A.Každailevičius ir kapitonas P.Bekėža aptarė Lietuvos jūrininkų reikalus. A.Marčausko nuotrauka.
Jūrininkų profsąjungos siūlymai LSDP rinkiminei programai
Tik ką Klaipėdoje praūžusios Jūros šventės metu susitikau su senu savo pažįstamu – jūrų kapitonu Petru Bekėža. Daugiau nei tris dešimtis metų su laivais draugavęs Petras nuo 1995-ųjų (su poros metų pertraukėle) Lietuvos jūrininkų sąjungai (LJS) vadovauja. Pasveikinau seną jūrininką su jo profesine švente. Kartu pagerbėme vandenynų platybėse pražuvusius jūrininkus. O vėliau apturėjome abipusiai naudingą ir įdomų pokalbį.
Lietuvos jūrininkų profesinės sąjungos vadovas apgailestavo, kad nors ir skelbiamės esantys jūrine valstybe, bet jūrininkams aktualūs klausimai mūsuose arba nesprendžiami, arba sprendžiami perdėm lėtai. Ir nieko čia nuostabaus. Gi pastarajame Seime nebuvo nė vieno atstovo, kuris išmanytų jūrinius klausimus. Praėjusių metų pabaigoje vykusioje LJS konferencijos buvo net svarstoma galimybė jūrininkų atstovui tapti Seimo nariu.
Petras Bekėža liūdnai pajuokavo, kad nuo 1923 metų, kuomet ką tik įsteigtos Lietuvos jūrininkų sąjungos aktyvistai ėmėsi remti tuometinę valdžią prie sienos dėl būtinybės turėti savo laivus, rengti savus specialistus ir kurti visa jūrinę infrastruktūra, labai mažai kas pasikeitė. Šiandieninė valdžia sostinėje taippat neturi didesnio supratimo kaip apie jūrininkų darbą, taip ir apie laivybos verslą apskritai. Viena iš valdžios nekompetencijos priežasčių – dabartinės konservatorių-liberalų vyriausybės kadrų politika. Į ministerijų viceministrų ir valstybės įmonių vadovų vietas paskirti ne savo srities profesionalai, bet tik politinį pasitikėjimą turintys asmenys.
Nėra ir ilgalaikės Lietuvos valstybės jūrinės strategijos – programos, kuri būtų nenutrūkstamai vykdoma, kad ir keičiantis Seimo politinėms daugumoms ir vyriausybėms. O gi galėtume būti turtingesni – tiek Klaipėda, tiek visa Lietuva. Viena jūrinė darbo vieta sukuria nuo penkių iki septinių darbo vietų krante – betgi tai didžiulis jūrininkų indėlis į valstybės ekonomiką ir bedarbystės mažinimą! Tad kodėl jūrinis verslas Lietuvoje iki šiolei nepripažintas prioritetine šaka?
Anot Petro Bekėžos, vien tik rūpintis Klaipėdos uostu neužtenka (apie tai skelbiama visų Seimo rinkimuose dalyvausiančių partijų programose). Uostas, gi, pagrinde šiandien aptarnauja užsienio laivus, o mūsų laivai dirba pagal pakraipą kitose rinkose, kitose pasaulio šalyse, kituose vandenynuose ir neša pinigėlius čionai. Štai taip ir pasireiškia mūsų valstybės jūrinės strategijos nebuvimas – kodėl pirmiausia savo laivų neišnaudojame savo krovinių išvežimui? Šį klausimą Lietuvos jūrininkų sąjunga kelia nuo pat savo įkūrimo dienos.
Nesant ilgalaikei jūrinei mūsų valstybės strategijai nyksta ir Jūros šventės esmė – populiarinti jūrą, jūreivystę ir jūrines profesijas. Po šventės giriamasi ne kiek jaunuolių galimai pasirinks jūrininko profesiją, bet kiek į Klaipėdą sugužėjo svečių ir kiek jie išgėrė alaus. Na, o visuomeninis transliuotojas į eterį paleis tik dar vieną “bumčikų” koncertą…
Gi Tarptautinė darbo organizacija, gyvuojanti nuo praėjusio amžiaus devynioliktų metų, daugiau kaip trečdalį savo priimtų konvencijų ir rekomendacijų skyrė jūrininkų klausimams spręsti. Nejau tai nieko nesako mūsų valdžios atstovams apie jūrininkų profesijos išskirtinumą?
Akcentavęs, kad visų Lietuvos partijų rinkiminėse programose menkai teužsimenama apie Lietuvos jūrinius reikalus ir jūrininkus, LJS vadovas Petras Bekėža išreiškė viltį, kad Lietuvos socialdemokratų partijos rinkiminės programos galutinėje redakcijoje bus atsižvelgta į jūrininkų profsąjungos, vienijančios daugiau kaip 2 600 narių, pastabas ir skubiai spręstinų klausimų planą, kurį čia ir pateikiu:
- parengti ilgalaikę nacionalinės jūrų laivybos programą;
- jūrų laivybos šaką pripažinti ir laikyti prioritetine Lietuvos ūkio šaka;
- jūrininkų darbo apmokėjimas susideda iš dviejų dalių: darbo užmokesčio ir dienpinigių, todėl jūrininkų pensijos daug mažesnės, negu turėtų būti. Reikia naikinti dienpinigius ir juos įtraukti į darbo užmokestį;
- tiek jūrininkų pajamos, tiek privalomas sveikatos draudimas apmokestinami nevienodai, o tai pažeidžiama LR Konstitucijoje nustatytą lygiateisiškumo principą;
- kuo skubiau ratifikuoti Tarptautinės darbo organizacijos konvencijas: 2006 m. dėl darbo jūrų laivyboje, 2007 m. dėl žvejų darbo (Nr. 188), Nr. 137 dėl darbo dokuose (1973 m.), Nr. 152 dėl dokininkų darbų saugos ir sveikatos (1979 m.);
- Klaipėdos valstybinio jūrų uosto uždirbtą pelną palikti uosto plėtrai ir miesto vystymui.
Aloyzas Každailevičius, LSDP Klaipėdos skyriaus narys