LIETUVOS SOCIALDEMOKRATŲ PARTIJOS RINKIMŲ Į EUROPOS PARLAMENTĄ 2009 METAIS PROGRAMA

SVARBIAUSIA ŽMOGUS Nauja kryptis Europai ir Lietuvai

 Mūsų valstybei iškilo nauji iššūkiai. Finansų krizė, prasidėjusi JAV, pasiekė ir Lietuvą. Ji daro poveikį visų pasaulio valstybių ekonomikai. Lietuvoje vėl šuoliuoja kainos, bankrutuoja įmonės, mūsų žmonės, susidūrę su masinio nedarbo grėsme, nėra netikri dėl savo rytojaus. Padėtį sunkina tai, kad dešinieji, prisidengdami vykdomomis reformomis, numatė prieš kilusią pasaulinę krizę kovoti kitokiais būdais negu tą daro Europos šalys. Vietoje to, kad būtų imtasi priemonių ekonomikai atgaivinti, kurti darbo vietas, dešinieji pasirinko kitokį kelią – „reformas“, kurios kelia didžiulę socialinę įtampą. Mažėja socialinės garantijos, darbo užmokesčiai. Naujieji įstatymai yra nukreipti prieš smulkųjį ir vidutinį verslą, kuris visose šalyse yra ekonomikos stuburas.

Lietuvai kaip niekad yra būtina solidari Europos šalių pagalba įveikiant krizę. Esame Europos socialistų partijos nariais. Tai vienintelė politinė jėga, apjungianti broliškas partijas iš Europos Sąjungos šalių. Europos socialdemokratai ir socialistai, pažangūs demokratai pateikė vieningą rinkimų į Europos Parlamentą programą. Ja vadovaujantis parengta ir šioji Lietuvos socialdemokratų rinkimų programa. Jos esmė atsispindi rinkimų šūkyje – „Svarbiausia – žmogus“. Ne bankai, ne akcijos, ne įmonės, ne jų pelnas. Žmogus. Tai svarbiausia vertybė. Europos socialistai yra pasirengę kartu imtis aktyvių veiksmų, kad krizė būtų įveikta, o jos įveikimo našta nebūtų perkelta ant mažai pasiturinčių, socialiai pažeidžiamų žmonių pečių.

Šiuose Europos Parlamento (EP) rinkimuose piliečiai turės apsispręsti dėl esminio dalyko - politinio pasirinkimo. Tai pasirinkimas dėl Europos, o kartu ir Lietuvos ateities. Tai pasirinkimas tarp progresyvios Europos vizijos, kurioje piliečiai, valstybės narės ir institucijos dirba kartu, kad spręstų problemas, keliančias didžiausią susirūpinimą Europos žmonėms; arba konservatyviosios Europos vizija, kurioje mūsų šalių ir žmonių ateitis yra paliekama rinkos valiai. Lietuvos socialdemokratų partija, veikdama kartu su broliškosiomis kairiosiomis Europos partijomis, yra pasiryžusi sukurti teisingesnę, saugesnę visuomenę, įveikti iššūkius, su kuriais susiduria visa Europa. Svarbiausia savo veiklos ašimi mes laikome žmogų.

Šiandieniniame, globaliame pasaulyje, nė viena šalis negali spręsti pasaulinių problemų veikdama atskirai. Finansų krizė ir vėlesnis ekonominis nuosmukis rodo, kad įvykiai vienoje pasaulio dalyje gali turėti milžinišką poveikį mūsų pačių kieme. Koordinuoti Europos veiksmai yra gyvybiškai svarbūs kovojant su krize. Reakcingi Europos Sąjungos oponentai būtų palikę mūsų šalis silpnesnes, kovojančias su pasauline krize be partnerių ar institucijų, galinčių plėtoti koordinuotą atsaką.

Mums Europos Sąjunga yra gyvybiškai svarbi sąsaja globalizacijos eroje. Ji suteikia stipresnes pozicijas sprendžiant pasaulines problemas, kurios daro įtaką ES šalims. Mums reikia daugiau aktyvaus bendradarbiavimo Europoje, įveikiant iššūkius ir gerinant žmonių gyvenimą.

Europos Sąjunga - tai sėkmingiausias XX amžiaus projektas, pagrįstas tolerancija, socialiniu teisingumu ir taikiu tautų sugyvenimu. Tačiau Europos laivas pastaruoju metu pavojingai pasviręs į dešinįjį šoną. Už 19 iš 27 Europos Sąjungos valstybių vyriausybių vairo stovi dešiniosios ar centro partijos, kurios deleguoja jų partijoms artimus eurokomisarus. Taigi Europos Tarybą ir Europos Komisiją valdo dešinieji. Europos Parlamente taip pat dauguma krikščionių demokratų ir konservatorių. Kartu su liberalais jie sudaro daugumą ir stabdo socialdemokratines iniciatyvas. Iš 13 Lietuvos europarlamentarų tik 2 dirbo socialdemokratų gretose. Dešiniųjų Europos valdyme per daug. Jie blokuoja socialines reformas. Per pastaruosius 5 metus Europos Sąjungoje socialinė atskirtis augo. Turtingieji tapo dar turtingesni, silpnieji dar labiau nuskurdo.

Šiandienos Europos Sąjunga dar nėra ta Europa, kurios trokštame. Europos Sąjunga turėtų tapti palankesnis ekonomikos ir socialinės gerovės derinys kiekvienam iš mūsų. Laikas pokyčiams, laikas Europai prisiimti daugiau socialinės atsakomybės. Lietuvos socialdemokratų tikslas - kartu su kitų ES valstybių socialdemokratais ir socialistais tapti didžiausia grupe Europos Parlamente ir labiau pakreipti Europą kairės link

Dešinieji mažesnius atlyginimus, ilgesnį darbo laiką ir draudimą kurtis socialines teises ginančioms profsąjungoms laiko ekonominio augimo pagrindu. Tai neteisingas kelias. Lietuvoje galima išsaugoti socialines garantijas ir darbo vietas tuo pat metu plečiant ekonomiką ir traukiant valstybę iš ekonominės duobės. Dešinieji siūlo susiveržti diržus. Mes – investuoti į visuomeninius poreikius (į švietimą, mediciną, pažangiausias „žaliąsias“ (draugiškas aplinkai) technologijas, infrastruktūrą).

Darbo visiems tikslas yra svarbiausias visos Europos ir Lietuvos socialdemokratams. Kiekvienas, kuris nori ir gali dirbti, privalo rasti darbą. Įveikę krizę sieksime, kad bedarbių skaičius ES valstybėse neviršytų 4 proc. Mūsų vėlesnis tikslas - pilnas užimtumas.

Europos Parlamento rinkimai - tai galimybė Lietuvą ir Europos Sąjungą pakreipti į kairę link tikrojo socialinio teisingumo. Jei Lietuvos dešinioji vyriausybė nesugeba įgyvendinti socialinio teisingumo, mes sieksime jo per Europos Sąjungą. Socialdemokratinė politika geresnė, nes mums svarbiausia ne rinka, o žmogus. Europos socialistų partija, kairieji, esame aiškioje opozicijoje dešiniesiems.

