Žurnalistė: Premjere, ką jūs darote, kad šeimos, kurios augina vaikus, bent jau neribotų būtiniausių maisto produktų vartojimo?

Premjeras: Pagrindinė priemonė laisvos rinkos sąlygomis yra skatinti konkurenciją. Ir šiuo metu Konkurencijos taryba dirba labai aktyviai, kas savaitę yra iškeliamos kelios bylos, tiriama, ar nėra kur nors susitarimų. Ir toliau griežtinsim Konkurencijos tarybos veiklą, tuo tikslu yra  pateiktos įstatymų pataisos Seimui. Ir Seimas taip pat imasi kai kurių iniciatyvų dar labiau paskatinti konkurenciją įvairiose srityse, pradedant gamyba, baigiant prekyba. Kaip mes ir prognozavom, infliacijos kilimas šiek tiek lėtėja. Tai nereiškia, kad mes galim atsipalaiduot. Šiandien taip pat susitinku su ekonomistais, bankininkais, jie pateikia taip pat įvairių pasiūlymų. Įvairios priemonės, kurios yra tikrai įmanomos ir kurios yra Vyriausybės rankose, bus tikrai taikomos. Dėl žmonių, kurie gauna mažiausias pajamas, taip pat ir daugiavaikių šeimų – pirmiausia padidinom remiamas pajamas, kas yra aktualu daliai bent jau daugiavaikių šeimų. Taip pat ieškosim ir kitokių priemonių, kurios galėtų palengvinti naštą – pirmiausia tiems, kam labiausiai reikia.

Žurnalistė: Apie kokias priemones kalbate, kai sakote, kad galvojate ir ateityje jas naudoti?

Premjeras: Socialinė parama turės būti didinama, aišku, toms šeimoms pirmiausia.

Žurnalistė: O kada šeimos gali tikėtis tokios paramos? Po Seimo rinkimų?

Premjeras: Nuo liepos 1 dienos, yra priimtas Vyriausybės sprendimas.

Žurnalistė: Premjere, ką tik pats paminėjote apie bylas, kurios kas savaitę iškeliamos dėl konkurencijos sąlygų pažeidimo. Gal galėtumėte konkrečiau pasakyti?

Premjeras: Na, tai yra konkurencijos tarybos reikalas. Įvairiose srityse, aš kasdien praktiškai kalbuosi su Konkurencijos taryba, palaikau ryšį. Kurios jos yra iškeliamos, manau, kad jūs artimiausiu metu sužinosit. Tai nėra, aišku, toks lengvas dalykas įrodyti susitarimus. Ir pernai buvo mėginama įrodyti dėl pienininkų susitarimų. Viena iš priežasčių, paskatinusių pateikti Vyriausybei įstatymo projekto pakeitimus, būtent yra ta, kad palengvinti Konkurencijos tarybai darbą.

Žurnalistė: Lietuvoje kainų augimas gegužę sulėtėjo, kaip sakėte, ir analitikai tą patvirtina, ir artimiausiais mėnesiais ši tendencija turėtų išsilaikyti. Tačiau rudenį dėl šildymo kainų šuolio infliacija vėl sustiprės. Taip prognozuoja banko analitikai. Premjere, ar tikrai šiluma nuo rudens brangs, ypač Vilniuje, kur prognozuojama, kad šiluma brangs daugiau nei 50 proc.? Nes kai kurie analitikai mano ir siūlo, kad šiuo atveju galėtų įsikišti ir Vyriausybė į šilumos kainų nustatymą. Ką jūs manote, ar svarstote tokius dalykus, Premjere?

Premjeras: Šilumos kainas nustato, kaip žinote, atitinkama tarnyba, kurią mes turim ir kuri nepriklauso nuo Vyriausybės. Tačiau, aišku, visos savivaldybės... yra įvairi situacija įvairiose savivaldybėse. Tašiau bet kuriuo atveju mes reikalausime, kad visoks kainų pakėlimas būtų tikrai pagrįstas. Aš palaikau ta mintį, ir pernai dėl to buvo daug konfliktų su energetikos kainų tarnyba, ir šiemet mes reikalausime, kad visi kainų pakėlimai būtų pagrįsti. Tačiau viena aišku – kad pagrindinių žaliavų kainos auga. Deja, taip yra. Tai yra nafta, po to atitinkamai ir dujos, jos išauga Lietuvai šiais metais daugiau kaip 30 proc. Tai yra viena iš pagrindinių sudedamųjų šilumos dalių. Bet dar kartą sakau – jokiu būdu nebus leidžiama, jog šilumos tiekėjai, pasinaudodami štai tokia situacija, reikalautų tokio kainų padidinimo, kaip jie reikalauja šiuo atveju Vilniaus mieste.

Žurnalistė: O konkrečiai kalbam apie Vilnių. Tai vilniečiai į Seimo rinkimus eis balsuoti pabrangus šildymui daugiau kaip 50 proc.?

