LSDP kandidatas į šalies prezidento postą

Algirdas Butkevičius

Gimiau 1958 m. lapkričio 19 d. Radviliškio rajono Paežerių kaime. Mokiausi Vilniaus inžinerinio statybos instituto (dabar - Vilniaus Gedimino technikos universitetas) Ekonomikos fakultete, ten 1984 m. įgijau inžinieriaus ekonomisto specialybę. Tuo metu dirbau (1982-1985 m. ) Vilkaviškio rajono gamybiniame susivienijime „Žemūktechnika" statybos darbų vykdytoju, vėliau (1985-1990 m.) - Vilkaviškio vykdomojo komiteto architektu, valstybinės statybos ir architektūros skyriaus inspektoriumi, todėl galiu sakyti, kad esu matęs ir šilto, ir šalto.

Suvokdamas, kad mokslas duoda peno ne tik protui, bet ir sielai, išnaudojau galimybes, siekiau tobulėti visose srityse. 1990-1991 m. studijavau Lietuvos vadybos akademijoje ir įgijau technikos vadybininko kvalifikaciją. 1995-iais m. studijavau Kauno technologijos universiteto vadybos magistrantūroje. Mano kelias į politiką prasidėjo 1990-aisiais. Nuo tada iki 1997 m. dirbau Vilkaviškio raj. Savivaldybės taryboje. Per tą laikotarpį teko vykti stažuotis į užsienį - 1994 m., Vokietijos vadybos akademijoje Viurcburge; 1998, 1999, 2001 m. - Jungtinėse Amerikos Valstijose ir Danijoje.

Socialdemokratus - artimus širdžiai ir mano pažiūroms - pasirinkau dar 1992 m., tapau Lietuvos socialdemokratų partijos narys. 1995-1997 m. Vilkaviškio skyriaus socialdemokratų partijos pirmininkas. 1999-2005 m. (perrinktas 2001 m.) - Lietuvos socialdemokratų partijos pirmininko pavaduotojas.

Nuo 1996 m. buvau išrinktas į Lietuvos Respublikos Seimą Vilkaviškio rinkimų apygardoje Nr. 68. 2001-2004 m. dirbau Seimo Biudžeto ir finansų komiteto pirmininku. 2004-2005 m. dirbau Lietuvos Respublikos finansų ministru. 2005-2006 m. buvau Seimo Biudžeto ir finansų komiteto bei Europos reikalų komiteto narys. Nuo 2006 m. liepos 19 d. tapau Susisiekimo ministru, o 2008-aisiais buvau paskirtas Biudžeto ir finansų komiteto pirmininko pavaduotoju. Visai neseniai didelį pasitikėjimą manimi pademonstravo LSDP, ir išrinko partijos lyderiu.

Laisvalaikiu malonu atversti įdomios knygos lapą, mėgautis literatūra. Domiuosi užsienio kalbomis, valstybės ir savivaldybių finansų valdymo sistema, mokesčių politika. Mėgstu sportą, domiuosi Lietuvos sportininkų veikla ir jų pasiekimais, todėl esu Lietuvos imtynių federacijos prezidiumo narys, Europos krepšinio čempionato organizacinio komiteto pirmininkas ir Lietuvos moterų krepšinio lygos globėjas. Mano ramybės uostas - žmona Janina ir duktė Indrė.

Kandidato į Respublikos Prezidento postą
Algirdo Butkevičiaus
Rinkimų programa

Svarbiausia - žmogus

PAGRINDINIAI VEIKLOS PRINCIPAI

Lietuvos tauta nuėjo sudėtingą kelią, kupiną netekčių, skausmo. Sugebėjome išlikti kaip tauta, turime garbingą istoriją, didžiuojamės savo praeitimi, savo pasiekimais. Pergyvenome karus, tremtis, kartu kūrėme ir atkūrėme, kartu statėme, kas buvo sugriauta, turėdami viltį, kad kada nors galėsime didžiuotis, kad gyvename laisvoje, demokratinėje ir turtingoje šalyje. Visa tai neatsirado savaime, už Tėvynės laisvę ir gerovę savo galvas padėjo tūkstančiai mūsų brolių ir sesių, tėvų ir protėvių. Todėl mūsų šalies gerovės kūrėjai yra, buvo ir bus darbštūs, kantrūs ir orūs Lietuvos žmonės.

Lietuvos Respublikos Prezidentui, kaip šalies vadovui, tenka atsakomybė už tolimesnį šalies likimą. Ar būsime skurdi atsilikusi Rytų Europos provincija, ar vėl, kaip kažkada praeityje, atsitiesime ir galėsime didžiuotis, kad įveikėme krizes, o žmonių gerovė vėl pradės kilti. Rinkdami savo šalies vadovą, Lietuvos žmonės kupini vilties, kad šalies likimą galima pakreipti kita linkme, gerovės valstybės kūrimo keliu. Todėl Respublikos Prezidentui keliamas uždavinys aktyviai dalyvauti formuojant šalies politiką, būti žmonių interesų gynėju. Prezidento asmeniui keliami patys didžiausi reikalavimai, jis turi pelnyti ne tik pagarbą, bet ir žmonių pasitikėjimą.

Jei tapčiau Lietuvos Respublikos Prezidentu, savo veikloje pasižadu vadovautis šiais pagrindiniais principais:

1.Sąžiningumas. Tai svarbiausias politiko veiklos principas. Tik sąžiningas politikas gali pelnyti žmonių pasitikėjimą ir taptu tikru vadovu. Valstybės vadovas turi būti ne simbolinis, bet tikras moralinis autoritetas. Politikoje nesu naujokas - Seimo nariu esu nuo pat 1996 metų, visados vadovavausi šiuo principu, todėl manimi pasitiki rinkėjai.

2.Teisingumas. Lietuvos žmonės yra pavargę nuo melo, nuo neteisybės. Visa tai ima kelti nepasitikėjimą sava valstybe. Matydami neteisybes, Lietuvos žmonės nepasitiki politikais, Seimu, Vyriausybe, partijomis. Būtina atstatyti šį pasitikėjimą. Šalies Prezidentas skiria ir atleidžia teisėjus, kurie turi užtikrinti, kad būtų laikomasi įstatymų, kad prieš įstatymus visi būtų lygūs.