Įsigaliojus Lisabonos sutarčiai Europos Parlamentas turės lemiamą žodį priimant 90 proc. ES įstatymų ir direktyvų. Tik pergalė Europos Parlamento rinkimuose gali užtikrinti, kad socialdemokratai stabdys sprendimus, kurie būtų nenaudingi daugumai žmonių ir sugebės suburti koalicijas, kurios priims socialiai orientuotas direktyvas.

Žlungant neoliberalizmui, godžiam ir grobuoniškam kapitalizmui, laiko vėjas pučia į socialdemokratų bures.

Mes laikomės nuostatos, kad valstybė turi imtis reguliavimo svertų krizei įveikti. Nuo šiol nebegalime pasitikėti nereguliuojama rinka, nes bankų ir verslo godumas sukėlė šią krizę, kurios pasekmes pajuto kiekvienas žmogus. Todėl mes pasisakome už stipresnį valstybės dalyvavimą sprendžiant problemas, už socialinių garantijų išsaugojimą. Mums nepriimtinas dešiniųjų noras „apkarpyti“ socialinius iškovojimus. Mes turime labai aiškų veiksmų planą ir, dirbdami kartu, galėsime įveikti ekonominius sunkumus. Esame pasiryžę:

1. Gaivinti ir plėtoti ekonomiką, išvengiant naujų finansinių krizių;
2. Naujoje socialinėje Europoje gerbti kiekvieną žmogų;
3. Paversti Europą pirmaujančia globalia jėga kovoje su klimato kaita;
4. Užtikrinti visų žmonių lygias galimybes ir lyčių lygybę;
5. Stiprinti Europos vaidmenį, kaip partnerės, siekiant taikos, saugumo ir plėtros

Lietuvos socialdemokratai, kad ir neturėdami pastaraisiais metais daugumos Seime, dėjo visas pastangas rūpintis žmonėmis. Augančios ekonomikos vaisius pajuto žmonės. Veikdami Europos Parlamente mūsų partijos atstovai padarė daug, kad tiek Lietuvoje, tiek ir visoje Europoje būtų daugiau laisvės, solidarumo ir socialinio teisingumo.

Vieningoje Europos kairiųjų šeimoje

Pastaruosius penkerius metus konservatyviosios jėgos turėjo daugumą Europos šalyse ir Europos Parlamente. Dešiniosios jėgos suformavo atitinkamą Europos Komisijos sudėtį. Kaip dešinieji tai panaudojo? Ar jie užkirto kelią pasaulinei finansų krizei? Ar jie atkreipė dėmesį į augančias maisto ir energijos kainas? Ar jie nugalėjo skurdą ir nelygybę? Ar visuomenė tapo labiau teisingesnė nei prieš penkerius metus? Ar jie palaikė kairiųjų partijų iniciatyvą dėl geresnių naujų darbo vietų kūrimo? Ne, to nebuvo. Jie vadovaujasi rinkos dėsniais. Mes vadovaujamės savo įsitikinimais.

Konservatyviosios jėgos dažnai apie ekonomines ir socialines krizes kalba taip, tarsi jos būtų neišvengiamos kaip gamtos dėsnis. Tačiau tame nėra nieko neišvengiamo. Viskas priklauso nuo politinių pasirinkimų. Gyvendami globalių pokyčių ir rizikos laikotarpiu, mes taip pat gyvename milžiniškų galimybių laikotarpiu. Privalome skatinti glaudesnį bendradarbiavimą Europoje tam, kad sugebėtume globalizaciją panaudoti visų labui. Jie ragina prisitaikyti prie rinkos. Mes kviečiame reguliuoti rinką ir sąmoningai kurti savo ateitį.

Į Europos Parlamentą nuo Lietuvos buvo išrinktas nemažas populistų skaičius. Tai neatsakingi žmonės. Žarstydami pažadus, kad jie išspręs klausimus, kurie neįeina į EP kompetenciją, kad jie rūpinsis socialinėmis žmonių problemomis, iš tikrųjų pasirinko konservatorių ar liberalų politines frakcijas, kuriems eilinių žmonių problemos rūpi mažiausiai. Šios politinės jėgos yra suinteresuotos tik jų atstovaujamų verslo sluoksnių didesniais pelnais ir kuo mažesniu valstybės reguliavimu. Tik aktyviai veikiant valstybei, galėsime sumažinti socialinius skirtumus tarp žmonių.

Praeiti metai atnešė du beprecedenčius sukrėtimus – didžiausią kreditų krizę ir rekordinį energijos ir maisto kainų kilimą. Konservatyvios jėgos aklai pasitikėjo rinka, kuri tarnauja kelių išrinktųjų, o ne visos visuomenės interesams. Šiandien mes matome žalą, kurią atnešė nesureguliuotos rinkos. Tačiau mes žinome, kad galime tai pakeisti. Mes galime atgaivinti Europos ekonomiką ir visiems sukurti teisingesnę ir saugesnę visuomenę naujojoje socialinėje Europoje.

Mūsų visapusių pažangių reformų darbotvarkė, skirta Europos bendradarbiavimo pertvarkymui – pagrįsta lygybės, demokratijos, žmogiškojo orumo, solidarumo, laisvės ir teisingumo vertybėmis - gali ir privalo atnešti pokytį, kurio taip reikia Europos žmonėms.

Mes, socialdemokratai, dalijamės bendromis vertybėmis ir bendra vizija. Kartu dirbsime vardan teisingesnės, saugesnės ir žalesnės Europos. Kartu mes esame pokyčio jėga.

Iškeldami žmogų į pirmą vietą, galime sukurti teisingesnę visuomenę. 2009 metų birželio 7 dieną pakreipkime Europą, o kartu ir Lietuvą, nauja linkme.

IŠŠŪKIAI

Europa – viena turtingiausių regionų pasaulyje. Europa išlieka didžiausia ekonomine ir darbo rinka planetoje. Turime pakankamai pajėgumų, kad ES rinka tarnautų žmonėms, dirbantiesiems ir verslui.

Lietuva vejasi Vakarų Europos šalis: prieš 10 metų mūsų šalies BVP sudarė apytikriai trečdalį ES valstybių vidurkio, dabar - jau du trečdalius. Tačiau atsilikimas dar gana ryškus. Šiuo metu turime ne tik vytis Vakarų Europos valstybes, bet įveikti ekonominės ir finansų krizės padarinius, sušvelninti juos. To negalima daryti žmonių sąskaita.

Visi Europos piliečiai privalo gauti ir dirbti tinkamą darbą, suteikiantį jiems galimybę gyventi oriai. Mes turime investuoti į platesnę užimtumo sferą, skatinti novatoriškus sprendimus ir taip sukurti geresnes darbo vietas ir įdiegti naujas technologijas. Būtinas stiprus mūsų parnerių palaikymas, nes profsąjungos prisideda motyvuodamos darbuotojus, tobulindamos ir gerindamos darbo kokybę, skatindamos socialinę harmoniją ir patraukdamos dirbančius kartu su darbdaviais ieškoti sprendimų.

