaukiant rugpjūčio galo ir įkyraus Seimo opozicijos kasdienio priminimo. Deja, eilinį sykį atsitiko taip, kaip atsitiko. Eilinį kartą dėl Vyriausybės neveiksnumo gyventojai pradės gauti rekordines sąskai ...

Liutauras Gudžinskas. Kodėl V. Putinas bijo M. Gorbačiovo?

M. Gorbačiovas buvo vienas įtakingiausių, jei ne pats įtakingiausias praėjusio amžiaus paskutinio ketvirčio politikas. Tik vargu ar jo sprendimų poveikis jam pačiam buvo lauktas ir nenuvylęs. Jam mirus, pasipylė įvairūs ir prieštaringi nekrologai. Lietuvai aktualius galima išskirti mažiausiai tris. Supaprastinant Lietuvoje jis prisimenamas pirmiausia dėl kruvinųjų sausio 13 d. įvykių. Vakaruose - dėl pastangų taikiai užbaigti Šaltąjį karą. Gimtojoje Rusijoje - dėl Sovietų Sąjungai ir jos didybei pragaištingų reformų. Be abejo, yra ir alternatyvių interpretacijų kiekvienoje iš šalių, bet pastarosios yra dominuojančios. Tokie vertinimai atspindi skirtingus pasakojimus, arba kitaip tariant - naratyvus. Visi jie nuoseklūs, bet kartu ir riboti. Bet būtent jų ir tokia funkcija. Įsiminti ir pabrėžti vienas detales, sumenkinti ir užmiršti kitas. Pilno vaizdo naratyvai ...

Povilas Pinelis. Kaip Seimo Aplinkos apsaugos komitetas NT verslo interesus gynė

Su valstybe ir jos aukščiausiąja valdžia kažkas tikrai negerai, kai ji, užuot gynusi valstybės ir visų žmonių interesus, imasi atstovauti ciniškam verslui, jam pataria, kaip apeiti teisės aktus, ir spaudžia valstybines institucijas. Šią teisinės valstybės tragediją teko stebėti Aistės Gedvilienės vadovaujamo LR Seimo Aplinkos apsaugos komiteto posėdyje, kuriame parlamentarė su politiniais bendražygiais auklėjo priežiūrą atliekančių institucijų vadovus, kaip ir ką daryti, kad Specialiųjų tyrimų tarnybos (STT) akiratyje atsiradęs neteisėtai pastatytas statinys būtų kuo greičiau įteisintas. Jeigu ne parlamentarų bandymas kištis į viešąjį interesą ginančių institucijų darbą, ši situacija nebūtų niekuo išskirtinė, nes kaip be leidimų, manipuliuojant įvairiais teisės aktais yra statomi ar „rekonstruojami“ nauji daugiabučiai ar verslo centrai, jau ne kartą yra kalbėjusi ...

Socialdemokratai kreipėsi į Vyriausybę: reikalauja garantijos, kad gyventojams nesikeis fiksuoti elektros tarifai

Antrajam didžiausiam nepriklausomam elektros energijos tiekėjui „Perlas Energija“ informavus savo klientus apie naikinamus fiksuotos kainos planus, o po to paaiškėjus, kad bendrovė apskritai nutraukia veiklą, opozicinė Lietuvos socialdemokratų partijos (LSDP) frakcija sako pasigendanti aiškesnių valdžios sprendimų ir garantijų gyventojams, kad kiti elektros tiekėjai nepasielgs panašiai – vienašališkai nutrauks sutartis ir savo klientus perkels iš fiksuotų į gerokai brangesnius lanksčius tarifus. Kreipimąsi inicijavęs LSDP frakcijos seniūno pavaduotojas Eugenijus Sabutis mano, kad ligi šiol Vyriausybės darbuose tvyro lengvas chaosas. Pradėjus antrąjį liberalizavimo etapą, anot jo, nesugebama sukontroliuoti elektros rinkoje vykstančių procesų, o gyventojai ir toliau paliekami nežinioje dėl jau sudarytų sutarčių ir fiksuotų kainų su likusiais elektros tiekėjais. „At ...

