Seimo narė, profesorė Aušrinė Marija Pavilionienė

Ne kartą įsitikinome, kad Lietuvos gyventojai yra pakantūs. Jie geba susitaikyti su tuo, kas jiems nepriimtina ar nepatinka. Su tuo, kad yra socialiai skriaudžiami. Su tuo, kad iš komercinės televizijos ekranų dingsta esmės ir prasmės, o banalybės tampa nacionaline vertybe.

Lietuvos gyventojai žino, kad iš Nacionalinės televizijos ir radijo galima reikalauti geros laidų kokybės, laidos rengėjų ir vedėjų mąstymo bei kalbos kultūros. Jie taip pat prisimena, kad Visuomenės informavimo įstatymas kviečia laidų rengėjus laikytis žurnalistų profesinės etikos nuostatų.

Tačiau, kai kalbame apie komercines televizijas, negalime pasakyti, kokiais principais jos vadovaujasi. Joms tarsi negalioja mąstymo ir kalbos kultūros, laidų kokybės reikalavimai. Komercinių televizijos kanalų valdytojai ir laidų kūrėjai vartotojų visuomenei siūlo ir mėgina parduoti viską – šalia rimtų laidų lėkštas laidas, paniekintas žmogiškąsias vertybes, vulgarų humorą, primityvų sąmojų, iškraipytą lietuvių kalbą.

Kartais atrodo, kad komerciniuose kanaluose vyrauja ne protas, ne erudicija, ne kūrybinis novatoriškumas, ne jausmų kultūra, o pinigai, už kuriuos galima nupirkti visas scenos „žvaigždes“ ir „žvaigždutes“, kurioms Lietuvos įstatymų normos tarsi negalioja.

Aptarkime LNK laidą „Žvaigždžių duetai“, kuri iki šiol pristatoma kaip „nuostabus projektas“. Kiekvieną šeštadienį ši laida suburia prie televizijos ekranų žmones, kurie laukia savo pamėgtų dainų atlikėjų. Seka jų repertuaro kaitą, dainavimo meistriškumo raidą arba nusivilia atlikėjų mąstymo ir dainų atlikimo paviršutiniškumu.

Provincialiai lietuviškai televizijos kultūrai būdinga „žvaigždžių“ industrija, nes be dirbtinai sukurto ir ryškinamo žvaigždžių spindesio lietuviškoji komercinė kultūra būtų dar blankesnė. „Žvaigždžių duetų“ „spindesį“ papildo ir laidų vedėjai, ir Vertinimo komisijos nariai, kurie savo banaliais komentarais, lėkštais juokeliais, tuščiu plepėjimu, improvizuojamomis vienas kitam simpatijomis ir antipatijomis gerokai ištampo nervus televizijos žiūrovams. Mat vedėjai ir komentatoriai taip jaučiasi esą žvaigždės, tačiau tuo jie ir gadina sveikatą ne tik žiūrovams, bet ir dainų atlikėjams, be kurių „Žvaigždžių duetų“ tiesiog nebūtų.

Dainų atlikėjai lyg mokinukai po atsakinėjimo laukia, kol juos įvertins per daug kalbantys laidų vedėjai ir komisijos nariai, kol išsikvėps jų žavėjimasis savimi, kol jie nutils, taip ir nesuvokę kuklumo ir etiškumo normų. Žiūrovas supranta, jog taip laidos dalyviai „tempia“ „nuostabios laidos“, laiką, kuriuo metu kažkam į kišenę byra pinigėliai.

Sakoma, kad taiklus humoras ir ironija yra išminties ženklai. Būti šiuolaikiniu juokdariu ar pajacu (ką mėgina daryti kviestiniai komisijos nariai) reiškia būti jautriu, pastabiu, išmintingu žmogumi. Tačiau kai žmogui stinga šių savybių, o šis vis dar bando nevykusiai juokauti ar šmaikštauti, darosi koktu ir graudu.

Antikos mąstytojai tikėjo, kad muzika ugdo sielos darną. „Žvaigždžių duetuose“ muzikos darną seniai griauna tuščias plepėjimas, egoistinė savistaba, gėrėjimasis savimi ir savireklama bei mažėjantis objektyvumas vertinant dainų atlikėjų meistriškumą. „Nuostabusis projektas“ akivaizdžiai išsigimė.

Marija Aušrinė Pavilionienė, Seimo narė