3.Išmanymas. Valstybės vadovui tenka spręsti daugybę klausimų. Turiu didelį darbo patyrimą Seime ir Vyriausybėje, savivaldoje, todėl sprendimus galiu priimti įsigilinęs, derindamas klausimus tarp suinteresuotų pusių. Šalies Prezidentas skiria Vyriausybę, todėl labai svarbu, kad valstybei vadovautų kompetentingi, išmanantys specialistai, kurių svarbiausias rūpestis - Lietuvos gerovė.

4.Įsiklausymas į žmonių rūpesčius. Lietuvos Respublikos Prezidentas turi būti asmuo, kuris gerai supranta, ko reikia Lietuvos žmonėms. Prezidentas gali ir turi aktyviai dalyvauti spręsdamas vidaus politikos klausimus. Lietuvos žmonėms dabar labai reikia atramos, sprendžiant problemas, kurias kelia ekonomikos sunkmetis. Tą gali padaryti tik Prezidentas, kuris atstovauja ne turtinguosius, ne monopolijas, ne verslo sluoksnius o žmones, gyvenančius iš savo darbo, smulkaus verslo, kuriančius valstybės ateitį.

5.Tinkamas atstovavimas valstybei. Respublikos Prezidentas atsako už Lietuvos valstybės raidą, jos vietą Europoje ir pasaulyje. Nuo protingos mūsų užsienio politikos priklauso ir mūsų valstybės įtaka: mes turime laikytis užsibrėžto tikslo būti šalimi - regiono lydere, tiltu tarp Rytų ir Vakarų. Turime užtikrinti savo valstybės saugumą, stiprindami stabilią pilietišką visuomenę.

PREZIDENTO POLITIKOS TIKSLAI IR UŽDAVINIAI

Tapome Europos Sąjungos šeimos nare, dalyvaujame priimdami visus svarbiausius Europos sprendimus. Užaugo ištisa karta, kuri gimė ir subrendo nepriklausomoje Lietuvoje. Šiandien galime džiaugtis gerėjančiais būstais, gražia aplinka, gyvenimo patogumais. Tačiau ne visi Lietuvos žmonės jaučia gyvenimo gerėjimą. Iš Vakarų atslinkusi finansinė krizė, kurią sukėlė dalies bankininkų, biržos maklerių bei verslininkų godumas, noras turėti nevaržomą rinką, nekontroliuojamus pelnus, visa jėga smogė ekonomiškai palyginti silpnoms šalims, tarp jų ir Lietuvai. Per kelis mėnesius išaugo nedarbas, žmonės nėra užtikrinti dėl savo ateities. Dalis žmonių ieško laimės svetur, emigruoja, kuria savo gerovę kitose šalyse, ten augina savo vaikus, kurie tolsta nuo Lietuvos, savo Tėvynės. Likę čia ieško užuovėjos, tikisi būti išgirsti ir suprasti, tikisi paramos, kad galėtų gyventi, kurti, išlaikyti šeimą, turėti savo būstą, naudotis patogumais, kuriuos teikia civilizacijos laimėjimai.

Respublikos Prezidentas nėra vien tik simbolinis asmuo. Jis gali ir turi daryti įtaką, naudodamasis visomis Lietuvos Respublikos Konstitucijos suteiktomis galiomis, kad gerėtų Lietuvos žmonių gyvenimas. Todėl, iškeldamas tikslą, kad ilgainiui Lietuva taptų gerovės valstybe, ieškosiu pačių geriausių sprendimo būdų šiam tikslui pasiekti.

Mano nuomone, šalies Prezidentas turi siekti, kad būtų įgyvendinti trys svarbiausi valstybės raidos tikslai:

1.Laisvė. Lietuva turi stiprinti savo laisvę ir žmonių iškovotą nepriklausomybę. Lietuva ne tik visomis priemonėmis saugo savo laisvę, bet kartu siekia, kad kuo daugiau laisvės ir taikos būtų visame pasaulyje. Gindami savo laisvę, kartu giname mūsų žmonių laisvę. Žmogus yra pagrindinė demokratinės visuomenės vertybė. Visi žmonės gimsta laisvi ir  lygūs. Visos teisės ir laisvės kyla iš žmogaus, todėl joks įstatymas, sprendimas, nutarimas, įsakymas ar nurodymas, joks kito žmogaus ar pareigūno veiksmas neturi apriboti šių teisių ir laisvių, negali žeminti ar diskriminuoti žmogaus dėl jo amžiaus, lyties, tautybės, rasės, kalbos, kilmės, amžiaus, gimimo vietos, turto, šeimos, religijos, įsitikinimų ir pan. Žmogaus orumas neliečiamas.

2.Socialinis teisingumas. Žmonės yra skirtingų gabumų ir įgūdžių, nevienodai darbštūs ir išsilavinę, laikosi įvairių papročių ir tradicijų. Tačiau visiems Lietuvos žmonėms turi būti sudarytos lygios galimybės siekti savo tikslų, įgyti tinkamą išsilavinimą, gyventi saugiai ir turėti užtikrintą ateitį. Lietuvoje turi sumažėti skurdo ir neteisybės. Socialinis teisingumas reiškia, kad valstybė turi padėti žmogui atskleisti savo gabumus, išlaisvinti jo kūrybinę iniciatyvą,  sudaryti sąlygas jam dirbti darbą, kuris geriausiai atitinka jo gebėjimus. Už savo darbą žmonės turi gauti teisingą atlyginimą, kuris sudarytų sąlygas gyventi oriai, jaustis visaverčiu visuomenės nariu.

3.Solidarumas. Visuomenė turi vadovautis principu - sveikas padeda sergančiam, neįgaliam, turtingas - neturtingam, jaunas - senam. Solidari visuomenė reiškia, kad veikia mokesčių sistema, kuri išlygina pajamų skirtumus, mažina skurdą. Solidarioje visuomenėje yra skatinamas pilietiškumas, atsakomybė už savo šalies likimą. Solidari visuomenė užtikrina valstybės solidarumą. Solidari valstybė yra ta, kuri padeda kitoms atsitikus nelaimėms, kaip lygi su kitomis šalimis dalyvauja visuose tarptautiniuose veiksmuose.

