Svetlana Grigorian. Lietuvos sporto bedugnė

Svetlana Grigorian. Lietuvos sporto bedugnė

2020 m. Tokijo olimpinės žaidynės atskleidė tikrąją situaciją, kurioje šiandien yra Lietuvos sportas. Ir nors Švietimo, mokslo ir sporto ministrė sako, jog Lietuvos sportas yra „sudėtingoje situacijoje“ ar „duobėje“, manau, jog yra kur kas blogiau.  Jei ne veteranės, olimpinės čempionės Lauros Asadauskaitės geležinėmis valios pastangomis iškovotas penkiakovės sidabro medalis,  2020 m. Tokijo olimpinės žaidynės Lietuvai galėjo baigtis visai be aukščiausių apdovanojimų. Čia jau ne „duobė“, o visa bedugnė. Džiaugiuosi, kad ministrė kalba apie Lietuvos aukšto meistriškumo sportą ištinkančią agoniją, tačiau neramina kelias, kuriuo ministrė iš akligatvio planuoja bandyti vesti Lietuvos sportą. Labiausiai nerimą kelią išsakytos mintys, kad Lietuva turi koncentruotis prie 10 prioritetinių sporto šakų, skirdama joms ne tik didžiausią dėmesį, tačiau ir finansavimą.  Ši sit ...

Tomas Bičiūnas. Karbauskio bizūną perėmė Šimonytė

Tomas Bičiūnas. Karbauskio bizūną perėmė Šimonytė

Mažėjantis besiskiepijančių nuo Covid-19 žmonių skaičius ir kasdien didėjantis naujai susirgusių, Vyriausybę stumia į kampą. Beveik kasdien iš kabineto narių išgirstame įvairiausius siūlymus ir gąsdinimus tiems, kas vis dar nesiskiepija. Pradžioje tai buvo panašu į tam tikrą komunikacijos strategiją siekiant paraginti visuomenę aktyviau skiepytis, tačiau panašu, jog nuo gąsdinimo, Vyriausybė pereina prie realių veiksmų, kurie manau, nesuderinami su žmogaus teisėmis. Suprantu skiepų naudą. Pats esu persirgęs Covid-19 liga ir dar turiu aktyvių antikūnių, tačiau kai jų skaičius sumažės, skiepysiuosi nuo koronaviruso. Tačiau esu prieš bet kokią prievartą. Įvairios sankcijos ir kartais neadekvatūs Vyriausybės siūlymai į paraštes gali nustumti šimtus tūkstančių mūsų piliečių. Valdančiųjų pasirinktas botago kelias pažeistų žmogaus teises, dar labiau supriešintų vi ...

Aurimas Rabačius. Būkime pirmi: Kauno centriniame pašte – Klimato kaitos muziejus

Aurimas Rabačius. Būkime pirmi: Kauno centriniame pašte – Klimato kaitos muziejus

1930 m. pradėtas statyti ir 1932 m. visuomenei duris atvėręs Kauno centrinis paštas – unikalus garsaus architekto Felikso Vizbaro kūrinys, tapęs vienu svarbiausiu reprezentaciniu Kauno miesto statiniu. Ilgą laiką čia veikęs paštas, kaip ir Vilniuje bei Klaipėdoje, sumažėjus klientų srautui perkeltas į vieną miesto prekybos centrų, o pastatą nuspręsta parduoti. Lietuvos pašto planams už kone 3,3 milijono eurų parduoti vieną ryškiausių Kauno miesto pastatų pasipriešino visuomenė, todėl sprendimas parduoti pašto pastatą atšauktas. Dėl tolimesnio pastato panaudojimo iš Lietuvos pašto, Kultūros ministerijos, Vyriausybės, Seimo, Susisiekimo ministerijos, paveldosaugininkų ir Vyriausybės atstovų sudaryta darbo grupė. Ši grupė turėjo pateikti siūlymus ne tik dėl Kauno, tačiau ir dėl Klaipėdos centrinio pašto pastatų panaudojimo. Pasiūlymus darbo grupei galėjo pateikti ...

Migrantų krizė: Socialdemokratų savivaldybės pasirengusios padėti – tikisi iš Vyriausybės konkrečių įsipareigojimų

Migrantų krizė: Socialdemokratų savivaldybės pasirengusios padėti – tikisi iš Vyriausybės konkrečių įsipareigojimų

Savivaldybių merai Vyriausybės prašo užtikrinti greitą ir kokybišką informacinę, finansinę, logistinę ir kitą pagalbą, susijusią su migrantų apgyvendinimu, apsauga, maitinimu, sveikatos priežiūra ir grąžinimo į kilmės šalis procesu. Apie tai kalbėta pirmadienį vykusiame Seimo pirmininkės, Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos (NSGK) komiteto bei merų nuotoliniame pasitarime dėl paramos sistemos savivaldybėms, kurios tiesiogiai prisideda prie migracijos srautų valdymo. Socialdemokratų partijos vicepirmininkė, Seimo NSGK narė Dovilė Šakalienė atkreipia dėmesį, kad tiek komiteto posėdžiuose, tiek šiandienos pasitarime vis dar kartojasi tie patys savivaldos prašymai. „Reikia užtikrinti greitą ir kokybišką informacinę, finansinę, logistinę ir kitą pagalbą susijusią su migrantų apgyvendinimu, taip pat jų apsauga, maitinimu, sveikatos priežiūra, galiausiai – grąži ...

