Kryptingai vykdant valstybės užsakymus, pertvarkius paramos teikimą smulkiam ir vidutiniam verslui, o Užimtumo tarnybą pavertus realia darbuotojų kvalifikaciją keliančia ir įdarbinančia agentūra bei skiriant didžiulį dėmesį mokymuisi visą gyvenimą, Lietuvoje galima sukurti 200 tūkst. naujų gerai apmokamų darbo vietų.

Tuo įsitikinęs Lietuvos socialdemokratų partijos (LSDP) pirmininkas Gintautas Paluckas.

Daugelis Lietuvos problemų, pasak politiko, kyla iš žmonių užimtumo. G. Paluckas remiasi Švedijos socialdemokratų pavyzdžiu: „Visi, kas gali dirbti, turi dirbti“, todėl LSDP Seimo rinkimų programoje kelia visuotinio užimtumo tikslą.

Laisva rinka neveikia

„Apie valstybės pagalbą galima kalbėti daug, bet pačią didžiausią pagalbą žmogus ir sau, ir šeimai teikia pats. Dirbdamas, gaudamas pajamas. Tai yra svarbu ne tik dėl finansinių, bet ir dėl psichologinių priežasčių“, – įsitikinęs LSDP lyderis.

Anot G. Palucko, darbo vietų neužtenka vien saugoti – jas reikia aktyviai kurti.

„Lietuva yra pasidavusi laisvosios rinkos ideologijai – girdi, rinka nuspręs, kiek kam ko reikia ir viskas bus gerai. Vis tik pandemija parodė: kai susiduriame su neeiliniais išbandymais, laisva rinka neveikia. Juk nedarbas – tai ekonominės netektys.

Jeigu mes matome, kad verslas neatlieka savo misijos ar tai, kad valstybė gali sukurti darbo vietas, mes ir turime tai daryti. Lietuva patiria milžiniškus ekonominius ir socialinius nuostolius todėl, kad valstybė yra nusišalinusi nuo žmonių užimtumo skaudulių“, – teigia G. Paluckas.

Nuo ko pradėti?

LSDP pirmininko nuomone, valstybė turi tapti aktyvia darbo rinkos dalyve. Ir tam turi ne vieną instrumentą.

Pavyzdžiui, valstybės užsakymų pagalba perkant reikiamas paslaugas ir užsakant bei skatinant įvairaus smulkaus ir vidutinio verslo plėtrą tuose sektoriuose, kuriuose mato poreikį.

G. Palucko teigimu, tai gali būti ir dideli infrastruktūriniai projektai (kelių, greitkelių tiesimas) ir socialinės (slaugos, vyresnių žmonių priežiūros ir t. t.) bei kultūros paslaugos, kurių ypač trūksta.

Valstybė gali tai daryti ir dabar, tačiau, kaip pažymi G. Paluckas, valstybės užsakymai dabar – nerangūs ir biurokratizuoti.

„Regionuose skatinti smulkų ir vidutinį verslą yra sunku, nes viešųjų pirkimų įstatymai tokie, kad turi skelbti konkursus ir stoti į lygią kovą su didžiausiomis nacionalinio masto įmonėmis.

Kuo tai baigiasi? Antai 70%  viešojo maitinimo paslaugų sektoriaus užima du-trys tiekėjai. Nors visi šnekame apie sveiką maistą, trumpinamas maisto grandines nuo lauko iki stalo, bet realiai viską darome atvirkščiai“, – į problemą dėmesį atkreipia G. Paluckas.

Didėjant rinkos koncentracijai, išeitis, pasak LSDP lyderio, skatinti regionus ir sudaryti išskirtines sąlygas smulkiam ir vidutiniam verslui dalyvauti viešuosiuose konkursuose.

Taip būtų teikiamos ir paslaugos, ir kuriamos darbo vietos.

„Jei to nepadarysime, rinkoje žais vien didieji ir viskas telksis ekonomikos centruose – Vilniuje bei Kaune“, – mano G. Paluckas.

Ne kontroliuoti, o konsultuoti

Dar vienas kelias, kaip ženkliai padidinti darbo vietų skaičių – transformuoti kai kurias valstybės įstaigas, kad šios iš kontroliuojančių taptų konsultuojančiomis ir taip kurtų didesnę pridėtinę vertę.

G. Paluckas primena, kad štai „Sodra“, Užimtumo tarnyba, Registrų centras, Valstybinė mokesčių inspekcija (VMI) ir kitos įstaigos daug metų regionuose traukiasi, mažina čia dirbančių darbuotojų skaičių.

Tuo metu, pasak G. Palucko, smulkus ir vidutinis verslas neturi didelio administracinio personalo ir tai smarkiai sumažina ir apriboja jo galimybes.

„Darbo vietos minėtose valstybės institucijose yra naikinamos. O jas reikėtų plėsti ir tas įstaigas paversti iš kontroliuojančiųjų į konsultuojančias.

