kovo 30, 2020

G. Paluckas: jei neužbėgsime už akių, Lietuvoje gali įsivyrauti „naktinė ekonomika“

Lietuvos socialdemokratų partijos (LSDP) pirmininkas Gintautas Paluckas teigia, kad nuo planų apie žmones pasieksiančius milijardus eurų būtina pereiti prie konkrečių veiksmų, nes dabar kaip niekad svarbu mažinti visuomenėje tvyrantį nesaugumo jausmą. Daugelis žmonių gyvena nuo „algos iki algos“, jų santaupos tirpsta. Matome, kaip vakarais pusrūsiuose teikiamos grožio paslaugos, imami greitieji kreditai. Pirmadienį Vyriausybėje pristatytos „Invegos“ finansinės priemonės verslui, patiriančiam sunkumų dėl COVID-19, pasak LSDP pirmininko, yra skirtos bankams, tuo metu kada pinigai pasieks žmones, lieka neaišku. „Daugelis žmonių gyvena nuo „algos iki algos“, jų santaupos tirpsta. Matome, kaip vakarais pusrūsiuose teikiamos grožio paslaugos, imami greitieji kreditai. Kuo greičiau informuosime žmones apie tai, kada jų pinigines pasieks realūs pinigai, tuo bus geriau. ...

Linas Jonauskas. Lietuva – On Fire

Kiekvieną pavasarį, vos tik laukus apdžiovina saulė ir šiltas vėjas, šalį užlieja žolės gaisrai. Kasmet išdeginama tūkstančiai hektarų sausos pernykštės žolės. Degindami pernykštę žolę, žmonės mano, jog sudegusios žolės pelenais bus tręšiama dirva, tačiau yra atvirkščiai – gamtai daroma didelė žala. Situacija nesikeičia ir šiemet: ugniagesiai skaičiuoja dešimtis kiekvieną dieną kylančių žolės gaisrų ir kol kas nėra jokių efektyvių priemonių, kurios padėtų suvaldyti padegėjus. Nebūna tokių metų, kad ugnis iš deginamų laukų nepersimestų į miškus. Nors kai kurie ugniagesiai šiuos gaisrus priskiria menkaverčiams gaisrams, tačiau gamtai kasmet padaroma milžiniška žala. Žūva tūkstančiai įvairiausių, nuo liepsnų negalinčių pabėgti gyvūnų. Nebūna tokių metų, kad ugnis iš deginamų laukų nepersimestų į miškus. Užsiliepsnojęs miškas ne tik apsunkina ugnies gesinimą. Žala ...

A. Sysas: atleidinėti verslą nuo pelno mokesčio – ne laikas, jis ir taip mažiausias ES, o biudžeto pajamos krenta

Antradienį Seimui bandoma pateikti kontraversišką įstatymo projektą, kuriuo siūloma juridinius asmenis atleisti nuo pelno mokesčio, jeigu jie investuos ne mažiau 30 milijonų eurų ir sukurs bent 200 darbo vietų. Socialdemokratas Algirdas Sysas sako, kad dabar ne laikas atleidinėti nuo pelno mokesčio. Jis ir taip vienas mažiausių Europos Sąjungoje (ES). Reikia žiūrėti, kaip surinkti biudžetą, juk iš jo reikės mokėti atlyginimus viešajam sektoriui – mokytojams, medikams, socialiniams darbuotojams ir kitiems. „Lietuvoje surenkama pelno mokesčio procentinė dalis nuo BVP ir taip sudaro tik pusę ES vidurkio. Reikia žiūrėti, kaip surinkti biudžetą, juk iš jo reikės mokėti atlyginimus viešajam sektoriui – mokytojams, medikams, socialiniams darbuotojams ir kitiems“, - sako A. Sysas. Pasak Seimo nario, atleidimą nuo pelno mokesčio kritikuoja ir patys verslininkai. Jie sa ...

