LSDP pirmininkas A.Butkevičius.
Girdamasis neregėtais sugebėjimais valdyti padėtį ūkio srityje ministras Dainius Kreivys sunkią šalies situaciją vadina egzaminu. Tarp to, kokią užduotį turėjo atlikti valdžia krizės laikotarpiu, ir tarp egzamino panašumo iš tiesų yra, tik va, ministras negali pasigirti gerais to egzamino rezultatais.
Priminsiu, kad dar 2008-aisiais paskyrus D.Kreivį Ūkio ministerijos vadovu, Premjeras didžiavosi, jog šis žmogus, studijuodamas Baltijos vadybos institute rašė magistro darbą apie finansų krizės valdymą. Tik tąkart buvo nutylėta, jog to “genialaus” darbo D.Kreivys taip ir neapsigynė. Kritikos nepagailėjo ir šio darbo vadovas. Tad galbūt būtų buvę geriau, jei prie valstybės “egzamino” ūkio ministras tiesiog nebūtų prileistas.
Deja, kažkuo D.Kreivys sužavėjo Premjerą. Galbūt jam įtiko ministro sugebėjimas kartoti paties Ministro Pirmininko frazes. Ne kartą viešai D.Kreivys dėstė kažkada A.Kubiliaus pasakytą mintį, kaip leidžiamės iš vieno aukšto į kitą, kelintame aukšte dabar esame. Tik kaskart žadėdamas Lietuvai pakilimą, verslui – paramą, eiliniam žmogui – darbo vietas, ūkio ministras nepadarė nieko, kad šiandien laimingesnių žmonių būtų daugiau.
Labiausiai stebina D.Kreivio naivumas pateikiant skaičius. Anot jo, į šalies ūkį per verslo skatinimo priemones pateko 3,6 milijardo litų. Primenu, kad šie skaičiai tėra oficialūs duomenys, tačiau realios paramos mūsų verslininkai sulaukė kur kas mažiau. Net mūsų kaimynės pastebi, kad Lietuva daugiau giriasi negu naudojasi ES lėšomis. Praėjusių metų gruodžio 31 d. Finansų ministerijos duomenimis, projektų vykdytojams jau išmokėta 3,04 mlrd. litų. Net patys Europos investicijų fondo atstovai pripažįsta, jog pinigai nepasiekė ne tik projektų vykdytojų, bet ir pačios Lietuvos. Tad ministro D.Kreivio melas tiesiog neįtikėtinas. Taip ir norisi pono D.Kreivio paklausti, kodėl vis dar stringa pastatų renovacija, kodėl bedarbių skaičius auga, ir remiantis prognozėmis, šiemet pasieks viršūnę, kodėl vis dar skundžiasi smulkiojo ir vidutinio verslo atstovai, jei tokia suma jau pasiekė ūkio subjektus. Panašu, kad ministras tik operuoja skaičiais, bandymas pademonstruoti, kad ministerijoje dirbama, tačiau nesiekia efektyvumo.
Argi Lietuvos žmonių nuotaika, jų nuomonė nėra pats stipriausias šalies padėties rodiklis? Manau, šiam jaunam politikui, itin reikšmingos Lietuvai ministerijos vadovui dar reikia pasimokyti. Nesu linkęs kritikuoti personalijų, tačiau šis atvejis kitoks. Yra tokia patarlė – jei nori sužinoti, ką Dievas mano apie pinigus, pakanka pažiūrėti į tuos, kuriems jis juos duoda. Tad pažvelkime, kaip su savo įmonėmis susitvarkė D.Kreivys. Paskui jo buvusias bendroves velkasi milžiniškos skolos. Naivu tikėtis, kad šalies ūkį ministras tvarkytų kitaip.
Dabartinė Vyriausybė dirba daugiau negu metus, ir situaciją mato tik retrospektyviai. Ūkio ministras neatsilieka. Kalti visi, tik ne tie, kurie taip ir nesugebėjo pagerinti situacijos, dirbdami nuo 2008-ųjų pabaigos. Vis kuriami popieriniai planai, tačiau nematyti jokio racionalumo, jokio profesionalaus požiūrio ir konkrečių priemonių.