Globali finansinė krizė ir ekonomikos recesija smogė skaudų smūgį visiems žmonėms, taip pat ir Lietuvos. Finansinė krizė parodė, jog nereguliuojamos globalinės rinkos gali daryti tiesioginę įtaką žmonėms ir jų gyvenimui: skatinti didesnę nelygybę tarp milžiniškus uždarbius gaunančių vadovų ir menkai apmokamų darbininkų. Padidėjo rizika prarasti darbą ir namus. Mes privalome veikti taip, kad padėtume tiems, kurie labiausiai nuketėjo nuo krizės. Mes privalome dėti visas pastangas, kad finansinės krizės nepasikartotų ateityje. O tai galime pasiekti įteisindami griežtesnes visų finansinės sistemos padalinių reguliavimo normas. Su šia krize baigiasi era, kai dešiniosios partijos blogai reguliavo rinkas. Konservatyvios jėgos tiki visuomene, kurioje veikia nereguliuojamos rinkos dėsniai, suteikiantys galimybes turtingiems tapti dar turtingesniais, tačiau pakenkiant visiems kitiems. Mes tikime socialine rinkos ekonomika, kuri suteikia galimybę kiekvienam visuomenės nariui maksimaliai naudotis globalizacijos teikiamomis galimybėmis. Mes tikime solidarumu tarp kartų, o ne dešiniojo sparno individualizmu.

Klimato kaita – tai didžiausia, ilgalaikė grėsmė, su kuria susiduria pasaulis. Tai globali problema, kuri turi būti sprendžiama globaliu mastu. Dešiniosios partijos Europoje daugiau kalba apie klimato kaitą. Mes siekiame konkrečių ir realistinių veiksmų, kad apsaugotume aplinką ir pertvarkytume ekonomiką, siekdami tausojančio gamtą ir naujas žalias darbo vietas sukuriančio augimo.

Energetika dabar yra pagrindinis saugumo klausimas Europai. Ypač ši problema opi Lietuvai. Mes esame labai priklausomi nuo energijos importo. Turime dirbti kartu, kad padidintume energetinę nepriklausomybę, plėtodami draugiškus aplinkai energijos šaltinius, gaminamus Europoje. Turime kurti naujausias technologijas, kurios leistų panaudoti atsinaujinančius energijos šaltinius. Tai didintų mūsų energetinę nepriklausomybę.

Lietuvos įsiliejimas į vieningą Europos rinką sukėlė mums emigracijos problemą. Mes negalime palikti mūsų tautiečių be globos. Neturime leisti, kad laikinai išvykusieji jaustųsi antrarūšiais. Išvykę į kitą ES šalį, Lietuvos piliečiai privalo turėti tokias pačias teises ir pareigas, kaip ir kiti darbuotojai. Kita vertus, turime sudaryti visas sąlygas, kad išvykę ieškoti darbo žmonės galėtų ir Lietuvoje rasti geras darbo vietas, kuriose galėtų tinkamai panaudoti savo kūrybiškumą ir žinias.

Grėsmės demokratijai ir piliečių teisėms niekur nedingo. Terorizmas, nusikaltimai, ekstremizmas, prekyba žmonėmis, nekontroliuojama migracija peržengia Europos sienas. Lietuva negali būti nuošalyje nuo tų įvykių, kurie kelia pavojų Europai ir pasauliui. Turime paskatinti Europą veikti, siekiant užkirsti kelią pokyčiams, keliantiems grėsmę piliečių gyvybei ir laisvei. Tačiau mes negalime riboti pagrindinių laisvių, tokių kaip žodžio laisvė ar asmens duomenų apsauga. Europos Sąjunga turi veikti aktyviai, skatindama taiką ir plėtrą. Tai padidins Europos saugumą, taip pat atneš naudos vargingesnių valstybių žmonėms.

Dirbdami kartu Europoje, tampame stipresni, nes:

Mes norime stiprios ir pažangios Europos. Mūsų manifestas skelbia politiką, kurią vykdydami paversime iššūkius bendra pažanga visiems žmonėms.

Galime sukurti teisingesnę visuomenę, svarbiausiu laikydami žmogų. Pakreipkime Europą nauja kryptimi 2009 m. birželio 7 dieną.

MŪSŲ SIŪLOMI VEIKSMAI

1. GAIVINTI IR PLĖTOTI EKONOMIKĄ, IŠVENGIANT NAUJŲ FINANSINIŲ KRIZIŲ

Pasaulio ekonomikos ir finansų krizė stipriai paveikė mūsų ekonomikas ir paprastus žmones visoje Europoje. Mažėja realūs atlyginimai ir perkamoji žmonių galia. Ypač aktyviai reikia veikti dabar, siekiant reformuoti finansų rinkas, įveikti recesiją ir atgaivinti ekonomiką, kuriant naujas darbo vietas ir skatinant augimą. Globalios finansų krizės kontekste euras suvaidino labai efektyvų vaidmenį, apsaugant Europos valstybių ekonomikas. Todėl mes skatinsime Lietuvos įstojimą į euro zoną, kuri užtikrintų mums finansinį stabilumą.

Pražūtingos klimato kaitos grėsmė taip pat auga. Jei nesiimsime veiksmų dabar, klimato kaita tiesiogiai paveiks mūsų gyvenimą. Kova su klimato kaita gali pertvarkyti Europos ekonomiką ir padėti sukurti naują „žalią“ ekonomikos augimą, darbo vietas ir gerovę visiems. Mes tvirtai tikime tvarios plėtros principu, paremtu viena kitą stiprinančiomis ekonomine, socialine ir aplinkosaugine politika. Profesinėms sąjungoms ir darbuotojams skiriamas svarbus vaidmuo, prisidedant prie šio augimo įgyvendinimo visoje Europoje.

Ekonomikos kitimo metu žmonėms reikia padėti. Įvairaus amžiaus piliečiai turėtų gauti galimybę tobulinti savo įgūdžius, rasti naują ir geresnį darbą, dirbti ir studijuoti. Mokymasis visą gyvenimą ne tik turtingųjų privilegija. Visi veiksmai vietos, regiono, šalies ir Europos lygiu turėtų būti nukreipti tam, kad remtų žmones technologijų pokyčių metu ir atvertų jiems naujas ir geresnes galimybes įsidarbinti.

Europos biudžete didžiausią dėmesį reikia skirti ekonomikos augimui, naudojant naujausias, gamtai draugiškas technologijas, ir ateities iššūkių sprendimui. Toks solidarumo biudžetas turėtų pasitarnauti gyvenimo lygio kėlimui ir socialinės sanglaudos bei augimo visoje Europoje skatinimui. Jis padėtų Lietuvai kuo greičiau pasiekti Europos šalių gyvenimo lygį.

Finansų rinkų reformavimas turi tarnauti realiai ekonomikai, užimtumui ir augimui:

Suirutė finansų rinkose parodė tikrą Europos bendradarbiavimo svarbą, siekiant išvengti bankų sistemų žlugimo ir stabilizuoti rinkas. Koordinuoti ES veiksmai padėjo apsaugoti žmonių santaupas, pensijas ir namus. Tačiau finansų krizė taip pat atskleidė giliai įsišaknijusius rinkos sistemos trūkumus, su kuriais reikia kovoti tam, kad krizės nepasikartotų. Visi finansinių institucijų vadovai privalo turėti aiškią atsakomybę.