Būdamas Respublikos Prezidentu, remsiu tokią politiką, kuri užtikrins, kad būtų įgyvendinami užsibrėžti valstybės raidos tikslai. Būdamas Prezidentu, reikalausiu, kad pirmiausia būtų įgyvendinti šie neatidėliotini uždaviniai ekonominiam sunkmečiui įveikti:

• Skatinti ekonomikos atsigavimą panaudojant Europos struktūrinių fondų, Europos rekonstrukcijos ir plėtros banko lėšas;
  Pirmiausia užtikrinti socialines garantijas mažiausias pajamas gaunantiems, nemažinti atlyginimų mokytojams, gydytojams ir kitiems iš biudžeto išlaikomiems asmenims, išskyrus valdininkus;
  Subalansuoti mokesčių naštą, kad ji negultų ant neturtingų žmonių pečių, mažinti valdymo išlaidas;
  Investuoti į infrastruktūros projektus: kelius, geležinkelius, energetikos objektus, kurti naujas darbo vietas;
  Spartinti namų renovaciją, gyvenamojo būsto modernizavimą, statyti socialinį būstą, aktyviau derantis su Europos Komisija dėl papildomų lėšų;
  Sugrąžinti panaikintas lengvatas smulkiam ir vidutiniam verslui, vaistams, knygoms, laikraščiams ir kitiems periodiniams leidiniams, kai kuriems maisto produktams, šildymui bei keleivių vežimo paslaugoms savivaldybių nustatytais maršrutais;
  Peržiūrėti akcizus kurui, kad jo kainos nebūtų didesnės nei kaimyninėse šalyse;
  Įvesti nekilnojamojo turto mokestį didelės vertės turtą turintiems fiziniams asmenims. Numatyti aukštesnius turto mokesčio tarifus prabangiam turtui;
  Kuo greičiau, remiantis ES šalių patirtimi, įvesti gyventojų pajamų progresinių mokesčių tarifų sistemą;
  Kovoti su monopolijų diktatu, nesąžininga konkurencija, dirbtiniais bankrotais;
  Vykdyti aktyvią užimtumo politiką, kad kiekvienas norintis ir galintis dirbti mūsų šalies žmogus galėtų įgyti reikalingus gebėjimus ir rastų kur juos pritaikyti, o gyventojų ekonominis aktyvumas didėtų;
  Gerinti aukštojo mokslo prieinamumą, aukštojo mokslo reformą pakreipti ne lėšų surinkimui, o kokybės gerinimui;
  Naujus įstatymus priimti tik gerai apsvarsčius, išdiskutavus ir nuolat palaikant aktyvų dialogą su visuomene ir išsaugant socialinę partnerystę;
  Gerinti politinius santykius su Rytų kaimynėmis, sudarant geresnes sąlygas mūsų šalies produkcijos eksportui;
  Užtikrinti, kad Lietuva būtų aktyvi ir konstruktyvi Europos Sąjungos narė, kad mūsų šalis aktyviai bendradarbiautų su NATO ir kitomis tarptautinėmis organizacijomis.

NUOSTATOS VYRIAUSYBĖS VEIKLOS KRYPTIMS

 Prezidentas skiria ir atleidžia Vyriausybės vadovą bei ministrus, todėl jis gali įtakoti, kad būtų vykdoma tokia politika, kuri būtų labiausiai naudinga žmonėms. Ne partijos, ne verslo įmonės, ne bankai, ne jų pelnas ar patirti nuostoliai yra svarbiausia. Svarbiausia - žmogus. Todėl valstybė gali ir turi daryti viską, kad gerėtų žmonių gyvenimas. Todėl vykdoma Vyriausybės politika turi būti nukreipta tam, kad būtų mažinamas skurdas bei skirtumai tarp turtingų ir neturtingų žmonių.  Sieksiu, kad Vyriausybė laikytųsi šių pagrindinių savo veiklos tikslų:

- Lietuva turi tapti patrauklia vieta darbui ir investicijoms, o mokslas ir naujovių diegimas yra jos ekonomikos augimo pagrindas, tai didina šalies konkurencingumą;
- Darbas yra pagrindinė vertybė ir gerovės šaltinis. Ne mokesčių reforma, o kryptinga politika į užimtumo didinimą yra esminė kovos su ekonomine krize sąlyga;
- Mokesčių reforma negali naikinti būtinų socialinių garantijų, žlugdyti smulkaus ir vidutinio verslo, o turi skatinti žmonių verslumą, darbo vietų kūrimą ir lyginti gyventojų pajamų skirtumus;
- Ekonominio sunkmečio metu investicijos į žmogų yra svarbiausias socialinės gerovės plėtros kelias, todėl ypatingas dėmesys turi būti skiriamas švietimui ir mokymuisi visą gyvenimą, mokslo ir technologijų pažangai;
- Net ir esant sunkumams turi būti išsaugota gera, visiems prieinama ir atidi pacientui sveikatos apsaugos sistema, sauganti didžiausią vertybę - žmogų;
- Valstybė turi aktyviai skatinti gyvenimo kaime modernizavimą ir gerinti žemdirbių darbo sąlygas bei didinti mūsų žemės ūkio konkurencingumą.

Būdamas Prezidentu, paskirtajai Vyriausybei kelsiu šiuos uždavinius:

Darbo ir užimtumo politikos srityje:

1. Valstybės priimti įsipareigojimai dėl minimalios algos, atlyginimų, socialinių išmokų privalo būti vykdomi. Bendras ekonominio augimo sulėtėjimas gali koreguoti jų absoliutų, bet ne santykinį dydį. Todėl būtina pasiekti, kad minimali mėnesio alga sudarytų 40-45% vidutinio darbo užmokesčio šalyje.
2. Skatinti socialinį dialogą atskirų įmonių, ūkio sektorių  ir šalies mastu, kad darbdaviai ir dirbantieji kuo geriau suprastų vieni kitus, o priimami sprendimai optimaliai derintų verslo poreikius ir darbo interesus.
3. Skatinti verslo socialinę atsakomybę už dirbančiųjų ir jų šeimų gerovę. Ypač reikia remti verslo pastangas sudaryti kuo geresnes galimybes dirbantiesiems derinti šeimos ir darbo pareigas, pritaikyti darbo sąlygas vyresniojo amžiaus ir neįgaliųjų žmonių užimtumui.
4. Vykdyti programas, kurios mažintų pajamų ir gyvenimo lygio bei jo kokybės skirtumus tarp atskirų žmonių ir regionų, diegti skurdo ir socialinės atskirties mažinimo priemones.
5. Panaudoti visas įmanomas priemones, kad netekusiems darbo žmonėms šalyje  būtų pasiūlytas pastovus ar bent laikinas darbas, užuot varius juos į neviltį ar emigraciją dėl neišvengiamos krizės ir būtinybės susiveržti diržus.