Manyčiau, “Sodros” ir valstybės biudžeto problemos iš esmės buvo užprogramuotos 2008 m. gruodį. Ministras skundžiasi neva Vyriausybė pasitiko 2009-uosius su 8 mlrd. litų skyle. Norėtųsi, kad valdžios žmonės imtų kalbėti tiesą, nes nesudėtinga patikrinti ir išsiaiškinti, kad planuotas 2009 m. deficitas 3 mlrd. litų. Valdančioji dauguma, tinkamai neįvertinusi tuometinės situacijos, puolė keisti ankstesnės Vyriausybės paruoštą Valstybės biudžeto įstatymo projektą. Imtasi mokesčių reformos, kuri šiandien pasireiškia – milžinišku nedarbu. Lietuvos darbo biržos duomenimis, sausio 1-ąją duomenų bazėje buvo įregistruota 269 tūkstančiai bedarbių – tai su darė 12,5 proc. visų darbingo amžiaus žmonių. Skaičiai kinta, tačiau ne į gerą. Nedarbas skatina lietuvius emigruoti. Lietuvą paliko apie 21 tūkstantis žmonių. Ir tai tik oficialūs skaičiai. Statistikos departamento duomenimis, per praėjusius metus vartojimo prekių ir paslaugų kainos padidėjo 1,3 proc. Lengva ranka imta skolintis vergaujant komerciniams bankams, kurie didele dalimi kalti dėl šiandien Lietuvoje esančios padėties. Praėjusių metų pabaigoje visa valdžios ilgalaikė skola sudarė 22,208 mlrd. litų. Lietuvos pramonė per sausio-lapkričio mėnesį, lyginant tą patį 2008 m. laikotarpį, smuko 15 proc. Eksportas sumažėjo 33 su puse proc.O verslininkai viešai išsako savo pasipiktinimus dėl administracinės naštos. Kada realiai palengvės kelias į valstybės paramą verslui?
Ką jau bekalbėti apie ES paramos lėšų įsisavinimą. Praėjusių metų pradžioje skelbę ekonomikos gaivinimo planą, metų pabaigoje valdantieji turėjo būti kiek pritilę, mat iš galimų 5 milijardų litų Europos Sąjungos struktūrinių fondų lėšų buvo panaudota tik per 2 milijardus. Dabar skelbiami skaičiai, kurie, kaip minėjau, tėra akių muilinimas. Siekdami užlopyti biudžeto skyles valdantieji jas dar labiau praplatino. Dabar gyvensime su didesne negu 5 mlrd. litų skyle.
Kad valstybė gautų pajamų, kad daugėtų darbo vietų, turi būti atgaivintas verslas ir žmonių pasitikėjimas verslu. Nepasitikėjimas verslu – naujas reiškinys Lietuvoje. Eiliniai tautiečiai mano, kad verslininkai yra žvėrys, nesidomintys darbuotojų gerove. Tačiau sveikos ekonomikos pagrindas yra besivystantis verslas. Valdant konservatoriam-krikščionims demokratams – nepasitikėjimas verslu dar labiau išaugo. Taip įvyko todėl, kad padidinus mokesčius, sumažinus atlyginimus, sumažėjo vartojimas, verslas pasitraukė į šešėlį. Šešėlinė ekonomika dar labiau skatina eilinio žmogaus nepasitikėjimą verslininkais. Kad pasitikėjimas sugrįžtų, valdantieji turi imtis atsakomybės už savo žodžius – nebegąsdinti žmonių, bet teikti jiems daugiau informacijos, kaip sunkmečiu vystyti verslą. Supaprastinti paramos gavimo procesą. Beje, ar šia galimybe lietuviai pasinaudos – priklauso nuo ūkio ministro. Šis turėtų atsisakyti savo svaičiojimų ir imtis konkrečių darbų.
Pasitikėjimas verslu gali būti grąžintas ir per bankų kontrolę. Nieko nedaryti, nieko nekeisti, visus nuostolius numesti ant mokesčių mokėtojų pečių yra didžiausia valdančiųjų klaida. Šiandien reikalinga reglamentuota sistema, kuri kontroliuotų bankininkų atlyginimus, kuri neleistų bankams išsimokėti protu nesuvokiamų premijų. Mes privalome atsisakyti laisvosios rinkos fundamenatlizmo.
Lietuva privalo skirti daugiau dėmesio ūkio subjektams, orientuotiems į eksportą. Reikėtų permąstyti atsakomybių ir įsipareigojimų dalijimasi tarp verslo ir Vyriausybės. Negalima mažinti valstybės investicijų į infrastruktūros projektus: energetikos objektus, kelius, geležinkelius. Valstybė turi būti geras užsakovas.
LSDP pirmininkas
Algirdas Butkevičius