Finansų rinkų reformavimas turi tarnauti realiai ekonomikai, užimtumui ir augimui: Suirutė finansų rinkose parodė tikrą Europos bendradarbiavimo svarbą, siekiant išvengti bankų sistemų žlugimo ir stabilizuoti rinkas. Koordinuoti ES veiksmai padėjo apsaugoti žmonių santaupas, pensijas ir namus. Tačiau finansų krizė taip pat atskleidė giliai įsišaknijusius rinkos sistemos trūkumus, su kuriais reikia kovoti tam, kad krizės nepasikartotų. Visi finansinių institucijų vadovai privalo turėti aiškią atsakomybę.

5 .Remdamiesi jau vykstančiomis derybomis ES ir globaliu lygmeniu, mes siūlome reformuoti finansų rinkas. Visų lygių finansinių institucijų vadovai turi būti kontroliuojami. Pasisakome už naujus skaidrumo ir informacijos skelbimo standartus. Finansinių institucijų vadovai privalo griežtai kontroliuoti bankinio kapitalo kilmę ir patikimumą, neleisti neatsakingai skolinti, siekiant išvengti pernelyg didelės rizikos ir skolų. Aukščiausių vadybininkų atlyginimai bei premijos taip pat turi būti reguliuojami, kad uždarbis atspindėtų nuostolius lygiai taip pat kaip pelną. Rizikingo investavimo ir privataus kapitalo fondai turi būti efektyviau kontroliuojami ir prižiūrimi.

6 .Mes siūlome padaryti galą mokesčių sumos sumažinimo gudrybėms ir vengimui mokėti mokesčius bei sustiprinti kovą su pinigų plovimu ES ir visame pasaulyje, kad visi rinkos dalyviai mokėtų teisingą dalį mokesčių toms valstybėms, kuriose jie veikia.

7. Mes siūlome dirbti su visais mūsų globaliais partneriais: reformuoti pasaulio finansų architektūrą, demokratiškai peržiūrėti finansų institucijas, siekiant išvengti finansų krizės pasikartojimo.

Europos ekonomikos augimo ir užimtumo strategija:

Mes siūlome europietišką ekonomikos augimo ir užimtumo strategiją, kuri iki 2020 m. leistų sukurti 10 mln. naujų darbo vietų, iš kurių 2 mln. būtų atsinaujinančios energetikos sektoriuje, ir padėtų paversti Europą novatoriškų sprendimų, naujų „žalių“ technologijų ir produkcijos lydere pasaulyje. Tai remtųsi ES Lisabonos strategija ir paverstų Europą dinamiškiausia ir konkurencingiausia žiniomis grindžiama ekonomika pasaulyje, gebančia derinti tvarų ekonominį augimą su didesniu skaičiumi geresnių darbo vietų bei didesne socialine sanglauda. Europos Sąjungoje visų lygių valdžios organai gali dirbti kartu, skatindami žiniomis grindžiamą ir tausojančios gamtą ekonomikos augimą, ypatingai per struktūrinę reformą ir fiskalinę politiką. Kad pasiektume šiuos tikslus, reikia sparčiai įgyvendinti ES finansuojamus investicinius projektus. Pagrindiniai mūsų strategijos elementai:

8. Investicijų didinimas į mokslinius tyrimus, taikomąją mokslo plėtrą ir novatoriškus sprendimus yra būtinas naujam šiuolaikinės ekonomikos augimui ir ilgalaikei žmonių gerovei užtikrinti. Europa turi tapti pasaulio lyderiu mokslo ir technologijų srityje. Tai leis sukurti naujų ir geresnių darbo vietų, didins Europos konkurencingumą.

9. Energetinis efektyvumas yra geriausias būdas sumažinti žmonių išlaidas už šildymą ir kurą, bei sukurti naujas darbo vietas, pavyzdžiui, apšiltinant ar renovuojant namus. Siūlome Europos Sąjungai, vyriausybėms, vietos ir regiono valdžios organams aktyviai bendradarbiauti, padedant žmonėms susidoroti su kylančiomis degalų kainomis, mažinant energijos vartojimą, finansuojant energetinio efektyvumo gerinimą pastatuose ir užtikrinant, kad būtų griežtai kontroliuojamos energijos kainos.

10. Kartu su savo partneriais iš kitų kairiųjų partijų sieksime parengti ir patvirtinti Europos užimtumo ateities paktą. Visos europietiškos programos turi būti nukreiptos tam, kad augtų žmonių įdarbinimo galimybės, būtų išsaugomas jų darbingumas. Privalome išnaudoti Europos socialinio fondo teikiamas galimybes, integruojant bedarbius į darbo rinką ir apmokant dirbančius darbuotojus. Globalioje ekonomikoje investicijos į švietimą yra esminis augimo ir geriau apmokamų bei geresnės kokybės darbo vietų kūrimo pagrindas. Sieksime, kad, visą gyvenimą besitęsiantis mokymasis būtų prieinamas visiems, kad būtų sudaryta galimybė siekti „antrojo šanso“ švietime tiems, kurie nėra baigę mokyklos, neturi formalaus išsilavinimo. Mes siūlome dabartinio Europos biudžeto ribose padidinti švietimo ir mokymų mainų programų finansavimą, įtraukiant naujokus ir pagyvenusius žmones. Plėsime ERASMUS programą, kad kiek įmanoma daugiau jaunų žmonių gautų galimybę mokytis užsienyje. Mobilumas turėtų būti taisyklė, o ne išimtis. Kiekvienas jaunas europietis turi turėti šansą juo pasinaudoti.

11. Reikia stiprinti Europos Sąjungos vidaus rinką. Kuriamos darbo vietos turi remtis aukštais aplinkosaugos ir socialiniais standartais. Smulkus ir vidutinis verslas yra Europos ekonomikos pagrindas ir didžiausias darbdavys. Turime supaprastinti teisinius rėmus smulkiam ir vidutiniam verslui, priimdami Europos privačių kompanijų statutą, taip pat palengvinti šiam verslui galimybę prisijungti prie vidaus rinkos ir finansinių bei novatoriškų išteklių. Sieksime, kad būtų supaprastintas kreditų teikimas smulkiam ir vidutiniam verslui.

12. Mes siekiame paversti Europos transportą efektyviausiu, labiausiai prieinamu ir „švariu“, tarnaujančiu žmonėms ir verslui. Sieksime, kad Lietuvos transportas būtų visapusiškai integruotas į Europos transporto sistemą. Vykdysime konkurencingesnio ir labiau prieinamo greitaeigio geležinkelio linijų tinklo tiesimo projektus, kursime integruotą oro erdvę, brėšime naujus maršrutus, kad skrydžiai truktų trumpiau; paversime jūrų ir vidaus vandenų transportą švaresniu, efektyvesniu ir saugesniu darbuotojams ir keleiviams; pertvarkysime mūsų miestų transporto sistemas. Mes dirbsime, kad pagerintume visų transporto rūšių saugumą.

13. Mes siūlome Europos iniciatyvą plėsti energijos perdavimo sistemos infrastruktūrą. Sieksime, kad, padedant Europos institucijoms, elektros tinklai kuo greičiau sujungtų Lietuvą su Lenkija ir Švedija. Reikia užtikrinti, kad net atokiausiose kaimo vietovėse būtų prieinamas plačiajuostis internetinis ir mobilus telefono ryšys. Tam privalome geriau panaudoti Europos struktūrinius fondus.

