Gegužės 31 d., nuskambėjęs aplinkos ministro Gedimino Kazlausko prisipažinimas, kad valdančiųjų inicijuotas ir plačiai reklamuotas daugiabučių renovavimas patyrė fiasko, iš naujo užduoda atvirą klausimą Vyriausybei, kaip gaivinsime statybų sektorių, stabilizuosime ūkio nuosmukį ir paskatinsime ekonomikos augimą? 

Vis tik, manau, tai yra dvasinė problema. Kad ir kokiame scenarijuje bandai suprasti gėjų, vis tiek negali pripažinti, kad tai normalu. Sakykim, kad ir tokiame... Moteris myli vyrą. Jis to nežino. Ją vis labiau prie jo traukia, ji stebi jį, geidžia būti kartu, pajusti jį. Po kurio laiko jai pasiseka. Užsimega bendravimas. Ji pakylėta, laiminga. Tikisi kažko daugiau...

“Mokesčiai” – žodis, kuris visuomenėje jau įgavo neigiamą reikšmę, kurį išgirdę žmonės ima raukyti nosį. Tačiau mokesčiai buvo ir yra gyvenimo realybė. Net Biblija kalba apie dešimtinę.

Lietuvoje nuolat kalbama apie konkurencijos skatinimą, o laisvosios rinkos idėjos atranda palaiminimą net ir tokiose srityse, kuriose jų, atrodo, net negali būti, pvz. švietimo ar aukštojo mokslo sistemoje. Matyti, kad mus yra apsėdusi visuotinė konkurencijos manija. Susidaro įspūdis, kad konkuruojame visi ir su visais, lyg kiekvieną dieną žygiuotumėme į paskutinį mūšį dėl išlikimo po saule, lyg džiunglių žvėreliai lakstytumėme nuo piktų nasrų, lyg nuolat varžytumėmės dėl kažkieno didesnio malonės.

Violeta Bielskienė gimė 1966 metų rugpjūčio 8 d. Tauragės rajone, Kavadonių kaime. „Visą savo pusilgį gyvenimą gyvenu Skaudvilės miestelyje, kurį be galo myliu su visais trūkumais ir privalumais“, – pasakoja moteris. Vaikystėje Violeta norėjo būti mokytoja, tad dabar kartais gailisi, kad pritrūko pasitikėjimo savimi eiti tuo keliu.

Visą šią pavardžių dokumentuose rašymo bylą Vytautas Lansbergis pavadina didesnio dėmesio nevertu antraeiliu ginču ir pasiremdamas paprastu pavyzdžiu nurodo paprastą išeitį iš šito galvos skausmą keliančio reikalo. Tarkime, sako jis, lietuvaitė išteka už norvego, be to, ji dar ir nori atrodyti kaip užsienietė, tad ar mes turėtume drausti jai pavardėje vartoti kitos šalies raidyną. Visokių draudimų reikėtų atsisakyti.

Vis garsiau ir vis daugiau Lietuvos žmonių kalba apie pirmalaikius Seimo rinkimus. Ir iš tikrųjų jeigu pasižiūrėtume iš laiko perspektyvos, tokio Seimo nebuvo per visą atkurtos nepriklausomybės laikotarpį. Dar niekada nebuvo, kad Seimo narys užuot posėdžiavęs, iškylautų ir smagintųsi su Tailando transvestitais. Tiesa, Seime niekada nebuvo nė vieno Karaliaus... O dabar yra.....Yra ir gėjus Rokas. Tiesa, jis, priešingai nei jo bendraseksiai, nesijaučia Seime diskriminuojamas. Ką tai galėtų reikšti? Dar yra Seime ir vaikiškų pasakų personažas cukrinukas arba kitaip Sacharukas. Bet jis, priešingai nei pasakose, dabar yra blogas personažas. Jam galva taip susicukravo, kad jis netyčia trylika (13) kartų balsavo už Karalių (neparašiau “Jo Didenybę”, nes jis paprastas lininis).

Abejonės, kurios kyla dėl Susisiekimo ministro E.Masiulio meta šešėlį ne tik ant vienos ministerijos – žmonės politikų nebeskirsto – kalti visuomenės akyse tampa visi. Tad ministerijose ir joms pavaldžiose įstaigose negali dirbti žmonės, kuriais nepasitiki visuomenė. Ir jei ministras, pats nesuvokia savo atsakomybės, negali prieš visuomenę elgtis garbingai – lieka tik viena išeitis – pareikšti nepasitikėjimą ir tokiu būdu siekti jo atstatydinimo.

Šiandien valstybės valdyme – chaosas, o konservatorių Vyriausybė tesugeba tik tuščiai girtis ir kritikuoti kitus, kuriems daug geriau sekėsi valdyti valstybę. Vis ieškoma, kam sukrauti atsakomybę už savo klaidas. Vidaus vartojimas tebėra menkas, fiskalinė politika vis griežtinama, tad ryškesnio ekonomikos atsigavimo teks palaukti.