Seimo narė Birutė Vėsaitė.

Už pasaulinę krizę brangiausiai moka eiliniai žmonės – pensininkai, bedarbiai, jaunos šeimos, tačiau bankininkai ir finansų spekuliantai, kurie turėtų būti atsakingi už šią krizę – vargo nemato. Štai vieno iš stambiausių Didžiosios Britanijos banko vadybininkai 2009-aisiais uždirbo per 260 tūkst. svarų, neįskaitant premijų. Šią žinią paskelbė dienraštis “Independent”. Negana to, bankininkai, kurie sukėlė finansinę krizę, dabar ėmė teikti savo siūlymus, kaip ateityje jos pasikartojimų išvengti. Dauguma šių siūlymų susiveda į tai, kad finansinių rinkų reguliuoti apskritai neverta. Beje, pasaulio piliečiai nesulaukė JAV atsiprašymo už sukeltos krizės nepatogumus, niekas neiškėlė abejonių dėl audito bendrovių, kurios tikrino bankų veiklą ir rašė teigiamas kompetencijos ataskaitas.
Praėjusią savaitę teko dalyvauti Europos Tarybos Parlamentinės Asamblėjos Ekonomikos komiteto posėdyje Londone ir svarstyti globalinės krizės priežastis, pasekmes ir išmoktas pamokas. Susitikimai vyko su žymiausiais Didžiosios Britanijos ekonomistais, o taip pat su Europos rekonstrukcijos ir plėtros banko (ERPB) vadovais. Šio banko tyrimų duomenimis, Lietuva patenka į krizės “čempionų” penketuką. Jeigu pereinamosios ekonomikos šalyse 2009 m. ekonomikos kritimas buvo 6,3%, tai dvigubai didesnis kritimas buvo stebimas Baltijos šalyse, Ukrainoje ir Armėnijoje. Prognozės 2010-iesiems taip pat nėra labai džiugios. Nors laukiamas ekonomikos kilimas, tačiau jis bus lėtas dėl negrąžinamų paskolų ir kreditavimo stygiaus. Visiškas ekonomikos atsigavimas Baltijos šalims prognozuojamas apie 2015 m.

Europos rekonstrukcijos ir plėtros bankas (ERPB) daro išvadą, kad užsienio bankai buvo stabilizuojantis faktorius likviduojant krizės pasekmes. Tačiau iš tiesų užsienio motininiai bankai yra kalti dėl krizės pagilinimo, nes kreditai buvo dalijami į kairę ir į dešinę, o Lietuvos atveju – ir iš perskolintų lėšų. Dėl to padidėjo užsienio skola, didėjo ir fiskalinis deficitas, augo nedarbas. Todėl mūsų šaliai reikia nedelsiant pertvarkyti augimo modelį ir turėti kuo daugiau vietinių šaltinių. Be abejonės, turi būti siekiama konvergencijos, tačiau lėtesniu greičiu. Būtina šalinti didelės finansinės integracijos rizikas, todėl Lietuvos Valstybinio banko atkūrimas būtų vienas iš realiausių žingsnių švelninant krizės pasekmes.

Dr.B.Vėsaitė, Lietuvos Respublikos Seimo
Ekonomikos komiteto narė