Kad ekonomikos reformos būtų naudingos darbuotojams ir verslui:

14. Mes siūlome remti verslą, užbėgant už akių klimato kaitos sukeltiems pokyčiams ir technologinėms permainoms, taip apsaugant egzistuojančias ir kuriamas naujas darbo vietas, tuo pačiu metu padedant darbuotojams persikvalifikuoti, jei jie netenka darbo dėl šių pokyčių. Tai gali būti padaryta, naudojantis ES prisitaikymo prie globalizacijos padarinių fondu. Mes taip pat skatiname dialogą su darbdaviais, siekiant užtikrinti, kad jie laikytųsi įsipareigojimų laiku perkvalifikuoti savo darbo jėgą ir užbėgti už akių globalizacijos nešamiems pokyčiams.

15. Mes remsime darbo vietų kūrimą užtikrindami, kad verslas gautų kreditus investicijoms ir augimui, pavyzdžiui, per Europos investicinį banką. Mes taip pat remsime socialinės ekonomikos plėtrą Europoje.

Naujas pažangių Europos reformų veiksmų planas yra būtinas, praplečiant globalizacijos galimybes visiems piliečiams ir teigiamai pakeičiant žmonių gyvenimą.

2. NAUJOJE SOCIALINĖJE EUROPOJE GERBTI KIEKVIENĄ ŽMOGŲ

Nesvarbu, kas mes esame ar kur esame gimę. Mes visi turime tuos pačius siekius: gyventi saugesnėje Europoje, su aukštu gyvenimo lygiu, padoria ir stabilia darbo vieta bei saugia ir švaria aplinka.

Susiklosčiusi nelygybė ir nauji globalūs iššūkiai sukelia naują įtampą, bei didesnę socialinę atskirtį: tarp vargingų ir turtingų šeimų vaikų; tarp žmonių, turinčių stabilias, gerai apmokamas darbo vietas, ir tų, kurie dirba pavojingus ir daug fizinių pastangų reikalaujančius darbus; tarp mažai kvalifikuotų ir labai išsilavinusių; tarp tų, kurie turi prieigą prie interneto, ir tų, kurie jos neturi; tarp imigrantų ir senbuvių europiečių; tarp moterų ir vyrų.

Mes kovosime su šia nelygybe, stiprindami Europos bendradarbiavimą, gerindami žmonių gyvenimo kokybę. Turime apsaugoti labiausiai pažeidžiamus žmones ekonominio nuosmukio metu ir po jo. Norime sukurti naują socialinę Europą kartu su socialiniais partneriais, dirbdami ypatingai glaudžiai su profesinėmis sąjungomis, kurios taip pat yra įsipareigojusios didžiausią dėmesį skirti žmonėms.

Mes tikime, kad demokratija ir piliečių teisės tiek Lietuvoje, tiek ir Europos Sąjungoje yra būtinos, užtikrinant garbingesnį elgesį su žmonėmis. Norime, kad kiekvienas dalyvautų, sprendžiant jo ateitį.

Mes įsiklausome į jaunų žmonių nuomonę, ypatingai dėl naujos socialinės Europos kūrimo, tarpkultūrinio dialogo gerinimo, klimato kaitos, Europos vaidmens pasaulyje ir globalizacijos procese. ES remiasi žmogaus teisėmis, antidiskriminacija ir pagarba visiems. Mes manome, kad visų formų įvairovė- kultūrinė, kalbinė ir religinė- yra vienas iš Europos didžiausių turtų.

Europos ekonomika taip pat suteikė daug naudos vartotojams. Mes ir toliau kovosime už vartotojų teises Europoje, pasinaudodami patyrimu, kurį sukaupėme užtikrindami pigesnes keliones ir skambučius, saugesnį maistą ir žaislus.

Už teisingesnį elgesį su žmonėmis:

16. Siūlome priimti Europos susitarimą dėl atlyginimų, garantuojantį vienodą atlygį už tą patį darbą ir numatantį padoraus minimalaus atlyginimo poreikį visose ES valstybėse narėse, dėl kurio būtų sutarta teisiškai arba kolektyvinių derybų metu.

17. Sieksime, kad būtų susitarta dėl Europos socialinio progreso pakto, kuris įtvirtintų aukštus tikslus ir standartus nacionalinei socialinei, sveikatos ir švietimo politikai. Šie standartai turi prisidėti prie kovos su skurdu ir nelygybe, turi užtikrinti ES socialinę ir ekonominę plėtrą. Mes sieksime, kad visi išėjusieji į pensiją, bedarbiai ar negalintys dirbti gautų poreikiais grįstas socialinės gerovės išmokas, kurios garantuotų orų gyvenimą.

18. Socialinio progreso siekis turi būti įtvirtintas visuose Europos įstatymuose. Priimant Europos tesisės aktus turi būti atsižvelgta į socialinio ir aplinkosauginio poveikio įvertinimą. Turime tinkamai įvertinti liberalizacijos procesą. Siūlome ES atlikti socialinį savo aplinkosauginių ir energetikos politikų auditą, kad būtų sukurtos priemonės, kurios padėtų apsaugoti vargingiausiai gyvenančius žmones.

19. Spręsime problemas, susijusias su „protų nutekėjimu“ ir aukštos kvalifikacijos profesionalų ir darbuotojų migracija Europos ribose ir iš trečiųjų šalių į Europą. Sieksime, kad būtų sukurtas specialistų ir kvalifikuotų darbininkų, išvykusių į kitą ES šalį, registrą. Jo pagrindu turėtų atsirasti specialus ES fondas - panašus į globalizacijos fondą - kuris padėtų išlyginti tuos praradimus, kuriuos patiria "nukraujuojanti" šalis, jų tarpe ir Lietuva. Toks fondas turėtų pirmiausiai sustiprinti universitetus, mokslo centrus netenkančiose specialistų šalyse, leistų žymiai pakelti uždarbį mokslininkams, gydytojams, inžinieriams ir kitų ypač "paklausių" profesijų atstovams.

20. Imsimės veiksmų visose ES valstybėse narėse, skatindami teisingą mokesčių politiką, kuri garantuotų Europos gerovės valstybių išlaikymą arba sukūrimą.

21. Ginsime dirbančiuosius nuo išnaudojimo ir stiprinsime jų teisę į kolektyvines derybas. Sieksime, kad darbo laikas užtikrintų sveikatos ir saugumo standartus ir teisingą darbo bei poilsio pusiausvyrą.

22. Mes siūlome stiprinti darbuotojų teises į informaciją ir konsultacijas. Dirbančiųjų dalyvavimas priimant sprendimus Europos ir globaliu lygiu yra pagrindinis ateities klausimas - gyvybiškai svarbus socialinės Europos elementas ir padoraus darbo sąlyga. Dirbančiųjų teisė į informaciją ir konsultacijas turi būti įtvirtinta įmonių teisinėse direktyvose, naudojant Europos įmonių statuto modelį. Skatinsime geresnį socialinį dialogą tarp profesinių sąjungų ir darbdavių Europos lygmeniu, išplečiant jį į didesnį sričių skaičių.

