Algis Vaičeliūnas. Gynybos finansavimas be populizmo šešėlio: kiek Lietuvoje valstybininkų?

Algis Vaičeliūnas. Gynybos finansavimas be populizmo šešėlio: kiek Lietuvoje valstybininkų?

Politinėms partijoms, 2018 m. pasirašiusioms susitarimą dėl gynybos biudžeto augimo iki 2,5 proc. nuo Bendrojo vidaus produkto (BVP), artėjanti ekonomikos krizė gali tapti gera priedanga ir pasiaiškinimu kodėl nevykdomi populistiniai pažadai. Tačiau lazda turi du galus – ši krizė valdančiajai daugumai taps ir išbandymu, kaip bent užtikrinti gynybos finansavimo „grindimis“ vadinamų 2 proc. nuo BVP skyrimą.  Šis įsipareigojimas turi būti vykdomas ne tik dėl to, kad įsipareigota NATO aljansui, o tam, kad būtų tinkamai pasirengta ir gebama apginti Lietuvos laisvę ir nepriklausomybę. Iki 2014 m. Rusijos aiškiai Kryme pademonstruoto civilizuoto pasaulio taisyklių ir susitarimų nesilaikymo gynybos finansavimas Lietuvoje buvo podukros vaidmenyje.  Juk tuo metu gynybai buvo skiriama mažiausiai tarp NATO šalių – vos 0,77 proc. nuo BVP. Tuometiniai įvykiai Ukrainoje s ...

Rasa Budbergytė. Ką paremsime, į tuos ir atsiremsime

Rasa Budbergytė. Ką paremsime, į tuos ir atsiremsime

Šiuo metu Vyriausybė jau koreguoja savo pačios patvirtintą valstybės pagalbos verslui paketą, nes kaip juokaujama viešai, verslui priemonių nereikia, reikia pinigų. Ir tikrai, tos priemonės atrodo labiau orientuotos į stipraus ar stambaus verslo gelbėjimą, nei į Lietuvos žmonių ir jų pajamų gelbėjimą. Paramos mechanizmas šiek tiek paprastinamas, tačiau mažos įmonės ir toliau, panašu, neatitiks perteklinių reikalavimų. Apie subsidijas mažoms įmonėms nėra galvojama. Taigi, nesuveikus šiai paramai nebus ir taip laukiamo ekonomikos atsigavimo, bankrotų daugės, nedarbo lygis augs daug greičiau, nei mes norėtume. Neaugs ir vartojimas, pagrindinis mūsų ekonomikos variklis šioj krizinėj situacijoje, taigi vis daugiau kalbama apie tai, kaip paspartinti ekonomikos augimą per valstybės ir savivaldybių investicijas, planuojama jas didinti 500 milijonų eurų. Įprastiniai kelių re ...

Laurynas Gečius. Jaunimo informavimas bei konsultavimas išlieka problema ir kompiuteriniame amžiuje

Laurynas Gečius. Jaunimo informavimas bei konsultavimas išlieka problema ir kompiuteriniame amžiuje

Jaunimą sunkiai pasiekia reikiama informacija. Norint mažinti jų socialinę atskirtį, būtini specializuoti Jaunimo informacijos centrai, kuriuose būtų teikiama informacija susijusi tiek su karjera, tiek su sveikata ir kitais svarbiais dalykais. Ar vis dar reikalingi informaciniai lauko stendai ir plakatai? Tikiu, kad daugelis atsakėte, jog tai yra praeito amžiaus komunikacinė priemonė ir lėšų tokiems dalykams net nešvaistote. Nustebsite sužinoję, kad jauni Klaipėdos žmonės (14-29 metų) vis dažniau teigia, kad atkreipia dėmesį į plakatus, nes socialiniuose tinkluose informacija pasimeta. Esu tikras, kad identiški duomenys būtų gauti ir atlikus tyrimą šalies mastu. Sakote, kad jaunimui, kuris nuolat nosis sukišęs į telefonus ir kompiuterius, tai neturėtų būti bėda? Kas čia tokio interneto paieškoje sužinoti, kokie renginiai vyksta mieste? Deja, tyrimai ir analizė ...

Close