sausio 27, 2020

Ar esame pasirengę ištrūkti iš lyčių stereotipų spąstų?

Sausio 28-ą, nuo 12 iki 16 val., Seime (III rūmų Konferencijų salėje) vyks mokslinė-praktinė konferencija „Sisteminis požiūris į lyčių lygybę: Priemonės smurto lyties pagrindu prevencijai ugdymo įstaigose", kurios metu bus pristatyta šešiose Europos Sąjungos šalyse dvejus metus trukusio tyrimo pagrindu parengta mokomoji medžiaga 8–12 metų vaikams. Konferencijoje dalyvaus policijos generalinis komisaras Renatas Požėla, vaiko teisių apsaugos kontrolierė Edita Žiobienė, lygių galimybių kontrolierė Agneta Skardžiuvienė, Jungtinių Tautų Moterų diskriminacijos panaikinimo komiteto narė Dalia Leinartė, socialinės apsaugos ir darbo ministras Linas Kukuraitis ir kiti kasdien su smurto lyties pagrindu pasekmėmis susiduriantys pareigūnai, specialistai, nevyriausybininkai, švietėjai, politikai. „Nuolankios mergaitės" ir „neverkiančio berniuko" stereotipų kaina per did ...

Ekspertai susitarimą dėl švietimo įvertino kritiškai: įvardijo, ką reikėtų keisti

Švietimo ekspertai konferencijoje „Europos švietimo kelrodis“ Vyriausybės pasiūlytą nacionalinį susitarimą dėl švietimo įvertino kritiškai, tačiau daliai naujų iniciatyvų linkę pritarti. Konferencijoje diskutavę ekspertai pateikė ir pasiūlymus, kaip derėtų dokumentą keisti. Stepono Kairio fondo ir europarlamentaro Juozo Oleko surengtoje konferencijoje Kaune pranešimus skaitė ir apie švietimo ateitį diskutavo Vilniaus universiteto mokslininkai prof. habil. dr. Vilija Targamadzė, doktorantė Olga Suprun, doc. dr. Rimantas Vaitkus, prof. habil. dr. Dobilas Kirvelis, Vytauto Didžiojo universiteto prof. habil. dr. Algirdas Raslanas. Mes, socialdemokratai, pasigendame visuotinės galimybės gauti kokybišką išsilavinimą. Konferencijoje dalyvavo ir LSDP pirmininkas Gintautas Paluckas, universitetų rektoriai, per 100 švietimo sistemos ekspertų ir LSDP švietimo politikos fo ...

Teisę pradėti ikiteisminį tyrimą siūlo suteikti ir aplinkosaugininkams

Seimo socialdemokratų frakcijos nariai įregistravo Aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės ir Baudžiamojo proceso kodekso pataisas, kuriomis siekiama sustiprinti aplinkosaugos kontrolę ir suteikti daugiau teisių aplinkosaugos pareigūnams bei neetatiniams aplinkos apsaugos inspektoriams. Pataisų iniciatorius Linas Balsys mato ne vieną neišnaudotą galimybę, kaip galima dar labiau sustiprinti aplinkosaugininkų darbą. „Aplinkos apsaugos kontrolės pareigūnai, nors ir priimami įstatymai, stiprinantys aplinkos apsaugos kontrolę, vis tiek negalės operatyviai reaguoti į skundus apie daromą didelę žalą aplinkai be kitų institucijų įsikišimo. Kai reikia išsiaiškinti, ar taršių objektų veikla yra neteisėta, aplinkos apsaugos pareigūnai turi kreiptis į kitas ikiteisminio tyrimo įstaigas, nes neturi įgaliojimų vykdyti savarankiško tyrimo. Įteisinus galimybę aplinkos apsa ...

Justinas Argustas. Istorijos sugrįžimas

Daugybę Lietuvai svarbių sukakčių, jubiliejų ir asmenybių atminimo klausimus vis garsiau lydi politizuotos diskusijos apie tai, ką užmiršti, ką prisiminti. Reiškinys, apėmęs Vengriją, Lenkiją, Ukrainą ir kitas šalis, neaplenkia ir Lietuvos. „Galbūt Signatarų namų garsiajame balkone ateityje kalbantį matysime ne vien dešiniųjų atstovą“, – sakydamas kalbą Vasario 16-osios Nepriklausomybės Akto signataro Stepono Kairio 140-osioms gimimo metinėms atminti renginyje atsargiai pasvarstė LSDP pirmininkas Gintautas Paluckas. „Ne dešinysis šneka, o Atkuriamojo Seimo pirmininkas“, – ūmai replikavo Signatarų namų vadovė. „Kairiųjų ketvertui“, – Biržiškai, Kairiui, Narutavičiui ir Vileišiui, – vietos didžiajame pasakojime apie Vasario 16 d. Aktą kol kas nėra. Tiems, kurie protestavo prieš daugumos tuometės tarybos narių valią susieti Lietuvos nepriklausomybę tvirtais ryšiais ...

Dovilė Šakalienė. Kiek reikia drąsos gelbėti savo teisėjo gyvybę?

Mano mylimas dėdė, kardiochirurgas, išoperavęs tūkstančius pacientų, į kiekvieną operaciją eidavo kaip į mūšį. Ir kai, nepaisant jo atkaklių pastangų, nuolatinio tobulinimosi, ypatingai griežtų sau keliamų reikalavimų, kartais išgelbėti paciento gyvybės nepavykdavo - visa šeima žinodavo, kad kurį laiką jo geriau neliesti ir nekalbinti, nes jis pats sakydavo, kad prie tokio skausmo neįmanoma priprasti. Kaskart paciento mirtis jam būdavo tiesiog trauma. Jis pats sudegė nuo žaibinės leukemijos. Mano draugė, apsiėmusi operuoti kolegų „beviltišku atveju“ pavadintą pacientę, rizikavo labai stipriai. Bet ji sakė, kad jei yra nors menkiausia galimybė išgelbėti žmogaus gyvybę – būtų nepateisinama nemėginti. Tąsyk ji inovatyviu būdu, beje, taip pat labai rizikingu, išgelbėjo moteriai gyvybę, suteikė antrą gyvenimo šansą. Tačiau jei VIENU milimetru į šoną būtų pakrypęs jos ...