Zarasų rajono savivaldybės tarybos narė, opozicijos frakcijos vadovė Laima Raubiškienė
Sudomino informacija „Zarasų krašto“ rajoniniame laikraštyje, kuriame buvo kviečiami rajono gyventojai į susitikimą su Lietuvos darbo partijos vadovu V. Uspackichu bei šios partijos Zarasų skyriaus bei savivaldybės tarybos nariais. Suintrigavo tai, kad Zarasų krašto laikraštyje po šios partijos emblema puikavosi tarsi jau kito, naujo šios partijos vadovo – Radži nuotrauka. Galbūt tai, o gal, žinodamas tikrąją padėtį Zarasuose, V. Uspaskichas į šį susitikimą taip ir neatvyko. Na, tuo lengviau buvo Darbo partijos pirmininko pavaduotojui, Seimo nariui – Mečislovui Zaščiurinskui, kuriam padėtis Zarasų rajone nebuvo taip gerai žinoma.
Magėjo išgirsti Zarasų skyriaus darbo partijos pirmininko, tarybos nario R. Podolskio ataskaitą apie nuveiktą darbą. Partijos pirmininkas pasidžiaugė, kad rajonas gavęs nemaža investicijų, atskirose gatvėse pravestas vandentiekis bei kanalizacija, atlikti vandens nugeležinimo darbai, tvarkomi šaligatviai, pravesta elektra. Tik kažkaip tarybos narys užmiršo pridurti, kad šie projektai buvo laimėti labai senai ir tik šie darbai tęsiami. Vandens nugeležinimo darbai jau buvo atlikti gerokai prieš 20 metų ir čia jau pamirštas etapas.
Bene, daug džiaugsmo sukėlė ir naujai laimėtas projektas Zarasų miesto centrą juosiančioje Zaraso ežero pakrantę sutvarkymui. Šiame projekte numatoma Zaraso ežere įrengti apžvalgos ratą. Anot R. Podolskio tarsi tai prilygtų triumfo arkos reikšmingumui, tik nūnai dažnas suabejoja, ar ši vieta pavargusiam nuo gyvenimo naštos netaps mirties kilpa.
Reikšmingas įvykis Zarasų miesto gyvenime, tai baseino, garinės ir saunos įrengimas ligoninės patalpose. Nesiginčysiu, turėti tokias paslaugas iš tiesų gerai, tik šis kompleksas elementarios pirties neatstos ir ne visi bus pajėgūs tokia brangia paslauga pasinaudoti. Nemažas gyventojų skaičius kreipėsi dėl paramos, siekiant išsaugoti Zarasų miesto pirtį. Žmones suneramino, kai prieš Naujuosius metus buvo bandyta ją uždaryti. Aiškinantis situaciją – tiek miesto seniūnas, tiek vicemerė užtikrino, kad dar šiais metais pirtis veiks. Ir tik vėliau atsitiktinai sužinojau, kad ji vis tiek bus bandoma uždaryti ir neabejotinai, kad po savivaldos rinkimų (ar verta dabar barstyti rinkėjų balsus?) ir yra norinčių ją privatizuoti.
Kiekvienam zarasiškiui, kaip ir Ignalinos bei Visagino gyventojui, yra svarbi turėta lengvata elektros kainai. Iš tiesų susirūpinti ir imtis žygių ragino ne tik buvęs Seimo narys P. Popovas, atitinkamų veiksmų ėmėsi ir kaimyniniai rajonai. Būkime teisingi ir įvertinkime bent tai, kad darbiečiai rinko parašus vietos gyventojų tarpe, kad šią lengvatą būtų galima išsaugoti. Tik labai gaila, kad ši lengvata yra laikina ir vis tiek bus pradėta naikinti nuo 2013m. Kažkaip nepavyko energetikos vampyrus įtikinti, kad reali grėsmė aplinkiniams žmonėms išlieka, kaip išlieka ir aplinkos tarša – radioaktyvių atliekų kapinynas bus įrengtas čia pat mūsų pašonėje ilgiems dešimtmečiams (Lietuva vienintelė šalis Europos Sąjungoje turėsianti tokį branduolinį taikinį ir nesaugios aplinkos objektą).