23. Siūlome plėtoti ES strategiją dėl vaikų teisių, siekiant panaikinti vaikų skurdą ir garantuoti jiems švietimo ir priešmokyklinės vaikų priežiūros paslaugas.

24. Siūlome parengti Europos stažuočių chartiją, suteikiančią jauniems žmonėms, siekiantiems darbo patirties, geresnes teises ir užtikrinančią gerą startą jų profesiniam gyvenimui.

25. Siūlome stiprinti individualias ir kolektyvines vartotojų teises ir užtikrinti, kad jos būtų tinkamai įgyvendinamos visoje Europos Sąjungoje. 26. Mes siūlome nustatyti ES uždavinius užtikrinant tinkamą priežiūrą pagyvenusiems žmonėms, įvertinant mūsų visuomenės senėjimo tendencijas ir poreikį pasiekti visišką užimtumą ir lyčių lygybę.

Apsaugant piliečių teises:

27. Užtikrinsime, kad demokratija, skaidrumas ir atskaitomybė būtų visų Europos institucijų reformų pagrindas. Visi ES įstatymai privalo gerbti piliečių teises, kaip įtvirtinta Europos žmogaus teisių konvencijoje ir Pagrindinių Europos Sąjungos teisių chartijoje. Mes stiprinsime antidiskriminacinius įstatymus, užtikrindami vienodą elgesį lyties, rasės, religijos, įsitikinimų, negalios, amžiaus ar kitų skirtumų atžvilgiu.

28. Mes siūlome užtikrinti vienodą elgesį su visais ES piliečiais, jų nediskriminuojant, kai jie keliasi iš vienos valstybės į kitą, sieksime vedybų, partnerystės ar tėvystės teisių vienoje valstybėje narėje teisiško pripažinimo visose valstybėse narėse.

29. Mes palaikome siekį suteikti didesnį vaidmenį vietos valdžios organams spręsti klausimus, susijusius su Europos reikalais, atsižvelgiant į jų didėjantį vaidmenį įgyvendinant Europos politiką. Mes remiame ir skatiname Europos kultūrinės ir kalbinės įvairovę, kaip vieno iš vertingiausių jos turtų ir pagrindinio jos identiteto elementą.

Naujas pažangių Europos reformų veiksmų planas yra būtinas, norint sukurti naują socialinę Europą, kuri įgyvendins teisingesnį žmonių socialinį susitarimą.

Atsarginės planetos neturime

Dėl klimato atšilimo jau šiandien du milijardai žmonių gyvena regionuose, kuriuose trūksta vandens. 2025 metais jų bus virš 5 milijardų. Dėl besaikio gamtos turtų naudojimo nuolat daugėja badaujančių žmonių, ateityje šimtams milijonų grės bado mirtis. Visa tai gali sukelti didžiulius migracijos srautus, skatinti visuomenės ir politikos radikalėjimą, aštrius konfliktus ir karus dėl senkančių išteklių.

Todėl Europos Sąjunga skelbia: šiandien didžiausia grėsmė žmonijai – klimato kaita! Nestabdoma ji palies – ir visai greitai – kiekvieną žmogų, gyvenantį bet kurioje pasaulio valstybėje, kiekviename kontinente. Tai mes, žmonės, sukeliame klimato pokyčius, nuodijame gamtą, gyvūnus ir save, grėsmingai didiname šiltnamio efektą. Liko akimirka – gal koks dešimtmetis – kai dar galime sustabdyti pokyčius, kurie vėliau gali tapti negrįžtami. Žmogus susargdino planetą, žmogus privalo ją pagydyti, t.y. keisti gyvenimo būdą, įpročius, gyventi taupydamas gamtos resursus, tuo pačiu padėdamas sau apkarpyti išlaidas.

Europos Sąjunga buvo, yra ir privalo išlikti lydere stabdant klimato kaitą ir kartu stiprinant tarptautinį saugumą. Kiekviena sąjungos valstybė jau įsipareigojo iki 2020 metų 20 proc. sumažinti į atmosferą išmetamų CO2, o 20 proc. energijos išgauti iš atsinaujinančių šaltinių. Tai yra konkreti kova su klimato kaita ir dėl išradingumo, sumanumo sutaupyti milijardai. Nebebūkime švaistūnais, ypač dabar – ekonominės krizės akivaizdoje, energijos šaltinių brangymetyje.

Pasaulinis aplinkosaugos susitarimas:

30. Sieksime, kad iki 2020 metų pasaulyje 30 proc. būtų sumažintos šiltnamio efektą sukeliančių dujų išlakos. Tokį susitarimą, sekdamos ES pavyzdžiu, turėtų 2009 m. pabaigoje JT viršūnių susitikime pasirašyti ir besivystančios, ir išsivysčiusios valstybės, įskaitant JAV, Kiniją ir Indiją.

31. Siūlysime didinti ES paramą besivystančioms valstybėms, kad šios galėtų ir kovoti, ir prisitaikyti prie klimato kaitos, kad jos žengtų į priekį ekonomikoje, neskatindamos klimato atšilimo.

32. Sieksime suburti viso pasaulio tautas į energetikos ir plėtros forumą ir kartu nustatyti ilgalaikę energijos ir tvarios plėtros viziją.

33. Siūlome priimti visa apimančią ES klimato direktyvą, kuri užtikrintų, kad visų sektorių – energetikos, žemės ūkio, maisto, statybos ir transporto – tikslai ir veiksmai leistų pasiekti 30 proc. išlakų sumažinimą iki 2020 metų.

Ambicingesnė klimato kaitos ir energetikos politika:

34. Toliau plėtosime ir stiprinsime bendrą Europos energetikos politiką, pagrįstą ekologinės pusiausvyros, energetinio saugumo ir nepriklausomybės, energijos išteklių įvairovės ir valstybių narių solidarumo energetinių krizių atvejais principais.

35. Skatinsime ir didinsime atsinaujinančios energijos gamybą. Kursime aukštos įtampos elektros perdavimo tinklus, skirtus pakrančių vėjo energijos iš Šiaurės vakarų Europos ir saulės energijos iš Pietų Europos ir Šiaurės Afrikos perdavimui.

36. Remsime modernią Bendrą žemės ūkio politiką, užtikrinančia visapusišką kaimo plėtrą, pripažįstančia svarbų ūkininkų vaidmenį, žemės ūkio vaidmenį aplinkosaugoje, garantuojančia maisto kokybę, saugančia kraštovaizdį ir besirūpinančia gyvūnais ir augalais. Biodegalai gali padėti sumažinti transporto emisijas, tačiau to neturėtų būti siekiama Europos ir pasaulio maisto produkcijos, aplinkosaugos ar bioįvairovės sąskaita. ES biodegalų direktyva turėtų būti peržiūrėta, siekiant užtikrinti šių principų laikymosi.

37. Kiekviena valstybė narė turėtų apsispręsti, naudoti atominę energiją ar ne. Lietuva yra apsisprendusi išlikti branduolinę energetiką vystančia valstybe. Atsižvelgiant į branduolinio saugumo svarbą visoms Europos valstybėms, esamų ir naujų atominių elektrinių priežiūra turėtų būti koordinuojama Europos lygmeniu.

Naujas pažangių Europos reformų veiksmų planas yra būtinas globaliai kovai su klimato kaita.

