Kauno Laisvės alėja nuvilnijo 100 metrų šimtmečio trispalvė

Kauno Laisvės alėja nuvilnijo 100 metrų šimtmečio trispalvė

Vasario 16-ąją, minint Valstybės atkūrimo šimtmetį, didžiuosiuose šalies miestuose nuo ryto vyko šventiniai renginiai. Kaune šios istorinės dienos minėjimas prasidėjo šimtų žmonių eisena Laisvės alėjoje su 100 metrų ilgio trispalve, simbolizuojančia 100-ą metų nuo to momento, kai buvo padėtas modernios Lietuvos valstybės pagrindas. Nemenko iššūkio – pasiūti 100 metrų vėliavą – ėmėsi kaunietė Jūratė Vasiliauskienė. Moteris ją siuvo buitine siuvimo mašina savo namuose. Dėl šios ypatingos misijos visuomenininkė aukojo savo atostogas. Per parą prie siuvimo mašinos Jūratei tekdavo praleisti po 8 ir daugiau valandų. „Žmonės kelia trispalvę, o aš ją siuvu, – šypsojosi prieš keletą dienų prie šio atsakingo darbo vis dar plušėjusi Jūratė. – Pareiga, atsakomybė, sąžinė – tai žodžiai, kurie man įrašyti trispalvėje.“ Šiai vėliavai iš viso buvo sunaudota 300 m ilgio i ...

Anykščiuose atidengta paminklinė lentelė S. Kairiui

Anykščiuose atidengta paminklinė lentelė S. Kairiui

Lietuvai minint 100-metį nuo nepriklausomybės atkūrimo 1918 metais, Anykščiuose buvo atidengta paminklinė lentelė signatarui, Lietuvos socialdemokratų partijos veikėjui Steponui Kairiui. Jis vadinamas ne tik lietuviškos socialdemokratijos kūrėju, bet ir žmogumi, kurio dėka Vasario 16-osios Aktas skelbė visiška Lietuvos nepriklausomybę, be jokių įsipareigojimų kitoms valstybėms. S. Kairys gimė Anykščių rajone, Užunvėžiuose, ir gana anksti pasuko socialdemokratijos keliu. Lietuvos socialdemokratų partija buvo įkurta 1896 m. ir ji buvo pirmoji politinė jėga, kuri iškėlė laisvos ir nepriklausomos demokratinės Lietuvos tikslą. Tai labai imponavo S. Kairiui. Ypač didelis S. Kairio vaidmuo buvo 1905 m. Didžiajame Vilniaus Seime, tačiau tuomet lietuvių autonomijos reikalavimą nuslopino caro valdžia. Tačiau 1917 m. vykstant Pirmajam pasauliniam karui Vilniuje buvo sure ...

Jurga Marcinkevičiūtė. Daktare, duokite gyvenimo

Jurga Marcinkevičiūtė. Daktare, duokite gyvenimo

Sausio mėnesį atšvenčiau antrą savo gimimo dieną. Prieš metus vienoje Vilniaus operacinėje tiesiog ėmė ir pratęsė gyvenimą. Čia ne padėkų ir linkėjimų koncertas, jokių pavardžių nebus, jų ir nereikia, nes kiekvienas gydytojas mintinai moka visas savo klaidas ir sėkmes. Prieš daug metų viena garbi medikė pasakė tokią frazę: „Mokytojų, teisininkų, žurnalistų klaidos vaikšto žeme, o gydytojų klaidos – guli po žeme“. Kiek suabsoliutinta, bet šiaip jau tiesa. Pamąstykime mintyse apie gydytoją. Pašaukimas. Net košmare nesapnuotas mokslas nei fizikui, nei aktoriui, nei IT studentui ar bet kam kitam. Atsakomybė. Ir tokia, kad aš pati tai nusišaučiau po savaitės. Gebėjimas per sekundės dalį sukaupti visą save, kažkokiu būdu matyti visą situaciją ir ją akimirksniu įvertinti. Nuolatinis, kasdieninis savo įgūdžių tobulinimas, šlifavimas. Mokymasis net ir tu ...

Close