Socialdemokratai kritikuoja švietimo ministrę: ji nesusitvarko, mokytojai pikti, o krūvos reformų – tik priedanga

Švietimo, sporto ir mokslo ministrei (ŠMSM) Jurgitai Šiugždinienei bandant raminti mokyklas, esą mokytojų trūkumo ir kitos problemos išsispręs, socialdemokratai ragina nepuoselėti iliuzijų ir nustoti eksperimentuoti su švietimo sistema krizių krečiamoje visuomenėje. Siūlo sutarti bent dėl vieno bendro tikslo, reformas stabdyti Pasak Socialdemokratų partijos lyderės Vilijos Blinkevičiūtės, valdančiųjų pasiūlytos priemonės švietimo krizei spręsti „yra iliuziškos“ – tai tėra priedanga parodyti, kad „kažkas vyksta“, nesilaikoma ir parlamentinių partijų susitarimo dėl švietimo nuostatų. „Patys švietimo bendruomenės atstovai vis garsiau skelbia, kad tai, ką sugalvojo ministerija, nepadės pritraukti naujų pedagogų į mokyklas. Visa tai neprisidės ir prie siekio, kad švietimas būtų prieinamas visiems žmonėms, nepriklausomai nuo gyvenamos vietos ir turtinės padėtie ...

Liutauras Gudžinskas. Kodėl mokytojai švilpia švietimo ministrei?

Praėjusį pirmadienį Dubingiuose ministrė J. Šiugždinienė dalyvavo Lietuvos švietimo darbuotojų profesinės sąjungos suorganizuotoje diskusijoje, kokių pokyčių galime laukti mokyklose. Ministrę mokytojai pasitiko piktai ir išlydėjo vos skystais plojimais. Iš auditorijos ne kartą skriejo šūksniai – gėda, melagė! Panašaus vaizdo būta ir pernai – analogiškame tos pačios profesinės sąjungos organizuotame J. Šiugždinienės pasikalbėjime su švietimo darbuotojais. Tik šįmet jų įsiūtis buvo dar stipresnis. Rūsčią mokytojų laikyseną galima suprasti. Trumpai tariant, nevykdomi rinkiminiai pažadai. Turbūt daug kas prisimena rezonansinius mokytojų ir jų rėmėjų protestus 2018 metais. Jie pasiekė kulminaciją sulig įsiveržimu į ministeriją ir tuometinės jos vadovės J. Petrauskienės atstatydinimu. Pagrindiniu protestų taikiniu buvo S. Skvernelio vyriausybės įvestas taip ...

V. Andriukaitis apie A. Sakalą: Tavo aukštas skrydis kaitino kraują ir džiugino Lietuvą

Kalba, pasakyta Antakalnio kapinėse, atsisveikinant su Aloyzu Sakalu *** Brangūs Atgimimo epochos bendražygiai, mieloji Lietuva, Man teko labai atsakinga užduotis prabilti apie Aloyzą Sakalą Lietuvos Nepriklausomybės Akto signatarų klubo vardu. Juk mes, 124 Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos deputatai, balsavę tą lemtingą Kovo 11-ąją už šį dokumentą, buvome ir esame skirtingi, turėjome ir turime skirtingą požiūrį bei vertinimus vieni kitų atžvilgiu. Nelengva pasakyti kalbą, kuri atskleistų kiek įmanoma bendresnį požiūrį į Aloyzo Sakalo asmenybę ir kuriai pritartų kuo daugiau signatarų. Taip, tarp tų 124 deputatų buvo ir rezistentų, ir politinių kalinių, ir disidentų, ir komjaunuolių, ir savarankiškos LKP narių, ir nepartinių - toks platus tuometės Lietuvos visuomenės atspindys. Dabar net negali patikėti, kad lyg ir varžovai, o kartais - lyg ...