Socialdemokratai siekia, kad Seimas nebūtų nušalintas nuo sienos apsaugos klausimų sprendimo

Socialdemokratai siekia, kad Seimas nebūtų nušalintas nuo sienos apsaugos klausimų sprendimo

Artėjant neeilinei Seimo sesijai, socialdemokratai užregistravo pasiūlymą keisti Karinės jėgos naudojimo statutą. Pasiūlymo esmė – nepaprastoji padėtis šalyje negalėtų būti įvesta be Seimo pritarimo. „Valdantieji nori labai supaprastinti nepaprastosios padėties įvedimą – ir tai padaryti greituoju būdu“, – sako socialdemokratų Seimo frakcijos seniūnas Algirdas Sysas. Anot socialdemokratų, būtina paisyti tvarkos ir procedūrų, įvardytų Lietuvos Respublikos Konstitucijoje. Todėl socialdemokratai siūlo, be kita ko, išbraukti žodžius „krašto apsaugos ministro įsakymu“ ir įterpti žodžius „Lietuvos Respublikos Seimo sprendimu“. „Negalime leisti keliems valdžios ar kariuomenės atstovams Seimui už nugaros priiminėti sprendimų, kurie gali turėti lemtingą poveikį padėčiai šalyje ir valstybės ateičiai“, – įspėja Teisės ir teisėtvarkos komiteto narys socialdemokratas Jul ...

Signatarui, Socialdemokratų partijos garbės pirmininkui V. Andriukaičiui – 70 metų

Signatarui, Socialdemokratų partijos garbės pirmininkui V. Andriukaičiui – 70 metų

Tremtyje gimusiam Kovo 11-osios Akto signatarui, buvusiam Europos Sąjungos komisarui, dabartiniam Pasaulio sveikatos organizacijos specialiajam pasiuntiniui Europos regionui Vyteniui Andriukaičiui rugpjūčio 9 d. sukanka 70 metų. V. Andriukaitis jau ne vieną dešimtmetį aktyviai užsiima politine veikla. Paklaustas, kas jį atvedė į politiką ir kodėl pasirinko ne mediciną ar istoriją, viename interviu jis sakė, kad nemėgsta būti vadinamas „politiku“. „Nežinau, ką reiškia žodis „politikas“. Aš žinau, kaip teisiškai apibrėžti tą veiklą, tačiau šis apibrėžimas man yra tik siaura teisinė sąvoka. Savęs politiku nevadinu. Tai nonsensas. Nėra tokios profesijos – valdyti žmones. Jei manai, kad yra – tai tu esi nacistas, komunistas, fašistas. Esu visuomenininkas, esu gydytojas, chirurgas, istorikas. Kaip visuomenininkas esu socialdemokratas. Socialdemokratinė mokykla yr ...

Prof. V. Targamadzė: Tūkstantmečio mokyklų programa – tviskantis burbulas ar spyris švietimo sistemai?

Prof. V. Targamadzė: Tūkstantmečio mokyklų programa – tviskantis burbulas ar spyris švietimo sistemai?

Ne vienam kyla klausimas: kas ta Tūkstantmečio mokyklų programa? Juk jai skirta 210 mln. eurų. Atmetus administravimą, lieka 199,9 mln., iš jų 70 proc. numatyta fizinei aplinkai, o 30 proc. minkštajai daliai. Penktadienį Lietuvos Respublikos Seime bandyta pristatyti šią programą. Kai kas paaiškėjo, bet liko daug klausimų ir netikrumo. Pateikiama vizija: „Kiekvienas Lietuvos vaikas turi galimybę mokytis šiuolaikiškoje ir atviroje mokykloje.“ Tiesa, tai daugiau primena šūkį nei viziją, bet perskaičius tikslą: „mažinti mokinių pasiekimų atotrūkius ir sukurti integralias, optimalias ir kokybiškas ugdymo(si) sąlygas kiekvienoje savivaldybėje“, projekto siekinys tarsi aiškėja. Kaip apibrėžiama ta mistinė ugdymo kokybė? O ja nuolat žongliruojama. Juolab nurodoma, kad Programa nukreipta į „nuoseklų, palaipsninį visų mokyklų atnaujinimą ir lygiaverčių ugdymo(si) sąly ...

Close