Socialinės politikos srityje:

1. Socialinio solidarumo principą įgyvendinti visose srityse: teikiant paramą šeimoms, turinčioms vaikų, neįgaliesiems, pensininkams, žmonėms, netekusiems darbo. Net ir ekonominio sunkmečio metu šiai sričiai skirti ypatingą valstybės dėmesį.
2. Valstybės remiamas pajamas didinti taip, kad nedidėtų šeimos išlaidų dalis, tenkanti apmokėjimui už šildymą ir kitas būsto priežiūros paslaugas. Išplėsti socialines, psichologines ir kitokias paslaugas šeimoms, pagerinti jų kokybę, prieinamumą ir tikslingumą. Teikti didesnę paramą šeimoms, turinčioms vaikų su negalia.
3. Atstatyti sugriautą pradinukų maitinimo sistemą kaip rimtą pagalbą tėvams, dienos metu dėl darbo pareigų negalintiems pasirūpinti vaikais. Grąžinti „vaiko pinigų" mokėjimą visiems vaikams.
4. Pasirūpinti popamokiniu vaikų užimtumu, steigti daugiau dienos centrų, kur vaikai galėtų prasmingai praleisti laiką.
5. Stiprinti jaunimo užimtumo politiką regionuose, ypač didelį dėmesį skiriant mažiau galimybių turinčio jaunimo įtraukimui, didinti finansavimą jaunimo organizacijų veikloms skatinti.
6. Ypatingą dėmesį skirti užsienio šalyse gyvenantiems jauniems žmonėms, užtikrinant, kad nebūtų prarastas jų ryšys su Lietuva, skatinti jų grįžimą.
7. Įvesti socialinio draudimo pensijų indeksavimo tvarką, užtikrinančią finansinį pensijų sistemos tvarumą, bet tuo pat metu garantuojančią, kad pensijų perkamoji galia didėtų ne mažiau nei dirbančiųjų atlyginimų perkamoji galia. Vidutinė pensija turi sudaryti 45-50% vidutinio šalies atlyginimo (atskaičiuos mokesčius).
8. Įstatymu nustatyti griežtas socialinio draudimo lėšų rezervo fondo sudarymo ir jo naudojimo taisykles, leidžiančias naudoti šį  fondą tik ypatingomis aplinkybėmis.

Švietimo ir aukštojo mokslo srityje:

1. Koordinuoti švietimo ir studijų finansavimą, kad būtų išvengta laukinės rinkos principo, o finansavimas užtikrintų švietimo ir aukštojo mokslo prieinamumą visiems vaikams ir jaunuoliams.
2. Atstatyti mokytojų prestižą. Būtina vykdyti ilgalaikę pedagogų atlyginimo kėlimo programą ir nuosekliai didinti mokytojų atlyginimą. Finansuoti aukštųjų mokyklų dėstytojų ir mokslininkų kvalifikacijos kėlimo programas.
3. Užtikrinti deramą švietimo ir aukštojo mokslo kokybę, kad mūsų vaikai ir jaunuoliai pagal parengimo kokybę neatsiliktų nuo Europos, JAV ir kitų išsivysčiusių šalių bendraamžių.
4. Koreguoti mokyklų tinklo pertvarkos projektus, kad kaimo ir miestelių mokyklos galėtų užtikrinti tokią švietimo kokybę, kuri būtų palyginama su gimnazijų kokybe. Mokyklų tinklo pertvarką vykdyti taip, kad mažėtų socialinė atskirtis, o gera švietimo kokybė būtų prieinama nepasiturinčių šeimų vaikams.
5. Statyti ir įrengti daugiau ikimokyklinio ir priešmokyklinio mokymo įstaigų, kad visiškai būtų patenkintas jų poreikis.
6. Tinkamai finansuojant didinti vaikų užimtumą papildomo ugdymo įstaigose, būreliuose, sudaryti sąlygas jiems sportuoti. Geriau panaudoti mokyklų bazę. Mokykla turi būti atverta mokiniams nuo ryto iki vėlyvo vakaro.
7. Sudaryti geresnes finansines sąlygas suaugusiųjų švietimui, kad besimokančiųjų suaugusiųjų skaičius pasiektų Europos Sąjungos šalių vidurkį.

Kūrybinės ir žinių visuomenės politikos srityje

1. Būtina pasiekti, kad iki 2012 metų viešosiomis elektroninėmis paslaugomis naudotųsi ne mažiau, kaip 40 proc. Lietuvos gyventojų, kad daugelis jų gebėtų naudotis kompiuteriu, kad visos bendrojo lavinimo mokyklos turėtų greitaveikį interneto ryšį.
2. Būtina nuosekliai plėtoti viešojo administravimo ir kitas paslaugas, teikiamas elektroniniais būdais. Šių paslaugų kokybės gerinimui reikia pasitelkti verslo partnerius. Būtina plėsti galimybę Lietuvos gyventojams ir verslo subjektams naudotis tokiomis paslaugomis. Tai galima pasiekti ir toliau didinant tolygiai po visą šalies teritoriją išplėtotą viešųjų interneto centrų infrastruktūrą ir keliant vartotojų kvalifikaciją informacinių technologijų srityje.
3. Skatindami gyventojų naudojimąsi informacinėmis technologijomis, ir toliau reikia gerinti sąlygas per mokestines lengvatas apsirūpinti kompiuteriais ir internetu. Būtina skatinti plačiajuosčio interneto ryšio plėtrą Lietuvoje.
4. Plėtoti mokslo ir technologinius slėnius, didinti verslo ir mokslo sąveiką, kad būtų kuriamos aukštos pridėtinės vertės technologijos, o Lietuvos ekonomikos augimas būtų grindžiamas naujomis technologijomis. Rengti daugiau mokslo daktarų, kurių žinios būtų pritaikomos Lietuvos atsigavimui. Įgyvendinti mokslininkų ir mokslo darbuotojų stažuotės verslo įmonėse programą.
5. Rengti daugiau technologijų ir tiksliųjų mokslų specialistų, galinčių kurti naujausias technologijas. Atsisakyti "laukinės rinkos" principo priimant studentus į aukštąsias mokyklas, skirti didesnį finansavimą fizinių, biomedicinos ir technologijos mokslų sritims.

