Pokalbį su  kovo pradžioje 60 metų slenkstį peržengusiu Jonu Spietiniu, LSDP Utenos skyriaus pirmininko pavaduotoju,  pradėjome nuo ... darbo problemų. Nelabai įdomi pokalbio pradžia, bet žmogui, visą savo gyvenimą atidavusiam statybų reikalams, kiekvienas pastatytas ar dar statomas namas yra tarsi gėlė gėlininkui, kurią jis augina, prižiūri ir puoselėja.  Iš 60-ies gyvenimo metų statyboms atiduota daugiau nei pusė – 37-eri. Jei dar priskaičiuosi studijų metus, gausis tikrai įspūdingas skaičius, kurį į savo biografijos puslapį įrašyti galima būtų palinkėti kiekvienam.

Valstybės jubiliejiniai metai, jeigu jų paminėjimo nenustelbia vien ritualiniai renginiai, savaime provokuoja valstybės nueito kelio, jo etapų, jų prasmės apmąstymus. Jubiliejus suponuoja nueito kelio suvokimą, o tada jau įvairūs dabarties rūpesčiai įgyja platesnį, istorinį kontekstą ir jau neatrodo nežinia iš kur nupuolęs nemalonus atsitiktinumas.

Šiomis dienomis mūsų minimas politinis įvykis – prieš du dešimtmečius buvusio mūsų nepriklausomos valstybės atkūrimo – iškilumas ir reikšmingumas niekam nekelia abejonės. Ir vis dėlto šventines jubiliejaus nuotaikas stipriai slopina gana plačiai įsikerojęs nepasitenkinimas dabartine ne tik ekonomine, bet ir politine mūsų gyvenimo realybe. Galbūt šio jubiliejaus išgyvenimui apibūdinti tinka puikaus mūsų poeto H.Radausko žodžiai: „džiaugsmas didelis, kurio nėra“. Protas supranta, kad džiaugtis yra dėl ko, bet džiaugsmas kažkodėl neima, jis nejaučiamas. Kodėl?

Jau pusantrų metų iš valdančiųjų girdime apie katastrofišką padėtį Sodroje, Seime nuolat daugumos balsų persvara balsuojama už įstatymus, mažinančius socialines išmokas bedarbiams,  pensininkams, neįgaliesiems ar sergantiems, tėvams, esantiems vaikų priežiūros atostogose.

Nieko naujo ir SADM „7 žingsnių“ projekte – siūloma ir toliau taupyti vaiko priežiūros ir neįgaliųjų, kuriems reikalinga nuolatinė slauga, sąskaita, didinti pensinį amžių.

Šiemet kovo 8 d. sukanka 100 metų, kai Kopenhagoje susirinkusi moterų konferencija pasiūlė kasmet minėti moterų kovos už laisvę ir lygias teises dieną. Mūsų promočiutės labai nustebtų, kad šiandien moterys gali tapti valstybių prezidentėmis, parlamentų pirmininkėmis ar Nobelio premijos laureatėmis, tačiau techninį, finansinį elitą sudaro išimtinai vyrai. Nors per pastarąjį šimtmetį pasiekta nemažai, kad būtų užtikrintos lygios moterų ir vyrų galimybės, moterys tebėra viena iš pažeidžiamiausių grupių mūsų visuomenėje. Smurtas, neteisingas darbo užmokestis, diskriminacija - tai pagrindinės problemos, su kuriomis susiduria daugelis Europos moterų.

Ne kartą įsitikinome, kad Lietuvos gyventojai yra pakantūs. Jie geba susitaikyti su tuo, kas jiems nepriimtina ar nepatinka. Su tuo, kad yra socialiai skriaudžiami. Su tuo, kad iš komercinės televizijos ekranų dingsta esmės ir prasmės, o banalybės tampa nacionaline vertybe.

Mūsų, politikų, didžiausias turtas – rinkėjų pasitikėjimas. Nors ir brangindami tai, dažnai užkimbame ant kabliuko, išgyvename didelę pagundą prisitaikyti, atitikti tautos lūkesčius. Tai politiko išminties išbandymas. Kaip elgtis, kad dirbdamas tautai, siekdamas jos pasitikėjimo, netaptum populistu ar demagogu, beriančiu žodžius, kuriuos nori kažkas girdėti?

Trims opozicinėms partijoms parengus alternatyvią Vyriausybės programą, išsigandęs Premjeras A.Kubilius suskubo apkaltinti opoziciją destrukcija ir net “politinio chaoso kėlimu”. Tokį demokratiškos šalies Premjero vertinimą reikėtų laikyti geriausiu atveju nesusipratimu, jei ne nusišnekėjimu, jau tik todėl, kad tai labai primena  opozicijos veiklos vertinimus mūsų  kaimyninėje Baltarusijoje…

Praėjusią savaitę Lietuvoje apsilankęs geležinkelio jungties tarp Varšuvos ir Helsinkio projekto koordinatorius Europos Parlamente Pavelas Telička sklaidė abejones, esą Europos Sąjunga (ES) nebeketina finansuoti projekto.

Pareigūno vizitas paskatino ir Lietuvos Vyriausybę išreikšti nusiteikimą tęsti pradėtus darbus. Tačiau viešojoje erdvėje pasirodė ir naujų kritiškų nuomonių dėl projekto ekonominio pagrįstumo, imta apskritai abejoti Lietuvos galimybėmis nutiesti europinę geležinkelio vėžę, kurios reikia projektui įgyvendinti.