4. UŽTIKRINTI VISŲ ŽMONIŲ LYGIAS GALIMYBES IR LYČIŲ LYGYBĘ

Socialdemokratų dėka pastaraisiais metais buvo pasiektas ryškus pažanga kovoje už lygybę tarp moterų ir vyrų. Tačiau nelygybės šaknys vis dar nepakirstos: moterys už tą patį darbą vis dar gauna vidutiniškai 15 proc. mažiau nei vyrai; tai, kad moteris praras darbą, norą sugrįžti į darbo rinką dėl orių darbo vietų trūkumo, dėl menkesnio atlygio ar dėl darbo ne pilną darbo dieną, yra labiau tikėtina.

Milijonai moterų visame pasaulyje vis dar kenčia nuo išnaudojimo ir jų teisių pažeidimų, prekybos jomis, šeimyninės prievartos ar kitų pažeidimų formų.

Vis dar per mažai moterų politikoje, nors praėjo pusė amžiaus po to, kai jos iškovojo teisę balsuoti ir būti išrinktomis.

Kai kuriose Europos valstybėse vyrai neturi teisių į tėvystės atostogas, gimus vaikui. Moterys dažnai turi rinktis tarp vaiko ir karjeros. Dirbančios šeimos sunkiai randa pusiausvyrą tarp profesinių ir asmeninių įsipareigojimų. Laikas pokyčiams: tose Europos valstybėse, kuriose moterų ir vyrų lygybė buvo iškovota, dirbančių moterų dalis visuomenėje yra didžiausia, ten taip pat aukščiausi gimstamumo rodikliai. Vietos, regionų ir nacionaliniame lygmenyse svarbu siekti vaikų darželių plėtros.

Mes tęsime kovą su lyčių lygybės stereotipais, nes esame įsitikinę, kad moterų teisių gynimas ir lygių galimybių užtikrinimas atneš žymią ekonominę, socialinę ir demokratinę naudą visos Europos piliečiams.

Paverčiant lyčių lygybę tikrove visiems:

38. Siūlysime parengti Europos moterų teisių chartiją, siekiančią įtvirtinti moterų teises ir galimybes bei skleisti pasiūlymus, kurie siektų lyčių lygybę paversti tikrove visuose socialinio, ekonominio ir politinio gyvenimo aspektuose.

39. Siūlysime įtvirtinti patobulintas tėvystės atostogų teises vyrams ir moterims visoje Europoje pagal aukščiausius europinius standartus.

40. Agituosime už lygų moterų ir vyrų politinį atstovavimą visose sprendimus priimančiose Europos institucijose. Sieksime tolygaus moterų ir vyrų atstovavimo Europos Komisijoje ir Europos Parlamente ir kviesime įkurti lyčių lygybės Europos komisaro postą.

41. Sieksime, kad tėvai galėtų suderinti vaikų priežiūrą ir profesines pareigas. Kviečiame ES valstybes nares įgyvendinti ES siekį kompensuoti 33 proc. vaiko priežiūros išlaidų iki 3 metų, o po to mokėti 90 proc. vaiko priežiūros išlaidų iki jiems sulaukiant mokyklinio amžiaus.

42. Sieksime, moterų ir vyrų užmokesčio skirtumų panaikinimo. Tai yra gyvybiškai svarbu, gerinant gyvenimo kokybę, kovojant su skurdu ir spartinant ekonominį augimą.

43. Skatinsime ir remsime moteris verslininkes, mokslininkes ir tyrėjas, praplėsdami jų galimybes.

44. Užtikrinsime ir skleisime moterų seksualinės ir reprodukcinės sveikatos teises visoje ES.

45. Reikalausime padidinti Europos pastangas kovoje su nelegalia prekybą žmonėmis ir seksualiniu išnaudojimu. Raginsime artimiau bendradarbiauti teisėsaugos institucijas.

46. Remsime ES ir jos valstybių narių pastangas išnaikinti prievartą šeimose ir smurtą prieš vaikus.

Kuriant naują pažangų Europos reformų veiksmų planą, būtina tęsti moterų ir vyrų teisių lygybę užtikrinančias programas.

Daugiau Europos Sąjungos pasaulyje

Lietuva dar niekada nebuvo tokia saugi, kaip šiandien. Saugumas - paklausiausia prekė, kurią kartu su kitomis valstybėmis Europos Sąjungoje norime pasiūlyti artimesniems ir tolimesniems kaimynams. To laukia daugelis konfliktų ir karų išvargintų valstybių bei regionų, kuriems ES, taip pat ir Lietuvos pavyzdys bei tarpininkavimas svarbus.

Europos Sąjunga gaubia nestabilumo skliautas kaimynystėje - nuo Baltarusijos iki Šiaurės Afrikos - besidriekiantis per Ukrainą, Moldovą, Kaukazo valstybes, Vakarų Balkanus ir Artimuosius Rytus. Nedemokratiniai režimai, etniniai konfliktai, organizuotas nusikalstamumas ir nelegali imigracija, religinis ekstremizmas įsitvirtino kai kuriose šalyse ir bando įsismelkti į pačią ES. Dar grėsmingesni naujausi saugumo iššūkiai - klimato kaita ir apsirūpinimas energijos ištekliais. Didžiąją dalį naftos ir dujų ES valstybės perka iš sunkiai prognozuojamų šalių. Kai kam kyla pagunda panaudoti energetinį ginklą, nors ir tos šalys savo ruožtu smarkiai priklauso nuo ES pinigų ir technologijų.

ES ekonominis pajėgumas, politinis svoris ir potencialas įspūdingi. 500 milijonų piliečių - ES po Kinijos ir Indijos yra trečioji pasaulyje pagal gyventojų skaičių. 27 valstybės narės pagamina ketvirtadalį pasaulio prekių ir paslaugų. ES yra didžiausia besivystančių šalių produktų pirkėja, ji teikia 60 proc. pasaulio plėtros pagalbos. Lietuva taip pat kasmet skiria dešimtis milijonų paramos litų besivystančioms valstybėms Afrikoje ir Afganistanui.

ES pasaulyje žinoma kaip ekonominis milžinas, tačiau saugumo reikaluose ji dar nepakankamai didelė. Net 88 proc. ES piliečių pritartų tam, kad Sąjunga prisiimtų daugiau atsakomybės kovojant su pasaulinėmis grėsmėmis.

Europos Sąjunga daugiausiai remiasi „minkštąja jėga“ - diplomatinėmis pastangomis ir civilinėmis misijomis. ES ieško ir randa savo nišą valdant krizes. Šiais laikais reikia vengti karų, o jiems kilus žinoti, kad vien karinėmis priemonėmis jų nelaimėsi. Reikia platesnių, visų krizių valdymą apimančių instrumentų - humanitarinės pagalbos ir gelbėjimo darbų, taikos palaikymo užduočių ir užduočių kovinėms greitojo reagavimo pajėgoms.

Tai, kad Europos Sąjunga įgauna vis svarbesnį vaidmenį sprendžiant tarptautinius konfliktus parodo neseni įvykiai. ES vaidmuo sureguliuojant Rusijos–Gruzijos konfliktą ir dujų krizės tarp Ukrainos ir Rusijos klausimą buvo esminis.