Štai VMI galėtų konsultuoti apie pagalbą, paramą, paramos instrumentų veikimą: nuo pradžios iki pabaigos, kaip susitvarkyti paraiškas. Tai stipriai pagelbėtų mažoms įmonėms, kurioms stinga tokių kvalifikacijų“, – dėsto G. Paluckas.

Jis mini Vokietijos mokesčių inspekcijos pavyzdį, kuri pirmus metus skaičiuojančiam verslui ne tik suteikia įvairias mokestines lengvatas, bet ir konsultuoja bei reguliariai palaiko ryšį – pataria savininkams, kaip susitvarkyti, kokių klaidų nedaryti ir t. t.

Anot LSDP pirmininko, kiekviename rajone yra daugybė įmonių su didžiulėmis galimybės. Tačiau dėl administracinių įgūdžių neturėjimo (nes tiesiog pradžioje verslo niekas neturi didelių pinigų) jų plėtra įstringa.

Galų gale, tos įmonės ir neturi informacijos, kaip pasinaudoti įvairia teikiama pagalba.

„Jeigu norime tokias įmones auginti ir skatinti, didinti konkurencingumą, tai vienintelė išeitis – realiai, o ne dėl varnelės, įmones konsultuoti, informuoti ir visokeriopai padėti.

Pavyzdžiui, sudaryti galimybes gauti finansinę paramą per valstybinį plėtros banką, Europos Sąjungos projektus ir pan. Taip darbų vietų skaičius tik augs“, – sako G. Paluckas.

Jis primena, kad Lietuvoje veikia net 7 įvairios verslo paramos, plėtros ar skatinimo agentūros.

Šios įstaigos, pasak G. Palucko, turi būti sutelktos į vieną Lietuvos inovacijų agentūrą - taip būtų mažiau biurokratijos.

Užimtumo tarnybos reforma

Darbo vietų kūrimu ir realiu kvalifikacijos kėlimu pagaliau turėtų užsiimti ir Užimtumo tarnyba, lig šiol veikianti neefektyviai.

„Dabar ta tarnyba tiesiog didina įsidarbinamumą – siunčia į kursus ir viskas. Ši tarnyba turi didinti užimtumą: siųsti darbuotoją pas darbdavį, pasirūpinti darbuotojo motyvacija, padėti pasiruošti būsimam darbui.

Tarnyba aktyviai turi ieškoti ir kurti darbo vietas: analizuoti darbo rinką, vertinti ir realiai prisidėti prie darbo vietų kūrimo. Užimtumo tarnybai būtina tikroji funkcinė, o ne administracinė reforma“, – tikina G. Paluckas.

Dar vienas, primena LSDP lyderis, svarbus dalykas – nuolatinis kvalifikacijos kėlimas.

Nors Darbo kodeksas numato, kad tam žmonės gali skirti savo darbą laiką, darbdaviai daugeliui tokios teisės suteikti nėra linkę. Juolab darbuotojai apie tokią galimybę dažniausiai neinformuojami.

„Visa tai reikia pakeisti. Štai Danijoje, Belgijoje, Nyderlanduose, jei nori mokytis visą gyvenimą, tam yra suteiktos visos galimybės.

Žmogus, jei nori keisti kvalifikaciją, gali įgyti papildomų įgūdžių ir taip padidinti savo vertę darbo rinkoje.

Ir Lietuvoje reikia tai pritaikyti: kad žmogus gautų visą reikiamą pagalbą automatiškai ir būtų apsuptas realiu dėmesiu.

Lietuvos piliečiai, kalbant apie mokymąsi visą gyvenimą ir kvalifikacijos kėlimą, lyginant su estais, atsilieka 6 kartus. To pasekmės – žmogui, kuriam sukako 50 metų, surasti vietą darbo rinkoje nepaprastai sunku“, – primena G. Paluckas.

4,5 mlrd. eurų išleista ne tam, kam labiausiai reikia

LSDP pirmininkas, kalbėdamas apie valstybės kuriamas darbo vietas, sako, kad praėjusiu ES finansiniu laikotarpiu (2014-2020 m.), pasitelkiant ES paramą, buvo sukurta 300 tūkst. darbo vietų.

„Tačiau iš jų liko vos 30 tūkst. Ir todėl, kad jos buvo netvarios. Pirmiausia, statybų sektoriuje, o ne gamybos ar paslaugų teikime. Ir tam buvo skirta 4,5 mlrd. eurų.

Mes kalbame apie 200 tūkst. naujų darbo vietų, kurios būtų ir naujos, ir transformuotos. Socialdemokratinės valstybės tikslas yra visuotinis užimtumas ir tai nėra vien tik žmogaus asmeninė atsakomybė“ , – pabrėžia G. Paluckas.