birželio 3, 2020

G. Paluckas: Lietuva dėl politinių motyvų atsisako įsigyti pigesnės elektros

Vyriausybei svarstant Baltijos šalių susitarimą dėl Astravo atominėje elektrinėje pagamintos elektros nepirkimo, Lietuvos socialdemokratų partijos pirmininkas (LSDP) Gintautas Paluckas sako, kad siūlomas sprendimas Lietuvai būtų žalingas. „Susitarimu latviai ir estai neprieštarauja, kad mes nepirktume elektros, o mes neprieštaraujame, kad jie pirktų. Ši schema Lietuvą nuskriaus dukart. Ne tik negausime jokių pajamų už elektros tranzitą mūsų laidais, bet ir mokėsim daugiau, kai pirksim tą pačią elektrą iš tarpininkų biržoje, kurie lengvai popieriuose ją pavers tiesiog rusiška, kurios importas į šalį pastaruosius kelis metus ir taip auga“, – teigia G. Paluckas. Ne tik negausime jokių pajamų už elektros tranzitą mūsų laidais, bet ir mokėsim daugiau, kai pirksim tą pačią elektrą iš tarpininkų biržoje. Politikas pažymi, kad Lietuva baltarusišką elektrą perka ir daba ...

Jūratė Zailskienė. Ar dar ilgai kelsime trispalvę ant griuvėsių?

Manau, kad kiekvienos savivaldybės vadovų ir gyventojų galvos skausmas yra apleisti, apgriuvę statiniai. Statiniai, kurie turi savininkus, ir tie, kurie jų neturi. Gyventojai nuolat rodo pirštu ir priekaištauja nesugebėjimu tvarkytis, o politiniai oponentai kaltina neveiklumu. Visa Lietuva pilna apgriuvusių sovietinio kolūkio reliktų – fermų, buvusių kontorų, parduotuvių, kultūros namų, mokyklų pastatų. Daugumą jų gyventojai ar įmonės supirko, panaudoję 1991 metais iš valstybės gautus investicinius čekius, bet didžioji dalis šių pirkinių taip ir liko be šeimininkų dėmesio. Prie gausesnio apleistų statinių atsiradimo prisidėjo gyventojų emigracija, tuštėjančios mokyklos, darželiai, uždaromos gamyklos ir pan. Nors Kultūros paveldo departamento ekspertai supranta, kad paveldo objektai netvarkomi tik dar labiau nyks, bet išbraukti jų iš Kultūros paveldo sąrašo nė n ...

Jurgita Šukevičienė. Kaip sugaudyti ne tik karantino žalą, bet joje surasti ir naudos?

Sakoma, jog tai, kas mūsų nenužudo, sustiprina. Ko gero, šiuo sudėtingu laikotarpiu ši patarlė labai taikli ir perkeltine, ir tiesiogine prasme. Karantino laikotarpis parodė, kad gebame ir galime susitelkti, pakankamai greitai rasti sprendimus kritinėse situacijose, greitai reaguoti, organizuoti darbą netradiciniu būdu, tapti dėmesingesniais vienas kitam... Kaip jau ne kartą būta, kritiniu valstybei laikotarpiu išryškėjo geriausi mūsų žmonių bruožai: vienybė, sutelktumas, gebėjimas kartu siekti bendro tikslo. Esame tauta, krizės akivaizdoje parodanti savidiscipliną, tvirtumą, sąmoningumą. Atsižvelgiant į tai, kad bendrai didinant gydymo įstaigų finansavimą, atlyginimų augimas žemesnių grandžių paprastai nepasiekia arba atlyginimai didinami tik itin nedaug, gal reikėtų pagalvoti apie savotišką slaugos ir priežiūros paslaugų „krepšelį“. Karantino sąlygoms laipsni ...

Algirdas Pieniuta. Socialinio teisingumo įrankis – nacionalinis stadionas Naujojoje Vilnioje?

Sustojus nacionalinio stadiono statyboms netikėtai išniro pamiršta idėja – nacionalinį stadioną statyti Naujojoje Vilnioje. Ši mintis patraukli bent dviem aspektais: sėkminga pasauline praktika bei socialinės atskirties mažinimu. Pasaulyje įprastai stadionai yra statomi kiek toliau nuo miesto centro. Viena to priežasčių yra tai, jog miesto centrai dažniausiai nėra pasiruošę papildomam transporto eismo srautui. Visų pirma, stadionas Naujojoje Vilnioje sukurtų naujas darbo vietas – stadionui reikėtų prižiūrėtojo, atsirastų naujų maitinimo įstaigų ir parduotuvių (atsivertų platesnės galimybės smulkiesiems verslininkams). Pastačius nacionalinį stadioną ant Vilniaus Šeškinės kalvos iškiltų didžiulė eismo saugumo problema – namo keliaujantys žmonės kamščiuose stovėtų ne tik dėl stadiono, bet ir dėl šalia esančio vaikų darželio, taip pat dėl kitų, su laiku atsirasianč ...