Tarybos narys Manfredas Žymantas padėkojo kultūros darbuotojams, kurie sugebėjo minimaliomis išlaidomis garbingai išlaikyti 2008 m. Zarasams suteiktą kultūros sostinės įvaizdį, pasidžiaugė, kad Zarasams suteiktas kurortinės vietovės statusas. Iš tiesų galima tik pasidžiaugti, kad rajono kultūros pajėgos sugeba sunkiausiomis sąlygomis išgyventi ir reprezentuoti ne tik kraštą, bet ir politikus rinkiminės kampanijos metu. Dabartinė situacija tik patvirtina, kad kultūra yra tik podukros vietoje, nes jos išlaikymui skirti apgailėtini skatikai ir tie ketvirtadaliu nurėžiami. Ir tai suprantama, nes kaip niekada praskolintas savivaldybės biudžetas atsiliepia visų pirma kultūros įstaigoms. Kažkada drąsiems kultūros darbuotojams, šiandien jau pritrūksta jėgų ir noro ginti ne tik savo, bet ir savo kraštiečių teises, krašto kultūros vertybes. Totalus nusivylimas ir baimė – juoda baimė išlikti. Nyksta kultūros įstaigos, kaip ir visas šio krašto kultūros paveldas. Šiandien jo tarsi nė nereikia, o būsimiems „kurortinės vietovės“ svečiams geriausiu atveju galėsime rodyti kultūros paminklų griuvėsius.
Iš tiesų įdomu buvo klausytis Seimo nario M. Zaščiurinsko labai teisingų išvedžiojimų, kuriems negalima buvo nepritarti. Manau, kad kai kuriems Zarasų darbo partijos tarybos nariams buvo sunku ir nejauku klausytis, nes buldozeriniu principu dirbanti Lietuvos valdančioji politinė jėga yra tokia tapati su vietinės darbo partijos (giminiškoje jungtyje su konservatorių bei krikščionių demokratų partija) veiklos principais; važiuojama per žmonių galvas be gailesčio ir be skrupulų. Užtenka prisiminti tik mokyklų optimizavimo klausimus, kaip šie darbai buvo vykdomi ir kaip susidorojama su nepaklusniaisiais, kaip buvo dangstoma būtų ūkio įmonės direktoriaus S. Ponyčiaus neskaidrūs viešieji pirkimai stogų remontams, kaip proteguojami savo asmeniniai interesai nesigėdint žmonių, kaip imamasi pačių drastiškiausių metodų, siekiant atleisti žmones iš užimamų pareigų. Galima vardinti daugybę negatyvių ir sveiku protu nesuvokiamų ne itin garbingų poelgių ir veiksmų, gerai žinant tą atmosferą, tvyrančią tiek pačioje savivaldybėje, tiek dabartinėje savivaldybės taryboje. Bet kokie kontrolės saugikliai išjungti, nes čia veikia šeimyninė ranga.
Dar skaudžiau, kad dalis gyventojų yra tiesiog apgaudinėjami, nes jiems neleista žinoti tiesos – informacinės priemonės yra priklausomos ir valdomos. Tuomet pagalvoji ar mums reikėjo tokios Nepriklausomybės, ar mes siekėme tokios Laisvės? Gaila įbaugintų žmonių ir ypač dabar, kuomet visi jaučiame krizės laikmetį ir savo neužtikrintą padėtį. Gaila matyti ne žmogų pilietį, bet palaužtą ir parklupdytą būtybę su vergišku nuolankumu, kuris lengvai „nuperkamas“ postais, alaus buteliu, menkaverčiu koncertu... Kartais stebiesi, ar žmonės nesupranta, ar tiesiog tikisi, kad viskas išsispręs savaime ir leidžiasi lengvai apgaunami, o šių iliuzijų rezultatai dažnai juntami gerokai po laiko.
Ar atsiras dar šiame mūsų atokiame provincijos miestelyje pakankamai drąsių žmonių, kuriems veikiau numirti stovint, negu klūpint? Manau, kad atsiras tokių, kuriems dar yra išlikęs savigarbos jausmas, kuriems yra brangios tos didžiosios vertybės, dėl kurių savo laiku buvo nelengvai kovota ir šventai tikėta, kad sugebėsime išlikti oria tauta.
Zarasų rajono savivaldybės tarybos narė, opozicijos frakcijos vadovė Laima Raubiškienė