Sveikatos apsaugos politikos srityje

1. Sumažinti pacientų eiles ligoninėse ir poliklinikose, pagerinti sveikatos paslaugų kokybę bei prieinamumą. Didinti valstybės lėšomis dengiamų sveikatos priežiūros išlaidų apimtį. Spartus medikų pajamų augimas turi išlikti Lietuvos prioritetu net ir esant ekonominiam sunkmečiui. Gydytojų ir slaugytojų darbo užmokestis turi užtikrinti jų apsisprendimą dirbti Tėvynėje.
2. Gydymo kokybė turi tapti pagrindiniu valstybės rūpesčiu. Būtina atnaujinti visų Lietuvos ligoninių priėmimo ir skubios pagalbos skyrius, konsultacines poliklinikas, slaugos ir palaikomojo gydymo ligonines ir skyrius, sukurti traumų centrus. Užtikrinti, kad per 3-4 metus visi ligoninių gimdymo ir vaikų  skyriai būtų suremontuoti ir aprūpinti modernia įranga.   Aprėpti visą Lietuvą moderniomis kardiologijos paslaugomis, konsolidavus mūsų valstybės ir Europos Sąjungos struktūrinių fondų paramos lėšas.
3. Plėtoti nacionalinį elektroninės sveikatos sistemos projektą, kompiuterizuojant medicinos personalo darbo vietas (elektroninės paciento istorijos sukūrimas, paciento registracija specialisto konsultacijai, jo tyrimo duomenų persiuntimas ir t.t.).
4. Skatinti ligų prevenciją, didinti socialinės reklamos apimtis sveikatos tema žiniasklaidoje, siekiant keisti gyventojų elgseną ir didinti gyventojų atsakomybę už savo sveikatą, racionalų sveikatos priežiūros paslaugų ir vaistų vartojimą. Vykdyti aktyvią priklausomybės ligų prevenciją, valstybės ir savivaldybių lėšomis įgyvendinant   visuomenės sveikatos gerinimo programas, kurios padėtų kovoti su žalingais įpročiais. Sudaryti visas prielaidas, kad Lietuvoje sumažėtų mirčių, susijusių su alkoholio ir tabako vartojimu. Skatinti sveiką gyvenseną ir sumažinti mirtingumą nuo širdies ir kraujagyslių ligų.
5. Tobulinti kompensuojamų medikamentų tvarką. Vaistams ir medicininės paskirties priemonėms grąžinti lengvatinį PVM mokestį.

Kultūros politikos srityje

1. Užtikrinti kultūros prieinamumą visiems, inicijuoti nemokamas muziejų lankymo dienas, skatinti vaikų ir jaunimo kūrybines iniciatyvas, centrų ir klubų steigimą, nemokamą socialiai remtinų šeimų vaikų šių įstaigų lankymą. Skatinti visuomenės kultūrines iniciatyvas. Remti ir populiarinti mėgėjų kūrybą, puoselėti dainų švenčių tradicijas.
2. Siekti, jog būtų tinkamai įgyvendinamos valstybinės muziejų, bibliotekų, kultūros centrų modernizavimo programos, kokybiškai atnaujinama šių institucijų infrastruktūra.
3. Siekti, kad kultūra, turinti tiesioginę įtaką ekonomikai ir valstybės politikai, būtų deramai finansuojama, o skiriamos kultūrai biudžeto lėšos būtų naudojamos racionaliai ir skaidriai; lėšas kultūrai ir sportui ir toliau skirti atskiromis eilutėmis.
4. Aktyviai įtraukti į kultūros politikos formavimą menininkus, kultūros ir meno asocijuotas struktūras.
5. Būnant atviriems kitų tautų kultūroms, saugoti ir propaguoti nacionalinės kultūros savitumą Europos Sąjungos ir pasaulio kultūrų kontekste, tobulinti Lietuvos kultūros politikos modelį, atsižvelgiant į Lietuvos narystės Europos Sąjungoje keliamus iššūkius ir globalizacijos keliamas įtampas.

Ūkio ir energetinės politikos srityje:

1. Šiuo metu, kai vyksta globalūs neigiami ekonomikos pokyčiai, finansų krizė, auga reikalavimai gaminių standartams, kokybei, keičiasi konkurencinė aplinka, nuolat kyla vis nauji iššūkiai verslui, ypatingą reikšmę įgauna inovacijos, nes tik jos gali garantuoti verslo išlikimą ir plėtrą. Jos turi tapti verslo mąstymo ir kultūros dalimi, pagrindine konkurencingumo varomąja jėga, kad Lietuvos ūkio produktyvumas ir kuriama pridėtinė vertė pasiektų ES šalių vidurkį.
2. Plėtojant ir aktyvinant inovacinę veiklą galima visapusiškai modernizuoti gamybą bei paslaugas, kurti naujus ir tobulinti gaminamus produktus, naudojamas technologijas, net vadybą, rinkodaros sprendimus, didinti įmonių konkurencingumą, o tai yra vienas svarbiausių šalies ekonomikos plėtros veiksnių.
3. Lietuva, siekdama konkurencingumo, turėtų aktyviau dalyvauti Europos technologijų platformų veikloje. Turime inicijuoti nacionalinių technologijų platformų kūrimą  - bendradarbiavimo skatinimo instrumentą, padedantį susieti mokslo perspektyvas su pramonės poreikiais, planuoti ateities mokslo plėtros kryptis, kurios gali būti svarbios tam tikriems produktams kurti, sietųsi su tam tikrų sektorių klasterizacija.
4. Siekiant energetinės nepriklausomybės yra būtina nuosekliai įgyvendinti šalies Nacionalinę energetikos strategiją.
5. Energijos taupymas ir efektyvumo didinimas per pastatų modernizavimą yra vienas iš svarbiausių uždavinių Lietuvoje. Būsto renovavimas ir modernizavimas yra tik būsto strategijos dalis, elementarus statybos procesas. Tačiau negalima leisti, kad Vyriausybė taikytų šantažo priemones gyventojams, siekiant, kad didesnis skaičius namų būtų modernizuojami.

