Baigėsi šventinis periodas su palinkėjimais gyventi geriau, turtingiau. Ar tam parengtas reikiamas pagrindas? Lietuvos žmonės atsargiai ir nerimaudami žvelgia į šiuos metus. Tik 13 proc. žmonių tikisi, kad jie bus geresni nei praėję metai, net 39 proc. prognozuoja, jog - prastesni.
Visos valdančiųjų bėdos tarsi veidrodyje atsispindėjo formuojant 2012 metų biudžetą, svarbiausią metų dokumentą. Žvelgiant į valstybės ir „Sodros“ biudžetų įstatymus, nerimo – per akis. Problema ta, kad pas mus biudžeto priėmimas visada yra tarsi netikėtas, neplanuotas įvykis, kaip kelininkams – žiema.
Kokią pagrindinę žinią pranešė 2012 metų biudžetas? Jis išlieka defecitinis, užsienio prekybos balansas neigiamas, skola didėja ir gyvename ne pagal kišenę. Manau, kad Seimo priimtas šių metų biudžetas yra per daug optimistinis, greičiausiai jis, mano nuomone, nebus įvykdytas. Juk jau svarstant pirminį biudžeto variantą buvo matyti, kad sveikas protas ir logika palikta nuošalyje.
Akivaizdu, kad paskubomis parengto biudžeto skaičiai jame surašyti remiantis Finansų ministerijos prognozėmis, jog BVP šiais metais ūgtelės 2,5 procento. Ta pati ministerija dar rugsėjį svaičiojo apie 4,7 procentų šuolį, o finansų analitikai prognozuoja tik 2 proc. BVP augimą. Iš tikrųjų ekonomika gali net ir imti trauktis, nes kilti jai nėra iš ko. Pagrįstą įtarimą kelia tai, kad Vyriausybė suplanavo, o Seimas tam pritarė, jog valdžia surinks 1,2 mlrd. litų daugiau nei pernai. Metų pabaigoje Seimo dauguma vėl karštligiškai kūrė naujus mokesčių įstatymų projektus: bet kokiu būdu ką nors atimti iš to, kas dar ką nors turi. Tačiau valdantieji taip ir neužlopė jų staiga surasto milijardo litų skylės. Visos viltys - į pavasario sesiją, kur turėtų būti priimami nauji mokesčių įstatymai, papildantys biudžetą. Tačiau jeigu jie nebus priimti, kaip gruodį posėdžiaujant naktimis?
Didelė klaida priimant 2012 metų biudžetą yra tai, kad jis apskaičiuotas tik aritmetiškai, tačiau visiškai neorientuotas į ekonomikos skatinimą, į geresnių sąlygų sudarymą pirmiausiai smulkiajam ir vidutiniam verslui, papildomų darbo vietų kūrimą, atsisakyta padidinti minimalią mėnesio algą. Nepadidėjus pajamoms, neaugs ir vidaus vartojimas.
Priiminėdama šių metų biudžetą, valdančioji dauguma padarė viską, kad beveik visa jo deficito mažinimo našta būtų užkrauta skurdžiausiems gyventojų sluoksniams. Tyčia ar ne, bet visiškai pamiršo padidinti mokesčius milžiniškiems dividendams, tantjemoms, visiškai neapmokestinamos vertybinių popierių operacijos. Iš viso to galėtų būtų gauti ne dešimtis milijonų, o galbūt net milijardus litų. Kodėl taip elgiamasi? Matyt, jau susitaikyta su mintimi, kad pasibaigus finansiniams metams valdžia jau bus kita ir atsiskaityti už biudžeto įvykdymą neteks.
Šios Vyriausybės pirminė mokesčių reforma, praminta naktine, sukėlė neigiamus efektus. Juos vėliau teko taisyti. Jeigu iš pat pradžių tai būtų altikta protingai, išsimiegojus, tai neturėtume tokios gilios milijardinės duobės, kokią turime šiandien. Mokesčių reforma turi būti ne atsitiktinis veiksmas, o kompleksinis, sisteminis procesas.
Papildomai suformuoti biudžetą galima: subalansavus minimalius atlyginimus, neapmokestinąmąjį minimumą ir bedarbio pašalpą, kad atsirastų motyvacija dirbti.
Tai tik keletas skaičių ir faktų, kurie lieka nepastebimi arba nutylimi. Būtina atvirai ir objektyviai įvertinti esamą valstybės situaciją ir tai nulėmusias priežastis. Tik atvira diskusija ir profesionali analizė gali šalį nukreipti teisinga kryptimi.
Lietuvos biodujų asociacijos generalinis direktorius Jonas Budrevičius