Premjeras: Man atrodo, kad šiuo metu vyksta aiškinimais, ar tikrai tas pabrangimas yra pagrįstas. Mano požiūriu, jis taip pat nėra pagrįstas.

Žurnalistė: Kas jums daugiau žinoma?

Premjeras: Aš visą medžiagą tikrai turėsiu. Ir kiekvieną centą šilumos tiekėjai turės įrodyti.

Žurnalistė: Premjere, ir dar apie kainas. Maisto produktų kainų augimo lėtėjimas yra vienas iš sezoninių veiksnių. Ir infliacija pradės galbūt lėtėti, kaip sako analitikai. Ar iš tikrųjų ir jūs tą patį pastebite?

Premjeras: Tai ne vien tiktai yra sezoninis reiškinys. Tai yra ir pasekmė tų griežtų priemonių, apie kurias mes ką tik dabar kalbėjom.

Žurnalistė: Ir vis dėl to Lietuvos Prezidentas ir buvęs Premjeras, Socialdemokratų partijos garbės pirmininkas Algirdas Brazauskas kritikuoja jūsų vadovaujamos Vyriausybė mokesčių politiką. Abu esate socialdemokratai ir partijos lyderiai. Ir jeigu buvęs Premjeras kritikuoja jus per spaudą, tai, matyt, iki tos kritikos jūs ne sykį su juo kalbėjote apie mokesčių politiką. Nes A.Brazauskas „Veido“ žurnale dabartinę mokesčių sistemą vadina „suvelta“, o mokesčių politiką – „nenormalia“. Kodėl, Premjere, jūs nieko nedarote, nebandot keisti tokios „nenormalios“ mokesčių politikos? O gal jūsų nuomonė tiesiog kita, gal jus tenkina esama mokesčių politika?

Premjeras: Man atrodo, kad Prezidentas A.Brazauskas kritikuoja įvairias išlygas pridėtinės vertės mokesčio, kurios buvo pateiktos Seimui. Tačiau, kaip žinote, Vyriausybė kaip tik nepritarė joms, bet Seimas tokį sprendimą priėmė. Kitokių sprendimų, išskyrus tai, kad pajamų mokestis šiais metais buvo sumažintas taip pat 3 proc., kitų pakeitimų nebuvo. Visa mokesčių politika ligšiolinė yra tęsiama. Tačiau, aišku, čia ne tik Prezidentas A.Brazauskas, bet ir daugelis ekspertų pažymėjo, jog PVM lengvatos iš tikrųjų iškreipia mūsų situaciją. Kiek žinau, ir dabar dalis politikų Seime galvoja, jog PVM lengvatos kaip nors pakeistų situaciją. PVM lengvatos vis tik nepakeičia tiek situacijos, kad palengvinti tiems, kas perka prekes, dažniausiai tomis lengvatomis pasinaudoja prekybininkai. Todėl PVM lengvatų išimtys iš tikrųjų yra didelė problema, kurią iš esmės reikėtų keisti. Bet aš labai abejoju, kad dabartiniame Seime mes galėtume tai padaryti., kai daugelis Seimo narių teikia tik populistinius pasiūlymus. PVM lengvatos iš tikrųjų sudaro pusantro milijardo litų ir yra tam tikra infliacijos poveikio priemonė, nėra abejonių.

Žurnalistė: Bent pusė sveikatos apsaugos ir švietimo problemų būtų išspręsta, jei Seimas nebūtų sumažinęs gyventojų pajamų mokesčio trimis procentiniais punktais. Tai sudaro apie pusę milijardo litų, ir Vyriausybė turėtų tiek laisvų pinigų biudžete. Taip sako buvęs Premjeras.

Premjeras: Šis sprendimas dėl pajamų mokesčio mažinimo buvo priimtas dar iki mūsų Vyriausybės. 

Žurnalistė: O jūs, Premjere, nesigailite, kad sumažintas?

Premjeras: Iš vienos pusės tai sumažino mūsų pajamas, iš kitos pusės - padidino žmonių pajamas. Tai buvo padaryta tuo metu, kai buvo didelis, spartus ekonomikos augimas ir iš dalies tai buvo teisinga, tačiau apskritai mūsų perskirstymas per biudžetą perdaug mažas. Valstybės įsipareigojimų yra daug daugiau ir mes esame, regis, priešpaskutinėje vietoje ES pagal BVP perskirstymą mokesčiais. ES vidurkis – virš 40 proc., o mes perskirstome tik 29 proc. Todėl norint didint įvairias valstybės subsidijas, taip pat ir mokslui, švietimui, aukštajam mokslui, reikia didinti BVP perskirstymą. Tačiau tuo pat metu Lietuva  labai negali didinti mokesčių, nes mes esame didelėje konkurencinėje aplinkoje, Baltijos valstybės kovoja dėl investicijų, dėl kitų dalykų  čia nėra toks lengvas sprendimas. Tačiau socialdemokratai savo rinkiminėje programoje siūlys bent 1, 2 punktais pakelti mokesčių perskirstymą. Priešingu atveju tuos uždavinius, kuriuos keliame siekdami reformuoti sveikatos apsaugą, aukštąjį mokslą, neišspręsime.    