Žemės ūkio politikos srityje

1. Artimiausiu metu užbaigti nuosavybės teisių į žemę ir mišką atkūrimą kaimo vietovėse, spartinti žemės reformos eigą miestuose, užtikrinti reikiamą šių darbų finansavimą, inicijuoti tolesnę žemės reformą, siekiant padėti pagrindus žemėnaudų konsolidacijai.
2. Siekti plačiau panaudoti ES paramą ir nacionalinio biudžeto lėšas, remiant smulkaus ir vidutinio verslo įmonių kūrimąsi kaime, netradicinės žemdirbystės ir alternatyvių verslų plėtrą.
3. Didinti žemės ūkio mokslinių tyrimų indėlį į šalies agrarinės ekonomikos plėtrą, skatinti taikomuosius ir fundamentinius tyrimus visose žemės ūkio mokslo srityse, ypač pabrėžiant agrarinės ekonomikos svarbą. Toliau vystyti nacionalinę augalų ir gyvulių selekciją, sėklininkystę bei veislininkystę, tam skiriant reikiamą finansavimą. Mokslo plėtrą, inovacijų taikymą ir technologijų modernizavimą laikyti vienu iš svarbiausių prioritetų.
4. Atstatyti iki 2009 m. žemės ūkio subjektų turėtas lengvatas mokesčių srityje: šviežiai atšaldytai mėsai ir valgomiems subproduktams, gyvoms, šviežioms ir atšaldytoms žuvims, vaisiams ir daržovėms, pelno mokesčio lengvatą ūkiams.
5. Tinkamai sureguliuoti žemės ūkio produkcijos gamintojų, perdirbėjų ir prekybininkų ekonominius santykius, kad kiekvienas rinkos dalyvis gautų naudą proporcingai įdėtam darbui.
6. Sudaryti palankias sąlygas įsikurti kaimo vietovėse jaunimui, skatinti ir remti jų pastangas pradedant savarankiškai ūkininkauti ar imantis kito verslo.

TEISINGUMO POLITIKOS NUOSTATOS

 Prezidentui tenka didžiulė atsakomybė formuojant šalies teisingumo politiką. Skirdamas ir atleisdamas teisėjus, vykdydamas teisėsaugos ir teisėtvarkos institucijų priežiūrą šalies Prezidentas siekia balanso tarp Seimo ir Vyriausybės vykdomos politikos. Atstovaudamas gyventojus, Respublikos Prezidentas siekia, kad būtų paisoma žmonių teisėtų interesų bei lūkesčių. Deja, Lietuvoje yra labai daug neteisybės, kuri kerta Lietuvos žmonių pasitikėjimą valstybės įstaigomis, politinėmis partijomis, teismais. Būtina atstatyti pasitikėjimą, garantuoti, kad Lietuva yra ir bus teisinė valstybė, kurioje yra įstatymo viršenybė prieš grupių ar atskirų asmenų interesus.
 Reikia vengti dažno įstatymo kaitaliojimo, kad būtų išlaikoma stabili teisinė sistema. Neturime toleruoti jokių „naktinių" įstatymų perversmų, kurie sujaukia šalies gyvenimą, įneša sumaištį, supriešina žmones. Reikia įtvirtinti nuostatą, kad naujai priimamiems teisės aktams būtų vykdomas poveikio vertinimas, kuris atskleistų, kaip pasikeistų padėtis, priėmus vieną ar kitą įstatymą. Taip pat yra būtina įsiklausyti ir atsižvelgti į visuomenės nuomonę, neleisti, kad įstatymai būtų priimami aklo politinio siekio motyvais, būtų nepamatuoti. Visų įstatymų, Vyriausybės sprendimų projektai (išskyrus valstybės paslaptis) turi būti prieinami Lietuvos gyventojams, turi būti sudaryta galimybė juos svarstyti ir pareikšti pastabas. Būtina užtikrinti Lietuvos gyventojams teisę tiesiogiai kreiptis į Konstitucinį Teismą.
 Lietuvos teismai savo veiklą turi grįsti lygybės prieš įstatymus nuostatomis, kad būtų saugomas žmogaus orumas, laisvė, tolerancija,  saugus gyvenimas. Ypatingi reikalavimai turi būti keliami teisėjams, priimantiems sprendimus Lietuvos Respublikos vardu. Jie turi būti nepriekaištingos reputacijos, gerbiami visuomenės žmonės, kurių nesaisto jokie interesai. Vienintelis teisėjų interesas - užtikrinti teisingumą. Reikalausiu asmeninės teisėjų atsakomybės už padarytus sprendimus.
 Kovą su teisės pažeidėjais reikia grįsti ilgalaike ir nuoseklia strategija, užtikrinančia, kad kiekvienas teisės pažeidimas būtų teisingai ištirtas, sankcija pažeidėjui neišvengiama, o nusikaltimų aukoms atlyginta žala. Ypatingą dėmesį reikėtų skirti nusikalsti linkusiems paaugliams, plėtoti prevencijos sistemą. Didinti ikiteisminio tyrimo efektyvumą, supaprastinant pareigūnų vykdomas procedūras. Reikalauti iš teisėsaugos organų atsakomybės, kad jų veiksmai būtų aiškūs ir skaidrūs, nukreipti ginti ir saugoti Lietuvos gyventojus.

