Aurimas Rabačius. Kodėl „Tesla“ sukurta ne Lietuvoje?

Aurimas Rabačius. Kodėl „Tesla“ sukurta ne Lietuvoje?

„Tesla“ – viena žinomiausių inovatyvių įmonių, apie kurią yra girdėjęs bene kiekvienas lietuvis. Įmonė išgarsėjo pradėjusi gaminti, palyginus, ilgus atstumus nuvažiuojančius, elektra varomus automobilius. O prieš du metus, 2018 m. vasarį, „Tesla motors“ generalinis direktorius Elonas Muskas jau su kita kompanija į kosmosą išlydėjo savo „Teslą“, kurią išskraidino bandomoji raketa. Ji, su Elono Musko „Tesla“, dar kosmoso platybėse, o įmonė ir toliau demonstruoja savo inovacijas, kūrybiškumą ir drąsą – atlieka kitos, daugkartinio naudojimo raketos bandymus. Pats E.Muskas neslepia, kad jo planuose – Marso apgyvendinimas. Faktas, tačiau „Tesla“ sukurta ne Lietuvoje. Ją 2003 m. JAV  įkūrė inžinieriai Martinas Eberhardas ir Marcas Tarpenningas.

Visus mūsų išradimus ir sėkmės pavyzdžius vienija tokios savybės kaip drąsa, inovatyvumas, kūrybiškumas ir gebėjimas realizuoti savo idėjas ir mintis. Kitaip visą tai galime vadinti verslumu.

Nepaisant kvapą gniaužiančių ir kartais nerealiai atrodančių pasaulinių inovacijų ir mes, lietuviai, turime kuo pasigirti. Pasaulyje jau seniai garsėjame savo lazeriais, prieš keletą metų pasauliui pristatėme žvejybinius sonarus, nustebinome sukurdami neinvazinį galvos spaudimo matuoklį. Vos prieš keletą mėnesių mus pradžiugino ir žinia apie pirmąjį Lietuvos „vienaragį“ – Lietuvos įmonę, kurios vertė viršijo vieną milijardą eurų. Visus mūsų išradimus ir sėkmės pavyzdžius vienija tokios savybės kaip drąsa, inovatyvumas, kūrybiškumas ir gebėjimas realizuoti savo idėjas ir mintis. Kitaip visą tai galime vadinti verslumu.

Dirbu jaunimo verslumo srityje ir sutinku daug jaunų žmonių, kurie turi daug noro ir idėjų, tačiau nežino, nuo ko pradėti ir ką daryti, kad jų idėjoms būtų lemta išsipildyti. Galiausiai, pastebiu, jog nei Kaune, nei visoje šalyje nėra tinkamo požiūrio į jaunų žmonių verslumo ugdymą. Turime pavienių gerų pavyzdžių, tačiau jie visiškai nublanksta prieš bendrą šalies jaunimo verslumo būklę.

Savybes, reikalingas jaunų žmonių verslumo ugdymui, reikia vystyti nuo pat mažumės. Standartizuotas ir įrėmintas vaikų ugdymas nevystys kūrybiškumo, todėl jau pirmose klasėse vaikų kūryba ir idėjos, kad ir pačios abstrakčiausios, turi būti palaikomos ir skatinamos. Ne tik tėvų, tačiau ir mokytojų pastangos ugdant vaikų verslumą reikalingos viso ugdymo proceso metu.

Reikia pripažinti – Kaziuko mugės vyksta beveik visose mokyklose, o, tuo tarpu, inovacijų ar išradimų mugės vyksta vos keliose ugdymo įstaigose. Kaziuko mugės nėra labai blogai, tačiau, sutikite, jos nėra vieta, kur mokiniai gali iki galo atskleisti savo verslumą. Renginiai, kurie padėtų vaikams atskleisti savo gebėjimus yra būtini, kaip ir pats verslumo ugdymas, kuris turėtų rasti savo vietą ugdymo programose ir būti išskaidytas po visus dėstomus dalykus – nuo fizikos iki anglų kalbos.

Verslumo ugdymui reikia ir jau dirbančių, sėkmingų verslininkų įsitraukimo. Verslininkai buriasi į įvairias asociacijas, klubus, aptarinėja plėtrą, naujoves, dalinasi informacija, tad reiktų paskatinti, kad šie procesai įtrauktų ir jaunus žmones.

Dar vienas pasiūlymas – pameistrystės programa. Verslininkai galėtų kviesti iniciatyvius, kūrybiškus jaunus žmones ir per gyvus pavyzdžius, praktiką, bendrą veikimą mokyti  juos dalykų, kurių neišmoksi nei mokykloje, nei universitete ar net per praktiką, kuomet dažniausiai jaunas žmogus įmonėse atlieka pačius paprasčiausius darbus arba verda kavą.

Puikus sumanymas buvo Lietuvoje išrinkti tris idėjas Lietuvai. Dar puikesnis, jog viena iš tų idėjų – mokytojo profesiją Lietuvoje padaryti prestižine. Deja, deja... Kol Vyriausybė netesės savo pažadų pedagogams, tol apie kokybišką ugdymą galime pamiršti. Apskritai, kol švietimas netaps prioritetu, nieko naujo ir inovatyvaus nenutiks. Kai kurie šalies mokytojai apie jaunimo verslumą išmano tiek, kad juos pačius reikia mokyti, tad bent jau artimiausiu metu, tiksliau, prie šios valdžios, teigiamo poslinkio nelaukiu.

Žinoma, Lietuvos žmonės nuo seno garsėja darbštumu ir užsispyrimu, tad jei valdžia nepadės, patys padarysime, tik tam reikia suremti pečius. Kviečiu verslininkus atsakingai pažiūrėti į idėją imtis globoti talentingus jaunuolius miestiečius. Padėti talentams augti ir būti atrastiems. O linkėjimas mums visiems - daugiau daryti patiems ir nelaukti ištiestos valdžios rankos.

Close