sausio 31, 2020

Socialdemokratai siūlo įstatymu apsaugoti pirkėjus nuo netikrų nuolaidų

Seime registruotas civilinio kodekso straipsnio pakeitimas, kuriuo siūloma per nuolaidų akcijas parduodamų prekių kainoje nurodyti ankstesnę kainą, taikytą ne mažiau kaip 30 dienų. Projekto rengėja Seimo narė Rasa Budbergytė sako projektą parengusi reaguodama į prekybininkų piktnaudžiavimo nuolaidų kainodara atvejus, kai prieš pranešdami nuolaidų akcijas, jie prekių kainas pakelia, o paskui skelbia prekių kainų sumažinimą. „Lietuvoje vis piktinamasi nevaldomai augančiomis kainomis arba tuo, kad jos per akcijas prilygsta analogiškų prekių kainoms be nuolaidų kitose šalyse. Taip yra, nes vartotojų teisių apsaugos lygis Lietuvoje dėl įvairių priežasčių yra vis dar žemesnis nei kitose Europos šalyse. Tuo naudojasi sumanūs verslininkai. Jie manipuliuoja mūsų vartotojų aklu pasitikėjimu akcijomis ir nuolaidomis, kurios neretai būna iškeliamos prieš pat akcijas ir paskui ...

Ruslanas Baranovas. Ką darysime su viduriniu ugdymu? 5 pradinės gairės

Diskusijos apie švietimą Lietuvoje dažniausiai apsiriboja švietimo tinklo optimizavimo klausimu. Visgi net ir „suoptimizavus“ tinklą ir žymiai pakėlus švietimiečių algas, netrukus atsimuštume į kitus apribojimus. Todėl verta pradėti diskusiją apie tai, kokius tikslus reikia išsikelti ir pertvarkas daryti (apart algų kėlimo), kad ateityje turėtume kokybišką vidurinį ugdymą mūsų mokyklose. Toliau pateikiu mano siūlomas penkias gaires kairiajai švietimo politikai: 1. Mokytojai yra švietimo sistemos dalis – jais reikia rūpintis, o ne tik mėginti „išspausti“ iš jų kuo daugiau kokybės. Viešąsias paslaugas teikia piliečiai (jų gerovę turi užtikrinti valstybė), o ne ateiviai ar robotai, iš kurių reiktų išspausti paskutinius syvus. Tad svarbiausias tikslas, kurio, manau, turėtų būti siekiama kairiąja vidurinio ugdymo pertvarka – traktuoti mokytojus ne tik kaip švietimo ...

Juozas Olekas. Dėl savo vaikų ir valstybės ateities privalome susitarti

„Labiausiai mums šiandien reikia pinigų – jie būtini tam, kad gautumėm orią algą, o, ją gaudami, galėsime dirbti kokybiškai ir kūrybingai, skirdami kiekvienam savo mokiniui tiek dėmesio, kiek jam jo reikia. Tuomet mokiniams nereikės korepetitorių, o mokytojams uždarbiauti kur papuolė“, – neseniai kalbėjo vienos geriausių Vilniaus gimnazijos lituanistė, turinti beveik trisdešimties metų mokytojavimo patirtį. Tačiau tam, kad užsidirbtų bent 1000 eurų algą, jai tenka kasdien vesti po šešias-septynias pamokas, o po pamokų dar taisyti sąsiuvinius ir ruoštis kitoms pamokoms. Laiko tobulėjimui ir savišvietai jau tiesiog nebelieka. Apie švietimo problemas reiškiama daug kategoriškų nuomonių, dėl jų baramasi, streikuojama beveik nuo pat nepriklausomybės atkūrimo. Tai kaip vis dėlto dabar, kai mūsų šalies švietimo sistema pasimetusi tarp nesibaigiančių pertvarkų lyg kasmet ...