UŽSIENIO POLITIKOS NUOSTATOS

 Lietuva užsienio politika turi būti grindžiama taikaus valstybių bendradarbiavimo, tarptautinės teisės pirmenybės, tarpusavio pasitikėjimo ir demokratijos principais. Jais remiantis valstybė turi siekti formuoti palankią aplinką ne tik mūsų regione, bet ir visame pasaulyje. Jais vadovaujantis turi būti pagrįsta tarptautinė tvarka, santykiai tarp valstybių ir tarptautinių organizacijų. Lietuvos nacionaliniai interesai sutampa su ES šalių ir kitų demokratinių valstybių pastangomis siekti efektyvesnės ES bei kitų demokratinių šalių sąveikos, sprendžiant teisingesnės pasaulio raidos problemas. Vykdant užsienio politiką, būtina remtis Lietuvos kaip aktyvios globalaus pasaulio demokratinių valstybių sąjungininkės vaidmeniu, siekti taikos, teisingesnių santykių tarp turtingų ir neturtingų pasaulio valstybių, naujų svertų sprendžiant saugumo problemas daugiapoliariniame pasaulyje.
 Lietuvai reikalinga stipri, solidari Europos Sąjunga, kalbanti vienu balsu Europos užsienio ir saugumo bei saugumo ir gynybos srityse. Todėl esu prieš "dviejų greičių" Europos Sąjungą, prieš stipresnių valstybių branduolio ir skurdesnės periferijos Europos Sąjungą. Todėl būtinas tarpvyriausybinio metodo balansas sprendžiant Europos Sąjungos reikalus. Esu už nacionalinių parlamentų, tame skaičiuje ir Lietuvos Seimo, vaidmens didinimą sprendžiant Europos Sąjungos reikalus, už skaidrų tarpvyriausybinio metodo taikymą, ypač priimant įstatymų galią turinčius teisės aktus. Esu už aktyvų Lietuvos piliečių dalyvavimą sprendžiant Europos Sąjungos reikalus.
 Turime palaikyti Jungtinių Tautų Organizacijos vaidmens didinimą pasaulyje. Po reformų ši organizacija turi tapti vieninteliu formatu globaliam saugumui. Permainų laukia ir Pasaulinė Prekybos organizacija, Pasaulio Bankas, Tarptautinis valiutos fondas, tai ryškiai atsispindi didėjančiame atotrūkyje tarp turtingų ir skurdžių šalių, tai, kad nesugebama tinkamai spręsti pasaulinių maisto produktų kainų, kovoti su klimato atšilimu.
 Lietuva mato NATO kaip pasaulinės kolektyvinės gynybos sistemos dalį, galinčią imtis krizių prevencijos, taikos palaikymo misijų, o taip pat kolektyviai gintis galimų išpuolių atvejais. Neabejoju, kad NATO, įstojant į ją vis naujoms demokratijoms, keisis. Todėl nėra priimtinas vienos kurios nors šalies dominavimas sprendžiant pasaulinio saugumo problemas. NATO šalių ir šalių, kurios nėra NATO narės, partnerystė yra tas kelias, kuris geriausiai užtikrins taiką ir stabilumą pasaulyje. Todėl siūlau įtvirtinti nuostatas, kad euroatlantinis bendradarbiavimas yra esminė nacionalinio saugumo sąlyga, o NATO ir ES - kaip svarbiausias šio bendradarbiavimo organizacijas. Būtina aktyviai remtis regioninio bendradarbiavimo institucijomis ir iniciatyvomis, kurios įtvirtintų Lietuvą kaip tarpregioninio bendradarbiavimo centrą
 Stabilumo ir demokratijos plėtra į Rytus yra būtina Lietuvos ilgalaikio saugumo sąlyga. Todėl būtina remti NATO ir ES atvirų durų politiką, demokratines reformas Ukrainoje, Rusijoje, Moldovoje, Pietų Kaukazo valstybėse. Dalyvaujant tarptautinėse misijose ir operacijose, būtų stiprinamas NATO ir ES valstybių solidarumas. Reikėtų aktyviai remti tarptautinės bendruomenės pastangas atremti terorizmą.
 Naudodami savo ryšius su Europos ir kitomis suinteresuotoms valstybėmis - narėmis, turime tinkamai pasirengti 2011 m. Lietuvos pirmininkavimui ESBO. Pirmininkaudami turime siekti kiek įmanoma didesnės pažangos demokratijos plėtros ir žmogaus laisvių srityje visoje ESBO erdvėje, taip pat per daugelį metų neišspręstų konfliktų ir jų pasekmių Pietų Kaukaze ir Moldovoje sureguliavimo reikalais.
 Lietuvos santykiai su kaimyne Lenkija ir toliau turi išlikti šilti, draugiški ir aktyvūs. Todėl būtina skatinti mūsų šalių įvairiapusį bendradarbiavimą kultūros, mokslo, švietimo, energetikos ir kitose srityse. Turime ir toliau išlikti geri partneriai tarptautinėse organizacijose, sprendžiant globalius bei regiono klausimus.
 Labai aktualiu laikytinas Baltijos ir Šiaurės valstybių bendradarbiavimas energetikos srityje, ypač abiejų regionų interesą atitinkančios bendros elektros energijos rinkos sukūrimas. Taip pat būtina skatinti glaudesnį bendradarbiavimą su Šiaurės šalimis klimato kaitos, Baltijos ir Šiaurės jūros ekologinės pusiausvyros išsaugojimo, saugumo ir gynybos srityje, prisidedantį prie visos europinės ir atlantinės erdvės plėtros ir saugumo. Ypač svarbią reikšmę turime teikti glaudesniam Baltijos ir Šiaurės valstybių (5+3) tarpregioniniam bendradarbiavimui, siekti, kad bendri interesai būtų sėkmingiau atstovaujami tiek ES, tiek NATO viduje bei už šių organizacijų ribų. Šis regionas, įtraukiantis ES šalis bei Rusiją ir Naująsias kaimynes, gali svariai prisidėti ne tik prie regiono, bet ir visos Europos pažangos.
 Turime panaudoti Lietuvos  geopolitinę padėtį siekiant suartinti ES su naujosiomis kaimynėmis bei Rusija. Todėl turime pasisakyti prieš naujų dar nuo šaltojo karo laikų paveldėtų, tik naujai interpretuojamų dalomųjų linijų tarp ES ir rytinių kaimynių brėžimo tendencijas. Lietuvos bendradarbiavimą su Rusija turime grįsti europietiškomis vertybėmis, kreipiant žvilgsnį ne į praeitį, o į ateitį. Nepaisant sudėtingų dabartinių ES ir Rusijos santykių, ypač besikomplikuojančių po Rusijos - Gruzijos karinio konflikto ir Rusijos - Ukrainos konflikto dėl dujų tranzitinio tiekimo į ES, Lietuva ir toliau turi aktyviai dalyvauti Europos Sąjungos ir Rusijos strateginėje partnerystėje, siekti efektyvios ES ir Rusijos sutarties bei jos konkrečių įgyvendinimo mechanizmų.
 Lietuvos dvišaliai santykiai su Rusija ir toliau turi būti grindžiami 1991 m. liepos 29 d. sutartimi, taip pat ir šios sutarties nuostata dėl abipusio pasitikėjimo didinimo sprendžiant SSRS vykdytos politikos pasekmių sureguliavimo klausimus, taip pat atsižvelgiant į Rusijos įsipareigojimus Europos Tarybai dėl kompensacijų asmenims, deportuotiems iš Baltijos šalių, ir jų palikuonims.
 Būtina skatinti demokratinius procesus, kurie evoliuciniu būdu vyksta naujosiose ES kaimynėse. Turime remti Ukrainos pastangas įsilieti į euroatlantinę bendradarbiavimo erdvę. Turime aktyviai prisidėti prie Moldovos pastangų gilinti demokratinius pertvarkymus savo šalyje ir ieškoti kelių artimesniems ryšiams su ES. Būtina remti Baltarusijos pastangas atkurti demokratiją, pilietinę visuomenę. Baltarusijos integracijos į europines struktūras turime remti proporcingai Baltarusijos valdžios pastangoms artėti prie europinių demokratijos standartų, remti šios šalies demokratinį judėjimą ir iniciatyvas kurti gyvybingos laisvos visuomenės sąlygas
 Siekiant užtikrinti aktyvią Lietuvos užsienio politiką, reikėtų gerinti diplomatinės tarnybos personalo kokybę, siekti, kad diplomatinėje tarnyboje tarnautų nepriekaištingos reputacijos asmenys, o diplomatinių atstovų skyrimo procedūros ir rotacija būtų skaidrios.