Stiprinsime taiką ir saugumą:

47. Sieksime, kad ES taptų pasaulio lydere taikos, tvarios socialinės rinkos ekonomikos plėtroje po visą pasaulį.

48. Sieksime, kad ES pasaulyje kalbėtų vienu balsu.

49. Karinius konfliktus spręsime diplomatinėmis priemonėmis.

50. Su Jungtinių Tautų organizacija dalinsimės taikos palaikymo misijų krizių zonose našta.

51. Stiprinsime policijos, teismų ir saugumo tarnybų bendradarbiavimą kovoje su nusikalstamumu, prekyba narkotikais ir žmonėmis bei terorizmu.

52. diegsime nuoseklius stichinių nelaimių prevencijos mechanizmus.

53. Sieksime tarptautinio nusiginklavimo, stiprinsime ginklų kontrolę ir ginklų neplatinimą, griežtinsime ES elgesio kodeksą ginklų eksporto srityje. Sieksime pasaulio be branduolinių ginklų.

54. Stiprinsime dialogą ir partnerystę tarp žmonių ir kultūrų, siekdami daugiau taikos ir saugumo pasaulyje.

55. Didinsime bendradarbiavimą gynybos srityje tarp Europos Sąjungos valstybių narių. Parengsime nauja Europos gynybos iniciatyvą, suderintą su NATO.

56. Remsime Jungtinių Tautų ir JT Saugumo Tarybos reformą, kad būtų priimami veiksmingesni sprendimai, aiškiau girdimas nedidelių ir mažų šalių balsas.

Plėsime bendradarbiavimą:

57. Siūlysime kaimynams laisvą prekybą, palengvintą sienos kirtimo režimą, atvirą energetikos ir transporto rinką mainais į ryžtingas ir sėkmingas reformas tose šalyse.

58. Siūlysime sukurti Juodosios jūros sąjungą ir pasirašyti bendradarbiavimą su kaimynais, stiprinančią Rytų partnerystės sutartį. Palaikysime Ukrainos, Moldovos ir Gruzijos siekį plėsti bendradarbiavimą su ES, kad ateityje šioms šalims atsivertų narystės perspektyva. Sieksime, kad būtų tęsiamas konstruktyvus dialogas su Rusija demokratijos, žmogaus teisių, energetinio saugumo, ekonominio, mokslinio ir kultūrinio bendradarbiavimo klausimais, o taip pat gilinant naują Baltijos jūros regioninę iniciatyvą. Kaliningrado sritis, aktyviau veikiant Lietuvai, turėtų virsti naujų ES-Rusijos bendradarbiavimo formų išbandymų erdve. Lietuvai naudinga ne stabdyti ES iniciatyvas, plėtojančias ryšius su Rusija ir tuo pačiu skatinančias jos demokratizavimą, o palaikyti jas, teikti savus pasiūlymus. Santykiuose su Baltarusija sieksime, kad ši šalis, jeigu ji sugebės žengti demokratijos ir žmogaus teisių gerbimo link, prisijungtų prie ES Rytų kaimynystės programos, tuo pačiu sudarant geresnes galimybes baltarusių ir kaimyninių šalių gyventojų bendravimui, ekonominių santykių plėtrai.

59. Kursime stiprius transatlantinius ryšius su nauja JAV valdžia.

60. Gilinsime santykius su Kinija, remsime žmogaus teisių gynybą ir socialinių bei aplinkosauginių standartų taikymą, taip pat plėsime prekybos ryšius.

61. Plėsime ryšius su Indija abipusės pagarbos ir atviro dialogo principu.

62. Skatinsime ES ir Lotynų Amerikos, Afrikos ir kitų kontinentų valstybių bendradarbiavimą, kad sėkmingai atremtume didėjančius iššūkius.

63. Naujosios EP kadencijos metu (2009 – 2014 m.) stiprinsime pastangas siekti JT tūkstantmečio tikslų įgyvendinimo mažinant skurdą pasaulyje. Senbuvės ES valstybės privalo skirti tam 0,7 proc. savo Bendrų Nacionalinių Pajamų, naujos ES valstybės turi artėti prie šio tikslo.

Skurdą paversime istorija:

64. Remsime teisingesnį prekybos naudos paskirstymą, sieksime geresnio socialinio ir aplinkosauginio standartų laikymosi.

65. Sieksime užkirsti kelią spekuliacijoms maisto kainomis ir remsime maisto saugą.

66. Sieksime, kad visuose ES prekybos susitarimuose būtų nuostatos apie žmogaus teisių, aplinkosaugos ir socialinių teisių apsaugą

67. Sieksime, kad visi prekybos susitarimai su besivystančiomis valstybėmis padėtų tų valstybių ekonominei ir socialinei plėtrai.

68. Sieksime sąžiningos prekybos su trečiosiomis šalimis principo vykdymo. Tai leis padidinti besivystančių valstybių piliečių pajamas.

69. Sieksime, kad saugaus darbo standartai, padorios darbo sąlygos, sąžiningas atlyginimas, socialinio saugumo standartai taptų globaliu tikslu, kuriuo vadovautųsi visos valstybės, tarptautinės institucijos bei organizacijos.

Naujas pažangių Europos reformų darbų sąrašas yra būtinas didinat ES kaip taikos, saugumo ir plėtros partnerės vaidmenį mūsų pačių ateities labui.

******************

Tavo balsas 2009 m. birželio 7 dieną svarbus ir Lietuvai, ir Europai

Šiuose Europos Parlamento rinkimuose kiekvieno piliečio balsas yra svarbus. Visoje Europoje žmonės turi apsispręsti, ką pasirinkti: pažangią Europos Sąjungą, kurioje valstybės narės bendradarbiauja kovoje su iššūkiais visų Europos žmonių labui, ar konservatyvią Europos Sąjungą, kuri palieka mūsų valstybių ir žmonių likimą rinkos rankose.

Tam, kad įgyvendintume esmines pažangias reformas, kurios svarbiausiu savo tikslu laiko žmogų, mums reikia stiprios kairiųjų daugumos Europos Parlamente. Kartu su bičiuliais Europos Sąjungos šalyse kuriame šią daugumą, vadovaudamiesi žmonių priesakais ir iškeldami šiuos prioritetus pažangiai Europai:

1. Gaivinti ir plėtoti ekonomiką, išvengiant naujų finansinių krizių;
2. Naujoje socialinėje Europoje gerbti kiekvieną žmogų;
3. Paversti Europą pirmaujančia globalia jėga kovoje su klimato kaita;
4. Užtikrinti visų žmonių lygias galimybes ir lyčių lygybę;
5. Stiprinti Europos vaidmenį, kaip partnerės siekiant taikos, saugumo ir plėtros

Rengdami šią programą rėmėmės Lietuvos ir Europos šalių gyventojų nuomone. Rengėme plačias diskusijas dėl šių siekių. Remdamiesi tuo, ką išgirdome, pasiryžę veikti. Kartu mes esame permainų jėga ir galime pakreipti Europą kairėn.

Galime sukurti teisingesnę visuomenę, svarbiausiu tikslu laikydami žmogų. 2009 m. birželio 7 dieną pakreipkime Europą ir Lietuva nauja kryptimi.