D. Šakalienė: ar Seimas vers moteris taikytis su smurtautojais?

D. Šakalienė: ar Seimas vers moteris taikytis su smurtautojais?

D. Šakalienė: ar Seimas vers moteris taikytis su smurtautojais?

Nuo 2020 m. sausio 1-osios įsigalioja Mediacijos įstatymo nuostatos, įtvirtinančios privalomą mediacijos taikymą šeimos ginčuose. Kitaip tariant, įpareigojama taikiai susitarti be teismo.

Reaguodama į Specializuotos pagalbos centrų prašymus, socialdemokratė Dovilė Šakalienė, Savižudybių ir smurto komisijos narė, registravo pataisą, numatančią privalomos mediacijos išimtį smurto artimoje aplinkoje aukoms.

Seimas pataisoms pritarė po pateikimo, deja, svarstymas ir priėmimas numatytas pavasario sesijoje, nepaisant iniciatorės prašymo atsižvelgti į smurto aukų teises – pataisoms neįsigaliojus sausio 1 d. šimtai nukentėjusių moterų turės taikiai tartis su smurtautoju.

„Kas yra šeimos ginčai? Dažniausiai tai -  skyrybos, vaiko gyvenamosios vietos nustatymas, vaiko išlaikymas, bendravimas su vaiku ar turto pasidalijimas. Ar gali dėl to taikiai susitarti auka su smurtautoju, kai jų derybinės  pozicijos nelygios, viena pusė bijo kitos. Kaip liudija praktika, smurtautojai manipuliuoja teise globoti vaikus, jų išlaikymu, būsto atėmimu, o auka dažnai nėra pajėgi ginti savo interesų,“ - sako pataisos iniciatorė D. Šakalienė.

Kasmet Lietuvoje gaunama keliasdešimt tūkstančių pranešimų dėl smurto artimoje aplinkoje. Tyrimai rodo, kas trečia moteris Lietuvoje patyrė smurtą. Išdrįsusios kreiptis pagalbos dėl smurto artimoje aplinkoje, dažniausiai nukentėjusios inicijuoja ir skyrybas. Per metus Lietuvoje įvyksta apie 8000 skyrybų.

„Privalomos mediacijos reikalavimas paliestų tūkstančius aukų, kurios mėgina išsiskirti su smurtautoju. Pagalbą teikiančios organizacijos pabrėžia, kad spaudimas taikiai tartis atgrasytų aukas  nuo skyrybų ir verstų jas kentėti smurtą. Maža to, toks reikalavimas pažeistų tiek Apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje įstatymą, tiek Nusikaltimų aukų teisių direktyvą, tiek prieštarautų Jungtinių Tautų moterų diskriminacijos panaikinimo komiteto rekomendacijoms bei Europos Sąjungos Teisingumo teismo sprendimui. Deja, po Seimo sprendimo atidėti priėmimą pavasariui – nukentės šimtai moterų“, - atkreipia dėmesį D. Šakalienė.

„Smurto prieš moteris lygis vis dar didžiulis, į prevenciją investuoti ši Vyriausybė neskuba, nors valstybė dėl to kasmet patiria didžiulius nuostolius. Tad galėtume bent jau nekurti naujų situacijų, kurios pažeistų ir taip jau nukentėjusių smurto aukų teises. Mediacija su tam tikrais saugikliais bei laisva valia gali būti pasirenkama ir smurto atvejais, bet jokio privalomumo čia būti negali“, - sako LSDP frakcijos seniūnė Rasa Budbergytė, prisijungusi prie pataisų.

Prie pataisų prisijungė kone visų Seimo frakcijų atstovės – Viktorija Čmilytė-Nielsen, Ingrida Šimonytė, Irena Šiaulienė, Aušrinė Armonaitė, Virginija Vingrienė, Rima Baškienė.

Susiję straipsniai

Close