Arūnas Dudėnas. Dar negrąžintos atimtos išmokos, o valstybės skola drastiškai didinama

Arūnas Dudėnas. Dar negrąžintos atimtos išmokos, o valstybės skola drastiškai didinama

Per krizę panaikintos specialiosios išmokos, t. y. nukentėjusių asmenų, netekusių maitintojo, už kenksmingas darbo sąlygas ir kitos, kurios žmonėms teisėtai priklauso, negrąžintos iki šiol. O štai valdantieji lengva ranka dalina vienkartines išmokas bene visoms visuomenės grupėms iš skolintų pinigų, kuriuos turės grąžinti mūsų vaikai arba vėl tos pačios visuomenės grupės, kurioms jau buvo neteisėtai nurėžti jų uždirbti pinigai.

Dėl 2008 m. ekonominės krizės nukentėjo ne tik pensininkai, bet ir daug kitų pažeidžiamų visuomenės grupių, kuriems skirtos specialiosios išmokos buvo karpomos Tėvynės sąjungos – Lietuvos krikščionių demokratų vadovaujamos vyriausybės (finansų ministrė tuo metu buvo I. Šimonytė), neva gelbstint šalies ekonomiką.

Gėda. Šitiek metų negavo nuolatinių išmokų, o gaus vienkartinę kompensaciją, visiškai neatitinkančią netektų pinigų.

Tik dabar pagaliau jos prisimintos – žmonės gaus vienkartines 10 procentų netektos išmokos dalies dydžio sumas. Gėda. Šitiek metų negavo nuolatinių išmokų, o gaus vienkartinę kompensaciją, visiškai neatitinkančią netektų pinigų.

Kompensuojamosios sumos dydis priklausys nuo per krizę netektos išmokos dalies dydžio. Pavyzdžiui, gaunantiems našlių pensiją bus išmokėta apie 2,4 euro dydžio vienkartinė kompensuojamoji suma. Tokio dydžio sumą gaus gyventojai, kurie našlių pensiją gavo visus 2010 ir 2011 metus.

Nukentėjusių asmenų valstybinės pensijos kompensuojamosios sumos dydis sieks 27,8 euro. Tokio dydžio sumą gaus tie asmenys, kurie nukentėjusio asmens pensiją gavo visus 2010, 2011, 2012 ir 2013 metus.

Kodėl neskelbiama, kiek pinigų šie gyventojai neteko iš viso? O kiek gyventojų šių išmokų apskritai nebesulaukė?

To negana. Ir šias kompensacijas gaus ne visi. Dalinai kompensuotos bus tik valstybinės pirmo ir antro laipsnio, pareigūnų ir karių, mokslininkų, nukentėjusių asmenų pensijos, taip pat socialinio draudimo našlių ir našlaičių pensijos, maitintojo netekimo pensijos, ištarnauto laiko pensijos.

Dalį per krizę netektų lėšų atgaus kompensacijas už ypatingas darbo sąlygas, šalpos kompensacijas, sportininkų rentas gavę asmenys, kompensacines išmokas gavę buvę teatrų ir koncertinių įstaigų kūrybiniai darbuotojai.

Būtent šios grupės mūsų visuomenėje ir taip gauna mažiausias pajamas, per krizę jos buvo sumažintos ir ši neteisybė taip ir liko neatitaisyta.

O tuo metu, paskelbus COVID-19 pandemiją, vienkartinės išmokos dalinamos ne tik tiems, kas išties nukentėjo dėl karantino ir patyrė realių nuostolių, bet ir daugeliui kitų grupių, kurios tą poveikį juto minimaliai ar beveik nejuto.

Suprantama, kad vienkartinės išmokos žmones pradžiugino ir pakėlė ūpą, bet sąmoningi piliečiai pripažįsta, kad išmokų poreikio pagrįstumas labai abejotinas.

Suprantama, kad vienkartinės išmokos žmones pradžiugino ir pakėlė ūpą, bet sąmoningi piliečiai pripažįsta, kad išmokų poreikio pagrįstumas labai abejotinas. Be to, nei viena valstybė gerovės nekuria išmokomis. Priešingai dosnios socialinės programos galimos tik tuomet, kai piliečiai užimti, o pinigai uždirbami.

Tikslas turėtų būti visuotinis užimtumas, įdarbinimas, o ne išmokos. Visi, kas gali dirbti, turi dirbti. Deja, daugybė žmonių karantino laikotarpiu neteko darbo ir pajamų.

Gal valdantieji tikisi, kad vienkartinėmis išmokomis pakėlus ūpą, rinkimų dieną susirinks daugiau juos palaikančių žmonių prie balsadėžių. Toks galimas netiesioginis balsų pirkimas parodo valdančiųjų požiūrį į Lietuvos visuomenę, kaip negebančią kritiškai mąstyti ir suprasti padėties.

Valstybės kišenė – ne bedugnė, o skolintus pinigus teks grąžinti. Kokius mokesčius turės mokėti mūsų vaikai, kad padengtų tą skolą? Kiek pinigų jiems liks pragyvenimui, sukūrus šeimas?

O gal tą skolą grąžinti vėl bus pareikalauta iš pensininkų ir kitų visuomenės grupių, atimant jų per gyvenimą sąžiningai uždirbtus pinigus? Nors dar negrąžinome atimtų seniau.

Šią dabartinių valdančiųjų kuriamą problemą spręs ateinančios valdžios ir kaip gyvensime priklausys nuo tų, ką išrinksime.

Aš tikiu Lietuvos žmonėmis, kad daugelis negyvena principu „po manęs – nors ir tvanas“ ir jiems nuoširdžiai rūpi ne tik ši diena, bet ir mūsų šalies bei vaikų ateitis.

Susiję straipsniai

Close