Vytenis Andriukaitis. Koronavirusas. 10 dalykų, kuriuos turi žinoti Lietuva

COVID-19 atvejų statistika beveik 8 milijardams planetos žmonių šios dienos rytui – iš viso 723 594 nustatytų atvejų. Mirė 33 998 žmonės, o pasveikusiųjų – 151 824*. Pandemijos skaičiai valstybėse svyruoja ženkliai: nuo pavienių atvejų – iki bendruomenes apėmusių kylančių užsikrėtimo bangų. Pagal nustatytus atvejus, daugiausia atvejų JAV – 142 735, po to seka Italija (97 689), Kinija (81 470), Ispanija (80 110), Vokietija (62 435). Mirčių skaičius didžiausias Italijoje (10 779), Vokietijoje – 541 mirtys. Statistika sausa, neįtraukianti ir nenustatytų atvejų, kurie leidžia manyti, jog užsikrėtusiųjų yra daugiau pasaulyje nei dabartinis 0,5 mln. žmonių skaičius. Nereikia manyti, kad tai – kažkokia Dievo rykštė, pranašaujanti pasaulio pabaigą. Ir nereikia gąsdintis, kai kasdien skelbiama statistika vien tik apie COVID-19. Ji skelbiama turint tik vienintelį tikslą – ...

Viktoras Prokopčukas. Mūsų jėga – vienybėje ir susiklausyme

Gyvename išties įdomiu laikotarpiu: pasitraukėme iš nieko gero nežadančios sąjungos, ištvėrėme mums nepalankios šalies blokadą, pasikeitė valstybės santvarka, atgavome Nepriklausomybę. Ne kartą keitėsi pinigai, pagrindiniai šalies vadovai. Išgyvenome ekonominę krizę, buvo pranašaujama ir kita, bet kad teks išgyventi tokius išbandymus, kokius patiriame dabar – tikriausiai niekas nesitikėjo ir neplanavo. Apie kažkokį koronavirusą niekas nebuvo net pagalvojęs, niekur jis nebuvo planuotas, bet štai ėmė ir pasirodė. Ir ne toks, kokių yra buvę iki šiol, o visiškai kitoks, rimtai sujaukęs visą pasaulį. Kasdien girdime informaciją apie šio viruso plitimą, pasekmes ir vis su jauduliu galvojame – kas bus toliau ir kuo visa tai baigsis? Pesimistai ir negatyvu persisunkę žmonės mato tik prastąją pusę: didėjančius šio viruso paplitimo plotus, mirčių skaičių ir kažkam bado pirš ...

Jūratė Zalskienė. Koronaviruso atskleisti dvigubi standartai

Jūratė Zailskienė, Prienų rajono savivaldybės administracijos direktorė, LSDP narė Vis dar atrodo, kad tai tik sapnas, bet pranešimai „Pandemija! Karantinas! Visi likite namuose!“ visus mus grąžina į realybę. Šia žinia dalinamės socialiniuose tinkluose. Tą patį patariame artimiesiems, raginame nebendrauti, dirbti nuotoliniu būdu. Viską tarsi atliekame teisingai. O kas tada turi/ės pasirūpinti tais, kuriems likimas, Dievas ar aplinkybės (pasirinkime sau tinkamą variantą) skirs išbandymą užsikrėsti COVID-19? Kai jau neskaičiuoji nei laiko, nei energijos, pradeda svirti rankos. Bet ne todėl, kad jau pavargai. Nuo kovo 16 d. paskelbtas karantinas. Koronaviruso (COVID-19) susirgimo atvejų, mirčių daugėja. Valstybės lygio ekstremaliosios situacijos valstybės operacijų vadovo sprendimai gimsta vienas po kito, kartais pataisomi, kartais prieštaringi, bet savivaldybės, ...

Algirdas Raslanas. Pasaulio sportininkų balsas išgirstas, o Lietuvos?

Krizinę situaciją pasaulyje sukėlęs virusas COVID – 19 skaudžiai palietė visas gyvenimo sritis, ne išimtis ir sportas. Situacija sporte ėmė keistis žaibiškai. Daug anksčiau nei tikėtasi, priimtas sprendimas metams nukelti Tokijo olimpines žaidynes, stabdomos lygų varžybos, atšaukiamos stambiausios, tradicinės varžybos ir turnyrai. Sporte svarbios ne tik varžybos, sportininkų kontraktai, rėmėjų sutartys. Tarptautinių varžybų organizavimui jau išleistos milijardinės lėšos, bet svarbiausia – sportininkai, jų saugumas ir sveikata. Kita vertus, visai suprantamas varžybų atšaukimas, nes sportininkai turi būti joms pasirengę, o tai ilgalaikis procesas, trunkantis kelis mėnesius. Nutrūkus treniruočių procesui, sportininkų pasirengimo ir sveikatos klausimas tapo esminis. Daug šalių pareiškė atšaukiančios sportininkų dalyvavimą Tokijo olimpinėse žaidynėse ir Tarptautinis ol ...