NACIONALINIO SAUGUMO POLITIKOS NUOSTATOS

 Lietuvos nacionalinį saugumą gana stipriai įtakoja šiuolaikinio pasaulio iššūkiai. Todėl sprendžiant pasaulinio saugumo problemas būtina laikytis daugiašališkumo ir teisės viršenybės principų. Yra nepriimtinas vienos kurios nors šalies dominavimas priimant sprendimus šiais klausimais. Jėgos naudojimas tarpvalstybiniuose santykiuose privalo būti paskutinė priemonė. Jei bus saugus pasaulis - bus saugi ir Lietuva. Siekiant stiprinti taiką ir saugumą pasaulyje būtina reformuoti Jungtinių Tautų Organizaciją kaip pagrindinę tarptautinę organizaciją, plėtoti euroatlantinį bendradarbiavimą, kaip esminę nacionalinio saugumo sąlygą, stiprinti ryšius gynybos srityje tarp Europos valstybių.
 Lietuva savo nacionalinį saugumą turi grįsti aktyviu dalyvavimu Europos Sąjungos institucijų ir NATO veikloje. ES privalo didinti savo kaip vadovo vaidmenį užsienio ir saugumo politikoje, stiprinti savo įtaką priimant sprendimus dėl konfliktų ir terorizmo priežasčių likvidavimo, taikos palaikymo ir humanitarinės pagalbos teikimo krizinėse zonose. Būtina plėtoti geros kaimynystės politiką pagrįstą lygiavertėmis partnerystės sutartimis, nuosekliai gilinti bendradarbiavimą su mūsų Rytų kaimynais. Būtina užtikrinti mūsų šalies tarptautinių gynybos įsipareigojimų vykdymą, mūsų karinių pajėgumų dalyvavimą taikos gynimo ir stabilumo palaikymo operacijose, kaip pagrindinį  tarptautinės bendrijos kolektyvinio saugumo garantą.
 Lietuvos valstybės gynybinės sistemos pagrindas yra stipri, sąmoninga pilietinė visuomenė ir profesionali Lietuvos kariuomenė. Profesionali kariuomenė sukomplektuota savanoriškumo pagrindu, aprūpinta naujausiais ginklais ir moderniomis karinėmis technologijomis kartu su sąjungininkais  užtikrina patikimą krašto apsaugą bei įgyvendina prisiimtus kolektyvinės gynybos įsipareigojimus. Tuo pačiu ji  turi būti tinkamai pasiruošusi veikti NATO greitojo reagavimo, Europos Sąjungos kovinių grupių sudėtyje arba savarankiškai atlikti užduotis tarptautinėse misijose.
 Pagal valstybės finansines galimybes  būtina vienodai plėtoti visas turimas pajėgų rūšis: sausumos pajėgas, karines jūrų pajėgas, karines oro pajėgas ir specialiųjų operacijų pajėgas.  Optimaliausias, būtiniausias ir efektyviausias Lietuvos kariuomenės kovinių pajėgumų vystymo kryptis tvirtina Lietuvos Respublikos Seimas ir Vyriausybė kartu nustatant jų finansinį parėmimą. Aišku, būtina atsižvelgti į ekonomines šalies sąlygas, todėl skiriamos lėšos krašto gynybai turi būti labai racionaliai naudojamos. Lietuvos kariuomenė nuosekliai stiprina ryšius su visuomene. Esant reikalui ji padeda civilinėms institucijoms teikti paramą žmonėms stichinių nelaimių ir kitais ekstremaliais atvejais, telkia piliečius visuotiniam pasipriešinimui prieš bet kokį agresorių. Lietuvos kariuomenė padeda šeimai, mokyklai ir visuomeninėms organizacijoms  patriotiškai ugdyti jaunimą, kartu su Krašto apsaugos savanorių pajėgomis bei Šaulių sąjunga naujomis formomis  skatina piliečių ryžtą ginti Tėvynę ir šalies laisvę. Tą darbą reikia tęsti ir ateityje.
 Nacionalinio saugumo samprata yra kur kas platesnė. Šalies saugumas priklauso ir nuo vidaus padėties. Negalima sutikti, kad augtų žmonių turtiniai skirtumai, tai nestabilios visuomenės bruožas. Valstybė visais įmanomais svertais turi reguliuoti tokius svarbius ekonominius ir socialinius  faktorius  įtakojančius nacionalinio saugumo lygį, kaip žmonių pragyvenimo kaštų augimas, skurdas ir socialinė nelygybė, nedarbas. Šį lygį taip pat įtakoja žmogaus teisių ir laisvių laikymasis, valstybės sugebėjimas kurti teisingesnę ir saugesnę visuomenę. Piliečiams būtina ugdyti teisingą požiūrį į aplinkos apsaugą, integracijos ir migracijos problemas. Tik spręsdami šias problemas kompleksiškai sudarysime sąlygas Lietuvos žmonėms gyventi saugioje valstybėje.