Žurnalistė: Štai analitikai sako, kad dabartinei valdžiai trūksta ryžto ir visa energija išeikvojama siekiant išsilaikyti valdžioje. Todėl didžiausią efektą dabar duotų biurokratinių kliūčių naikinimas. Premjere, ar jūs atsižvelgiate į tokius analitikų raginimus, jūs minėjote, kad su jais susitiksite dar kartą.    

Premjeras: Taip, būtinai, mes esame labai dėkingi už pasiūlymu, kuriuos jie teikia, nors dalis jų yra mūsų vidutinės trukmės kainų palaikymo strategijoje. Dėl biurokratinių kliūčių. Tai būtent mūsų Vyriausybė ėmėsi kaip galima didesnį paslaugų kiekį perkelti į elektroninę terpę. Mes taip pat įvedėme „vieno langelio“ principą, kurį griežtai kontroliuojame. Aš visiškai sutinku, kad  biurokratinių kliūčių mažinimas – vienas iš kelių, kuris labai reikalingas ekonomikai, ir mes tą darome.   

Žurnalistė: Dėl biurokratinių kliūčių, tai  analitikai siūlo išplėsti pramoninius parkus, investicijoms taikyti palankesnes  sąlygas...

Premjeras: Taip, mes ir ėmėmės pramonių parkų kūrimo, darbai eina į pabaigą. Šiuo metu svarstomos  5 mokslo ir verslo slėnių programos, tai yra labai svarbus dalykas, tam bus skirtas didelis finansavimas. Du mokslo ir verslo slėniai turi būti Vilniuje, du Kaune ir vienas Klaipėdoje. Aš tikiuos, kad šių metų rugpjūčio mėnesį vieną ar kitą tokį slėnį tikrai atidarysime.  

Žurnalistė: O dabar, Premjere, prie šios dienos įvykių. Seime svarstomas ir galbūt bus priimtas partijų finansavimo įstatymas. Mes ne kartą esame interviu kalbėję, kad šis įstatymas yra būtinas. Dar kartą, Premjere, ką jis duotų žmonėms, ne tik politikams?

Premjeras: Jisai suteiktų daugiau skaidrumo. Mes reikalaujame, kad partijos ginčytųsi, dalyvautų debatuose, o ne konkuruotų pinigais, kaip iki šiol buvo.

Žurnalistė: Ginčytųsi televizijos ekrane, žmonių akivaizdoje...

Premjeras: Būtent. Čia yra svarbiausias dalykas, kad partijos pateiktų savo programą  ir kalbėtų apie programas.

Žurnalistė: Ar pavyks šį įstatymą priimti, ką galvoja socialdemokratai, kaip jie balsuos?

Premjeras: Socialdemokratai palaikys šį įstatymą ir, kaip žinote,  prieš kelis metus buvo toks partijų susitarimas siekti skaidrios rinkiminės kampanijos. Mes to ir siekiame. 

Žurnalistė: Ar išsilaikys poste ministras R.Turčinskas, po pastaruoju metu viešumon iškilusių korupcijos skandalų Tėvynės sąjunga - krikščionys demokratai, darbiečiai siūlo jam atsistatydinti.  Jūs palaikote ministrą, jūs tą sakėte ir praėjusią savaite, ar jūsų nuomonė nepasikeitė?

Premjeras: Pirmiausia ministras turi paaiškinti visu jam keliamus klausimus ir jis tai daro. Į visus klausimus turi būti atsakyta, nuo to priklausys ir mano pozicija. Kritikuoti galima, bet atsakyti į visus klausimus taip pat reikia. Tai čia yra esminis klausimas ir po to bus priimti visi kiti sprendimai.  

Žurnalistė: Premjere, o kokios naujienos LEO LT projekte? Kada turėtų susirinkti pasitarimui visos projekte dalyvaujančios šalys: Latvija, Lenkija, Estija ir Lietuva?

Premjeras: Barselonoje toks susitikimas vyks ir bus pasiūlyta sukurti projekto vystymo bendrovę, 4 valstybių, tai vyks įmonių vadovų lygmenyje.

Žurnalistė: Kas derėsis, Premjere?

Premjeras: Derėsis LEO LT, Latvijos, Estijos energijos ir „Polskie Sieci Elektroenergetyczne“  vadovai. Bus pasiūlyta sudaryti tokią įmonę. Pabrėžiu dar kartą – projekto vystymo įmonę, po to mes laukiame rugpjūčio pabaigoje aplinkos įvertinimo, kuris nustatys  galimą naujos elektrinės galingumą.