Lietuvai minint 100-metį nuo nepriklausomybės atkūrimo 1918 metais, Anykščiuose buvo atidengta paminklinė lentelė signatarui, Lietuvos socialdemokratų partijos veikėjui Steponui Kairiui. Jis vadinamas ne tik lietuviškos socialdemokratijos kūrėju, bet ir žmogumi, kurio dėka Vasario 16-osios Aktas skelbė visiška Lietuvos nepriklausomybę, be jokių įsipareigojimų kitoms valstybėms.

S. Kairys gimė Anykščių rajone, Užunvėžiuose, ir gana anksti pasuko socialdemokratijos keliu. Lietuvos socialdemokratų partija buvo įkurta 1896 m. ir ji buvo pirmoji politinė jėga, kuri iškėlė laisvos ir nepriklausomos demokratinės Lietuvos tikslą. Tai labai imponavo S. Kairiui.

Ypač didelis S. Kairio vaidmuo buvo 1905 m. Didžiajame Vilniaus Seime, tačiau tuomet lietuvių autonomijos reikalavimą nuslopino caro valdžia. Tačiau 1917 m. vykstant Pirmajam pasauliniam karui Vilniuje buvo surengta Lietuvių konferencija, kuri išrinko Lietuvos Tarybą. S. Kairys tapo vienu iš 20 Lietuvos Tarybos narių ir labiausiai yra prisimenamas dėl savo maišto prieš 1917 m. gruodžio 11 d. nepriklausomybės deklaraciją, kuri susiejo Lietuvą su Vokietija.

S. Kairys kartu su Stanislovu Narutavičiumi, Jonu Vileišiu ir Mykolu Biržiška pasitraukė iš Lietuvos Tarybos protestuodami prieš daugumos Tarybos narių valią ir toliau laikytis gruodžio 11 dienos deklaracijos. Viešojoje erdvėje Tarybai patiriant kritiką dėl pernelyg didelio palankumo vokiečiams, iš Tarybos pasitraukti taip pat svarstė Aleksandras Stulginskis bei keletas kitų narių. Galiausiai, vasario 15 dieną pasiekiamas sutarimas su kairiaisiais „maištininkais“. Jie vėl sugrįžta, Antnas Smetona atsistatydina iš Tarybos pirmininko pareigų, o visa Taryba kitą dieną vienbalsiai priima Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo deklaraciją pagal kairiųjų pasiūlytą tekstą.